-
Kepenų lipidozė, dar žinoma kaip „riebių kepenų sindromas” - viena labiausiai paplitusių kačių kepenų ligų. Žvelgiant iš oficialiosios pusės, priežastys kaip ir nežinomos, tačiau įtariamųjų, žinoma, yra. Greičiausiai riziką susirgti didina nutukimas.
Liga prasideda sunkia anoreksija, tačiau kol kas sunku pasakyti, kodėl gyvūnas liaujasi ėsti. Viena iš to priežasčių gali būti atsiskyrimo nerimas. Dėl to ilgalaikis atskyrimas, pvz., katės pervežimas didelius atstumus, prižiūrinčiam asmeniui nemokant atpažinti ligos simptomų ir nestebint svorio, gali kelti pavojų katės sveikatai ar net...
-
Naujausiais duomenimis, seniausias pasaulyje vėžys yra 11 000 metų senumo – ir jis užkrečiamas. ŠUVV (Sticker’s sarcoma, Canine Transmissible Venereal Tumour), arba šunų užkrečiamasis venerinis vėžys ŠUVV, yra šunų ir jų giminaičių liga, daugiausia paveikianti išorinę genitalijų sritį. Navikas perduodamas lytinio akto metu, taip pat laižant, kramtant ar uostant pažeistas vietas. Eksperimentiškai jis būti sukeltas transplantuojant gyvas auglio ląsteles. Šia liga serga Japonijos, JAV, Europos, Kinijos, Tolimųjų Rytų, Vidurio Rytų ir kai kurių Afrikos dalių šunys.
Šis vėžys panašus į taip pat...
-
Šunų boreliozę, arba Laimo ligą, sukelia erkių platinamos spiralės formos bakterijos B.burgdorferi sensu lato. Kad šunys gali sirgti Laimo liga, pirmą kartą pripažinta 1985 metais. Katės taip pat gali užsikrėsti borelioze, tačiau tai įvyksta retai. Nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad užsikrėtę šunys kelia pavojų žmonėms ar kitiems gyvūnams – išskyrus tai, kad jie gali padėti platinti ligą bakterijas perduodami neinfekuotoms erkėms.
Užsikrėtimas Laimo liga
Šunys ganėtinai dažnai būna užsikrėtę borelijomis (endeminėse teritorijose – iki 85 proc.), tačiau tik nedaugeliui jų (3 – 10...
-
Kaulų vėžio rūšis osteosarkoma - reta, tačiau labai „agresyvi“. Ji sudaro vos 5 proc. visų šunų navikų, tačiau tai labiausiai paplitęs kaulo vėžys (sudaro 85 proc. visų šunų skeleto navikų, dažniausiai „puola“ ilguosius kaulus). Be to, šie navikai linkę metastazėmis plisti į kitus organus, dažniausiai plaučius.
Dažniausias požymis – šlubavimas, atsirandantis staiga (po aktyvios veiklos) arba išsivystantis palaipsniui. Geriausia pirminį naviką pašalinti pasirenkant amputaciją kartu su chemoterapijos taikymu.
Osteosarkomos priežastys beveik nežinomos. Navikai gali išsivystyti visuose kauluose...
-
Pieno liaukų augliai – dažniausi šunų navikai. Nesterilizuotoms kalėms šių navikų rizika – 26 proc., nuo jų dažniausiai kenčia vyresnės kaip 6 m. amžiaus kalės. Kalėms pieno liaukų auglių rizika didėja po kiekvienos rujos. Maždaug 50 proc. pieno liaukų auglių yra piktybiniai, tačiau metastazuoja nelabai dažnai. Vienintelis būdas sužinoti, auglys gerybinis ar piktybinis – jį pašalinti ir padaryti biopsiją.
Vėžio dažnis kinta priklausomai nuo veislės, o tai rodo, kad genetiniai rizikos veiksniai šios ligos eigoje nėra paskutinėje vietoje. Didesnį polinkį pieno liaukų navikams turi...
-
Progresuojanti tinklainės atrofija - genetinė akių liga, pažeidžianti tinklainės receptorines ląsteles. Ji - viena labiausiai paplitusių šunų aklumo priežasčių. Liga dažniausiai paveldima autosominiu recesyviniu būdu. Vienų veislių atstovams ši bėda prasideda dar jauniems, kitų - visai suaugus (falenams ir papiljonams simptomai pasireiškia nuo 5 m. amžiaus). Liga progresuoja etapais, kol gyvūnas maždaug per pusę metų apanka (vieni nemato patamsyje, kiti tampa visai akli).
Šiuo metu žinoma 12 genų, sukeliančių šią problemą. Tačiau būtent papiljonai ir falenai turi to paties geno mutaciją kaip...
-
Epilepsija – liga, apie kurią dažnai sakoma, jog aplinkinius ji paliečia labiau, negu sergančius. Priepuoliai atrodo gąsdinantys, tačiau jų „kaltininkas“ nieko nejaučia ir neatsimena... Kaip ten bebūtų, su ša liga tenka susigyventi. Epilepsiją galima valdyti, tačiau tam šuns šeimininkas privalo įsipareigoti visam augintinio gyvenimui.
Epilepsiją lengviausiai apibūdinti žodžiu „traukuliai“. Šunų epilepsija dažnai paveldima ir pasitaiko dažniau negu katėms ar kitiems gyvūnams, be to, tai bene labiausiai paplitusi šunų neurologinė problema. Traukuliai atsiranda vykstant bet kokiam procesui,...
-
Hipotiroidizmas – tai dažniausiai šunims nustatomas hormonų sutrikimas, atsirandantis kai skydliaukė nepagamina pakankamai tiroidinio hormono, vadinamo tiroksinu. Taip nutikus organizme pažeidžiami daug vidaus organų, o išoriškai pasireiškiantys ligos požymiai priklauso nuo labiausiai pažeisto organo.
Katėms ši problema nėra aktuali, joms dažniau pasireiškia priešingas susirgimas, vadinamas hipertiroidizmu, kurio metu tiroksino gaminasi per daug ir jis veikia visus vidaus organus.
Anatomija
Skydliaukė – tai nedidelė liauka gerklėje, maždaug toje vietoje, kur pas žmonės yra taip...
-
Atvėsus orams pradedame dažniau kentėti nuo gal ir nelabai pavojingo, bet bjauraus peršalimo. Dažniau ir sunkiau serga tie, kurių imunitetas silpnesnis ar kas prasčiau užsigrūdinęs. Ši bėda puola ne tik mus, žmones, bet ir mūsų augintinius – šunis ar kates, netgi žiurkėnus.
Peršalimu vadinama viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Šios infekcijos požymiai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Dažniausiai pastebimas kiek apsunkintas kvėpavimas per nosį, kosulys, nedidelis karščiavimas, čiaudulys, apetito praradimas ir pan. Daugumą kvėpavimo takų ligų sukelia virusai, rečiau – bakterijos ar...
-
Švedijos Uppsala universiteto mokslininkai identifikavo naują geną, susijusį su šunų atopiniu dermatitu. Genas koduoja odos struktūros formavimuisi svarbų baltymą, vadinamą Plakophilin 2. Pakitęs odos barjeras tampa potencialiu atopinio dermatito rizikos veiksniu.
Atopinis dermatitas (arba egzema) yra uždegiminė, besikartojanti neinfekcinė odos liga, kuria serga 10 – 30 proc. žmonių ir 3 – 10 proc. šunų. Didelę reikšmę tikimybei susirgti egzema turi paveldimumas.
Sergančiojo atopiniu dermatitu oda būna lengvai suerzinama įvairių alergenų, pvz., tam tikrų rūšių maisto, žiedadulkių ar...
Kepenų lipidozė, dar žinoma kaip „riebių kepenų sindromas” - viena labiausiai paplitusių kačių kepenų ligų. Žvelgiant iš oficialiosios pusės, priežastys kaip ir nežinomos, tačiau įtariamųjų, žinoma, yra. Greičiausiai riziką susirgti didina nutukimas. Liga prasideda sunkia anoreksija, tačiau kol kas sunku pasakyti, kodėl gyvūnas liaujasi ėsti. Viena iš to priežasčių gali būti atsiskyrimo nerimas. Dėl to ilgalaikis atskyrimas, pvz., katės pervežimas didelius atstumus, prižiūrinčiam asmeniui nemokant atpažinti ligos simptomų ir nestebint svorio, gali kelti pavojų katės sveikatai ar net...
Naujausiais duomenimis, seniausias pasaulyje vėžys yra 11 000 metų senumo – ir jis užkrečiamas. ŠUVV (Sticker’s sarcoma, Canine Transmissible Venereal Tumour), arba šunų užkrečiamasis venerinis vėžys ŠUVV, yra šunų ir jų giminaičių liga, daugiausia paveikianti išorinę genitalijų sritį. Navikas perduodamas lytinio akto metu, taip pat laižant, kramtant ar uostant pažeistas vietas. Eksperimentiškai jis būti sukeltas transplantuojant gyvas auglio ląsteles. Šia liga serga Japonijos, JAV, Europos, Kinijos, Tolimųjų Rytų, Vidurio Rytų ir kai kurių Afrikos dalių šunys. Šis vėžys panašus į taip pat...
Šunų boreliozę, arba Laimo ligą, sukelia erkių platinamos spiralės formos bakterijos B.burgdorferi sensu lato. Kad šunys gali sirgti Laimo liga, pirmą kartą pripažinta 1985 metais. Katės taip pat gali užsikrėsti borelioze, tačiau tai įvyksta retai. Nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad užsikrėtę šunys kelia pavojų žmonėms ar kitiems gyvūnams – išskyrus tai, kad jie gali padėti platinti ligą bakterijas perduodami neinfekuotoms erkėms. Užsikrėtimas Laimo liga Šunys ganėtinai dažnai būna užsikrėtę borelijomis (endeminėse teritorijose – iki 85 proc.), tačiau tik nedaugeliui jų (3 – 10...
Kaulų vėžio rūšis osteosarkoma - reta, tačiau labai „agresyvi“. Ji sudaro vos 5 proc. visų šunų navikų, tačiau tai labiausiai paplitęs kaulo vėžys (sudaro 85 proc. visų šunų skeleto navikų, dažniausiai „puola“ ilguosius kaulus). Be to, šie navikai linkę metastazėmis plisti į kitus organus, dažniausiai plaučius. Dažniausias požymis – šlubavimas, atsirandantis staiga (po aktyvios veiklos) arba išsivystantis palaipsniui. Geriausia pirminį naviką pašalinti pasirenkant amputaciją kartu su chemoterapijos taikymu. Osteosarkomos priežastys beveik nežinomos. Navikai gali išsivystyti visuose kauluose...
Pieno liaukų augliai – dažniausi šunų navikai. Nesterilizuotoms kalėms šių navikų rizika – 26 proc., nuo jų dažniausiai kenčia vyresnės kaip 6 m. amžiaus kalės. Kalėms pieno liaukų auglių rizika didėja po kiekvienos rujos. Maždaug 50 proc. pieno liaukų auglių yra piktybiniai, tačiau metastazuoja nelabai dažnai. Vienintelis būdas sužinoti, auglys gerybinis ar piktybinis – jį pašalinti ir padaryti biopsiją. Vėžio dažnis kinta priklausomai nuo veislės, o tai rodo, kad genetiniai rizikos veiksniai šios ligos eigoje nėra paskutinėje vietoje. Didesnį polinkį pieno liaukų navikams turi...
Progresuojanti tinklainės atrofija - genetinė akių liga, pažeidžianti tinklainės receptorines ląsteles. Ji - viena labiausiai paplitusių šunų aklumo priežasčių. Liga dažniausiai paveldima autosominiu recesyviniu būdu. Vienų veislių atstovams ši bėda prasideda dar jauniems, kitų - visai suaugus (falenams ir papiljonams simptomai pasireiškia nuo 5 m. amžiaus). Liga progresuoja etapais, kol gyvūnas maždaug per pusę metų apanka (vieni nemato patamsyje, kiti tampa visai akli). Šiuo metu žinoma 12 genų, sukeliančių šią problemą. Tačiau būtent papiljonai ir falenai turi to paties geno mutaciją kaip...
Epilepsija – liga, apie kurią dažnai sakoma, jog aplinkinius ji paliečia labiau, negu sergančius. Priepuoliai atrodo gąsdinantys, tačiau jų „kaltininkas“ nieko nejaučia ir neatsimena... Kaip ten bebūtų, su ša liga tenka susigyventi. Epilepsiją galima valdyti, tačiau tam šuns šeimininkas privalo įsipareigoti visam augintinio gyvenimui. Epilepsiją lengviausiai apibūdinti žodžiu „traukuliai“. Šunų epilepsija dažnai paveldima ir pasitaiko dažniau negu katėms ar kitiems gyvūnams, be to, tai bene labiausiai paplitusi šunų neurologinė problema. Traukuliai atsiranda vykstant bet kokiam procesui,...
Hipotiroidizmas – tai dažniausiai šunims nustatomas hormonų sutrikimas, atsirandantis kai skydliaukė nepagamina pakankamai tiroidinio hormono, vadinamo tiroksinu. Taip nutikus organizme pažeidžiami daug vidaus organų, o išoriškai pasireiškiantys ligos požymiai priklauso nuo labiausiai pažeisto organo. Katėms ši problema nėra aktuali, joms dažniau pasireiškia priešingas susirgimas, vadinamas hipertiroidizmu, kurio metu tiroksino gaminasi per daug ir jis veikia visus vidaus organus. Anatomija Skydliaukė – tai nedidelė liauka gerklėje, maždaug toje vietoje, kur pas žmonės yra taip...
Atvėsus orams pradedame dažniau kentėti nuo gal ir nelabai pavojingo, bet bjauraus peršalimo. Dažniau ir sunkiau serga tie, kurių imunitetas silpnesnis ar kas prasčiau užsigrūdinęs. Ši bėda puola ne tik mus, žmones, bet ir mūsų augintinius – šunis ar kates, netgi žiurkėnus. Peršalimu vadinama viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Šios infekcijos požymiai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Dažniausiai pastebimas kiek apsunkintas kvėpavimas per nosį, kosulys, nedidelis karščiavimas, čiaudulys, apetito praradimas ir pan. Daugumą kvėpavimo takų ligų sukelia virusai, rečiau – bakterijos ar...
Švedijos Uppsala universiteto mokslininkai identifikavo naują geną, susijusį su šunų atopiniu dermatitu. Genas koduoja odos struktūros formavimuisi svarbų baltymą, vadinamą Plakophilin 2. Pakitęs odos barjeras tampa potencialiu atopinio dermatito rizikos veiksniu. Atopinis dermatitas (arba egzema) yra uždegiminė, besikartojanti neinfekcinė odos liga, kuria serga 10 – 30 proc. žmonių ir 3 – 10 proc. šunų. Didelę reikšmę tikimybei susirgti egzema turi paveldimumas. Sergančiojo atopiniu dermatitu oda būna lengvai suerzinama įvairių alergenų, pvz., tam tikrų rūšių maisto, žiedadulkių ar...