Sveikata ir ligos

  • Pieno liaukų augliai – dažniausi šunų navikai. Nesterilizuotoms kalėms šių navikų rizika – 26 proc., nuo jų dažniausiai kenčia vyresnės kaip 6 m. amžiaus kalės. Kalėms pieno liaukų auglių rizika didėja po kiekvienos rujos. Maždaug 50 proc. pieno liaukų auglių yra piktybiniai, tačiau metastazuoja nelabai dažnai. Vienintelis būdas sužinoti, auglys gerybinis ar piktybinis – jį pašalinti ir padaryti biopsiją. Vėžio dažnis kinta priklausomai nuo veislės, o tai rodo, kad genetiniai rizikos veiksniai šios ligos eigoje nėra paskutinėje vietoje. Didesnį polinkį pieno liaukų navikams turi...
  • Progresuojanti tinklainės atrofija - genetinė akių liga, pažeidžianti tinklainės receptorines ląsteles. Ji - viena labiausiai paplitusių šunų aklumo priežasčių. Liga dažniausiai paveldima autosominiu recesyviniu būdu. Vienų veislių atstovams ši bėda prasideda dar jauniems, kitų - visai suaugus (falenams ir papiljonams simptomai pasireiškia nuo 5 m. amžiaus). Liga progresuoja etapais, kol gyvūnas maždaug per pusę metų apanka (vieni nemato patamsyje, kiti tampa visai akli). Šiuo metu žinoma 12 genų, sukeliančių šią problemą. Tačiau būtent papiljonai ir falenai turi to paties geno mutaciją kaip...
  • Epilepsija – liga, apie kurią dažnai sakoma, jog aplinkinius ji paliečia labiau, negu sergančius. Priepuoliai atrodo gąsdinantys, tačiau jų „kaltininkas“ nieko nejaučia ir neatsimena... Kaip ten bebūtų, su ša liga tenka susigyventi. Epilepsiją galima valdyti, tačiau tam šuns šeimininkas privalo įsipareigoti visam augintinio gyvenimui. Epilepsiją lengviausiai apibūdinti žodžiu „traukuliai“. Šunų epilepsija dažnai paveldima ir pasitaiko dažniau negu katėms ar kitiems gyvūnams, be to, tai bene labiausiai paplitusi šunų neurologinė problema. Traukuliai atsiranda vykstant bet kokiam procesui,...
  • Hipotiroidizmas – tai dažniausiai šunims nustatomas hormonų sutrikimas, atsirandantis kai skydliaukė nepagamina pakankamai tiroidinio hormono, vadinamo tiroksinu. Taip nutikus organizme pažeidžiami daug vidaus organų, o išoriškai pasireiškiantys ligos požymiai priklauso nuo labiausiai pažeisto organo. Katėms ši problema nėra aktuali, joms dažniau pasireiškia priešingas susirgimas, vadinamas hipertiroidizmu, kurio metu tiroksino gaminasi per daug ir jis veikia visus vidaus organus.   Anatomija Skydliaukė – tai nedidelė liauka gerklėje, maždaug toje vietoje, kur pas žmonės yra taip...
  • Atvėsus orams pradedame dažniau kentėti nuo gal ir nelabai pavojingo, bet bjauraus peršalimo. Dažniau ir sunkiau serga tie, kurių imunitetas silpnesnis ar kas prasčiau užsigrūdinęs. Ši bėda puola ne tik mus, žmones, bet ir mūsų augintinius – šunis ar kates, netgi žiurkėnus. Peršalimu vadinama viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Šios infekcijos požymiai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Dažniausiai pastebimas kiek apsunkintas kvėpavimas per nosį, kosulys, nedidelis karščiavimas, čiaudulys, apetito praradimas ir pan. Daugumą kvėpavimo takų ligų sukelia virusai, rečiau – bakterijos ar...
  • Švedijos Uppsala universiteto mokslininkai identifikavo naują geną, susijusį su šunų atopiniu dermatitu. Genas koduoja odos struktūros formavimuisi svarbų baltymą, vadinamą Plakophilin 2. Pakitęs odos barjeras tampa potencialiu atopinio dermatito rizikos veiksniu. Atopinis dermatitas (arba egzema) yra uždegiminė, besikartojanti neinfekcinė odos liga, kuria serga 10 – 30 proc. žmonių ir  3 – 10 proc. šunų. Didelę reikšmę tikimybei susirgti egzema turi paveldimumas. Sergančiojo atopiniu dermatitu oda būna lengvai suerzinama įvairių alergenų, pvz., tam tikrų rūšių maisto, žiedadulkių ar...
  • Įniršio sindromas, arba idiopatinė agresija – sunki ir reta šunų elgesio problema, pakankamai dažnai klaidingai diagnozuojama ir painiojama su kitomis agresijos formomis. Problema plačiai tyrinėta 1970 – 1980 metais ir vienu metu bet koks staigios, sprogstamosios agresijos epizodas buvo žymimas kaip „įniršio sindromas“ - ypač jei pasireikšdavo spanielių tipo atstovams. Manoma, kad įniršio sindromas gali būti paveldimas. Australijoje atlikto įvairių agresijos rūšių tyrimo metu idiopatinė agresija sudarė 0.9 proc. visų agresijos atvejų. Tradiciškai šios agresijos „nešiotojais“ vadinami anglų...
  • Teobromino galima rasti šokolade, kakavoje, arbatoje, acai uogose ir kai kuruiose kituose maisto produktuose. Jis naudojamas šiuolaikinėje medicinoje, pvz., kaip diuretikas, kraujotakos ligoms gydyti, tačiau žinoma ir tai, kad ši natūrali medžiaga gali būti nuodinga žmonėms, katėms, šunims, žiurkėms ir pelėms. Toksiškumas naminiams paukščiams nežinomas, tačiau manoma, kad šokoladas jiems itin pavojingas. JAV chemikai tiria teobrominą, tikėdamiesi jį panaudoti kojotų, puldinėjančių naminius gyvulius, populiacijos dydžio koregavimui. Pavojingos dozės Kakavos pupelėse teobrominas sudaro apie 1...
  • Vasara – puikus metų laikas. Bet tuo pačiu joje slypi ir nemažai pavojų. Ilgiau pabuvęs aukštos temperatūros aplinkoje gyvūnas gali patirti šilumos smūgį, išsekimą dėl šilumos poveikio ar karščio sukeltus raumenų spazmus. Katės lengviau ištveria aukštą aplinkos temperatūrą, nes yra šilumos mėgėjos. Jei reikia, jos pačios sugeba susirasti pavėsį po baldais, vonios kamputyje, koridoriaus spintoje. Šunims dideli karščiai daug pavojingesni. Metų metais veterinarijos klinikose vis nemažėja augintinių, gaištančių nuo šilumos smūgio. Ir tai yra jausmas, kurio pajausti turbūt nenorėtų niekas....
  • Pasaulį šiandien krečia dviejų rūšių imunodeficito virusų sukeliamos AIDS pandemijos – žmonių ir kačių. Kačių imunodeficito virusas (KIV arba anglų k. FIV - Feline immunodeficiency virus) – tai visame pasaulyte sutinkama virusinė liga, pažeidžianti katės imuninę sistemą. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) ir kačių imunodeficito virusas (KIV) yra itin panašūs. KIV užsikrėtusių kačių aptinkama visame pasaulyje (manoma, kad mūsų planetoje jų  infekuota 2,5–4,4 proc.), tačiau infekcijos paplitimas skirtinguose regionuose labai skiriasi. Žinomi penki KIV potipiai. Dažniausiai pasitaikantis...