Sveikata ir ligos

  • Kačių lekavimas, kitaip negu šunų – retas reiškinys. Dažniausiai katės lekuoja esant šiltam orui. Kai kurios taip elgiasi jausdamos nerimą, baimę ar susijaudinimą. Lekavimą gali sukelti ir žaidimai, fizinė veikla, stresas (pvz., dėl išvykos automobiliu). Kartais katės lekavimas bus ligos požymis – jis galimas dėl kvėpavimo takų infekcijų, širdies kirmėlių, galvos traumos, apsinuodijimo ir t.t. Jei lekavimas tęsiasi ilgai, katės savininkai turėtų užsukti pas veterinarą. Kada lekuojanti katė – normalu? Nors tai retas reiškinys, paprastai šeimininkai žino, kokiose situacijose jų augintinės...
  • Labai dažna šunų šlubavimo priežastis – priekinio kryžminio raiščio patologijos: patempimas, dalinis ar pilnas trūkimas. Pilnai nutrūkus šiam raiščiui, kelio sąnaryje prasideda degeneraciniai procesai, jis praranda stabilumą, dėl to juntamas skausmas, matomas šlubavimas. Gali būti paveikti abiejų kojų kelio sąnariai arba tik vienas iš jų. Kelio sąnario kryžminio raiščio trūkimas paprastai diagnozuojamas atlikus ortopedinį tyrimą. Jeigu diagnozė neaiški – skiriami papildomi tyrimai, pvz., rentgenologinis. Jei plyšimas pilnas ir staigus, šuo stengsis pažeista koja neminti. Po poilsio...
  • Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas. Žinome, kad 15 – 40 proc. displazijos atvejų paveldėti. Genai tikrai svarbūs, tačiau ar jie specifiniai veislėms, ar susiję su tam tikru vystymosi aspektu? O gal su kūno tvirtumu? Kartais sunku suprasti „mechanizmą...
  • Kai jiems skauda, gyvūnai elgiasi kitaip, nei žmonės. Verta nepamiršti, kad jų skausmo slenkstis gali būti ganėtinai aukštas ir jie iš paskutiniųjų stengsis neparodyti, kad kenčia. Ir to, kad jie nepabaksnos naguotu piršteliu į kylantį abscesą. Dažnai šeimininkai nesupranta, kodėl ligos metu augintinis elgiasi neįprastai, pavyzdžiui, tampa uždaras, nenori bendrauti, grasina įkąsti, ar tiesiog bando nueiti ir pasislėpti. Taip pat dažnai šeimininkai būna linkę pakitusio elgesio priežastis suversti kokiai nors kitai priežasčiai, pvz.: „blogai nuotaikai“ ar oro permainoms, kai gyvūnas tuo metu...
  • Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina... ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Simptomai Panosteitas pasireiškia kaip ūmus staigus traumos nesukeltas šlubavimas. Gali paveikti vieną ar daugiau galūnių. Kartais pasitaiko apetito praradimas, mieguistumas, karščiavimas, tonzilitas. Šuo gali nenorėti vaikščioti ar mankštintis....
  • Turbūt teko internete matyti vaizdelių, kuriuose užfiksuoti šunyčiai keistai išskėstomis kojomis, ne vaikštantys, o lyg besiiriantys grindimis... ir sunki, bet paprastai laimingai pasibaigianti jų reabilitacija. Tokie šuneliai – retas atvejis, tačiau kartais jų pasitaiko. Jie kenčia nuo „plaukiančio šuniuko sindromo“ ir paprastumo dėlei vadinami „plaukikais“. Plaukiančio šuniuko sindromas – įgimta liga, kurios priežastys neaiškios. Toks šuniukas guli ant suplotos krūtinės ir pilvuko į šonus atkištomis, išskėstomis kojomis ir juda darydamas energingus yrimosi judesius. Liga svyruoja nuo...
  • Šunų herpes virusas CHV-1 priklauso Herpesviridae šeimai ir gali būti mirtinas šuniukams. Jis paplitęs visame pasaulyje, jo „veikla“ itin pastebima JAV, Kanadoje, Australijoje, Japonijoje, Anglijoje, Vokietijoje. Primą kartą kaip mirtina šuniukų liga jis užfiksuotas 1960 m. Pasak tyrimų, virusu apsikrėtę (yra nešiotojai) 40 – 93 proc. pasaulio šunų. Liga, požymiai Inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki požymių atsiradimo) 6 – 10 dienų. Susirgę šunyčiai cypia, būna silpni, vangūs, jiems būdingos išskyros iš nosies, minkštos, geltonos išmatos, prarastas čiulpimo refleksas. Taip...
  • Žmonės su gripo virusais ar bakterinėmis infekcijomis kovoja pasitelkdami vitaminą C ir kitas imunitetą stiprinančias priemones. Kartais to gali prireikti ir šunims. Jie taip pat gali sirgti užkrečiamosiomis ligomis, kurioms kelią užkirstų stipresnis imunitetas. Svarbiausia – gero ėdalo, fizinio aktyvumo ir, jei reikia, papildų pusiausvyra.  Tinkama mityba Ieškodami pašaro augintiniui atidžiai išanalizuokite etiketę.  Rinkitės arba kokybišką sausą maistą, arba natūralų šėrimą (RAW arba BARF). Ekonominės klasės ėdalai nepadės palaikyti optimalios šuns būklės. Pakankamai vandens...
  • Toksoplazmozė – daugelį gąsdinanti infekcija. Ją sukelia pasaulyje vienas labiausiai paplitusių parazitų – Toxoplasma gondii. Savo simptomais toksoplazmozė primena gripą, nors daugumai užsikrėtusiųjų visai nepasireiškė jokie simptomai. Atrodo kaip ir nebaisu, tačiau toksoplazmozė itin gąsdina būsimas mamas – užsikrėtus nėštumo metu vaisius gali žūti ar turėti itin rimtų komplikacijų. Pavojaus varpai skamba ir žmonėms nusilpusiu imunitetu. Kaip užsikrečiama? Toxoplasma gondii - vienaląstis parazitas. Užsikrėsti juo gali dauguma gyvūnų, tačiau galutinis vystymosi šeimininkas – katė. Kitaip...
  • Mėšlungis - neretai labai skausmingas nevalingai užsitesęs raumens ar raumenų grupės spazmas. Mėšlungis gali atsirasti kai su šunimi sportuojama gerai nežinant jo poreikių bei nesuteikiant kokybiško raciono. Mėšlungis gali atsirasti dėl to, kad prireikia papildomų pastangų įvykdyti sėkmingą posūkį ar kitą užduotį. Kai kuriems šunims jis atsiranda karštą dieną dėl dehidrtacijos, taip pat dėl senų traumų (normaliai nepasveikus). Pamačius, kad šuniui mėšlungis, būtinas masažas - tik atsargus, nes dažnai net patikimiausiems šunims nepatinka, kai liečiama skausminga ir labai jautri vieta. Kaip...