-
Kačių rega, klausa ir uoslė išvystytos gerai, tačiau jų skonio receptoriai, esantys ant liežuvio, nėra tokie jautrūs. Be to, jų yra mažiau: mes (žmonės) turime apie 900 skonio svogūnėlių, katės – tik 473. Tačiau, žinoma, skonį jos jaučia ir tas pojūtis katėms leidžia spręsti apie maisto patrauklumą bei tinkamumą.
Katės geba atskirti rūgštų, kartų, sūrų skonį, tačiau nejaučia saldumo. Atlikus...
-
Gamtoje šunys yra medžiotojai ir maitėdos, ėdantys labai įvairių maistą. Jų racionas iš tiesų neįtikėtinai įvairus - nuo gyvų pelių ar prieš kelias dienas kitų plėšrūnų nudobto gyvūno iki žolėdžių išmatų. Šiems gyvūnams nėra nieko pernelyg bjauraus, kadangi jie stengiasi išlikti.
Šiomis dienomis šunys dažniausiai šeriami gan vienodu maistu (paprastai pasirenkamas kuris nors sauso ėdalo...
-
Papūgos – savitos išvaizdos, dažnai ryškiaspalviai paukščiai, nuo senų laikų laikomi dėl grožio ir mokymosi gebėjimų – ypač puikiai joms sekasi mėgdžioti žmonių kalbą. Kad papūga jaustųsi puikiai, būtų sveika ir laiminga, reikia laikytis tam tikrų taisyklių.
Papūga turi gyventi jai tinkančiame narvelyje
Suteikite savo augintinei patį didžiausią (kokį tik įmanoma) narvą (kai kurios laimingosios...
-
Šunys ir vilkai genetiškai tokie panašūs, kad biologams suku suprasti, kodėl mūsų naminių numylėtinių giminaičiai taip ir liko neprijaukinami laukiniai gyvūnai. Masačiusetso Amherst Universiteto biologė Kathryn Lord teigia, kad skirtingas elgesys gali būti susijęs su pirmosiomis gyvūnų jutiminėmis patirtimis ir kritiniu socializacijos laikotarpiu.
Iki šiol mažai žinota apie vilkų jauniklių...
-
DNR tyrimai rodo, kad šunų organizmai evoliucijos eigoje prisitaikė virškinti krakmolą. Naujausio tyrimo išvadoje teigiama, kad šunys gali ėsti įvairesnį maistą, negu jų protėviai vilkai. Panašūs genetiniai žmonių pokyčiai palaiko idėją, kad šunų ir mūsų evoliucijos istorija panaši.
Šunys išsivystė iš vilkų daugiau kaip prieš 11 000 metų kažkur Eurazijoje – tačiau kada ir kaip vis dar...
-
Šeškai - protingi gyvūnai, juos gan lengva mokinti. Svarbiausia – Jūsų kantrybė ir nuoseklumas. Mokymo metodai turi būti ne šabloniški, o pritaikyti atskirai asmenybei, tačiau tam tikri pagrindai yra bendri.
Geriausia įsigyti jauną šešką ir auklėti jį nuo mažens. Pats svarbiausias auklėjimo periodas – 6-10 sav., kada galima įdiegti praktiškai visus įgūdžius. Sunkiausias periodas (kada šeškutis...
-
Kiekvienas šuns savininkas žino, kad dauguma šių gyvūnų linkę ryti bet kuriuo paros metu ir tiek, kiek jiems lenda. Jei šuo nuolat kramsnoja "savo malonumui", tai veda į antsvorį, nutukimą bei su tuo susijusias ligas, tokias kaip diabetas, ortopedinės problemos, širdies ir kvėpavimo sutrikimai bei sumažėjusi tolerancija šilumai. Siekiant užkirsti kelią šioms bėdoms, svarbu šunį maitinti kokybišku...
-
Pavadėlio tempimas - didelė problema. Yra daug šunų, trokštančių veržtis pirmyn, uostyti žolę ar kitų šunų užpakalius, o ne vaikščioti greta šeimininko. Neatsižvelgiant į priežastis, kodėl šuo tempia, visi šunys turi būti mokomi gražiai vaikščioti vedami pavadėliu. Šiame straipsnelyje galite susipažinti su keliais būdais, kurie turėtų padėti kovoti su nemaloniu šuns įpročiu tempti pavadį.
Turite...
-
Pompe liga (arba II tipo glikogenozė) kartais pasitaiko Laplandijos šunų tarpe (paprastai šiems sulaukus maždaug 6 mėn. amžiaus) – jos paveiktiems gyvūnams būdingas vėmimas, progresuojantis raumenų silpnumas ir širdies ritmo sutrikimai.
Sergant šia liga, organizme trūksta fermento alfa gliukozidazės, glikogeno pavidalu sukauptą cukrų verčiančio gliukoze, kurią organizmo ląstelės gali panaudoti...
-
Šunys garbų amžių pasiekia dėl gerų genų, sėkmės ir geros priežiūros derinio. Į gerą priežiūrą neabejotinai įeina skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų. Skiepų dėka šiandien galima išsaugoti gyvybes milijonams šunų.
Iki buvo išrastos veiksmingos vakcinos, šunys nuolat gaišdavo nuo daugybės ligų - hepatito, maro, enterito, leptospirozės, parvovirusinės infekcijos, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų...