Kačių skonis

Kačių rega, klausa ir uoslė išvystytos gerai, tačiau jų skonio receptoriai, esantys ant liežuvio, nėra tokie jautrūs. Be to, jų yra mažiau: mes (žmonės) turime apie 900 skonio svogūnėlių, katės – tik 473. Tačiau, žinoma, skonį jos jaučia ir tas pojūtis katėms leidžia spręsti apie maisto patrauklumą bei tinkamumą.

Katės geba atskirti rūgštų, kartų, sūrų skonį, tačiau nejaučia saldumo. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jos nejaučia jokio skirtumo tarp saldinto ir nesaldinto vandens ir nė vienam neteikia pirmenybės.

Saldumą jaučiantys receptoriai iš esmės sudaryti iš dviejų baltymų. 2005 m. įrodyta, kad katėms trūksta baltymo, kuris reikalingas tinkamoms saldumą jaučiančių receptorių funkcijoms. Saldumo pojūtis svarbus angliavandenių valgytojams - tokiems kaip mes, žmonės, kadangi didelę mūsų raciono dalį sudaro šiomis medžiagomis praturtinti augalai. Katėms jis neaktualus.

Abejingumas saldumynams būdingas visai kačių šeimai, vadinasi, atsirado labai seniai. Toks kačių skonis leidžia joms tam tikru laipsniu ignoruoti augalus, kadangi didesnė jų dalis dėl angliavandenių gausos turi saldų skonį. Katėms tinkamesnė dideliu gyvulinės kilmės baltymų kiekiu praturtinta mityba (jos greičiausiai negali virškinti cukraus), taigi net skonio atžvilgiu jos linkusios rintis gyvūninį maistą - mėsą.

Nepaisant to, nemažai kačių pašarų gamintojų kaip pagrindinę ėdalų sudedamąją dalį dažnai naudoja angliavandeniais praturtintas grūdines kultūras. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl pradėjo dažnėti kačių diabeto ir autoimuninių sutrikimų atvejų.

Žinoma, pasitaiko ir išimčių – būna kačių, kurios, atrodo, iš tiesų mėgaujasi saldžiais patiekalais. Gali būti, kai kurios jų geba jausti „didelį“ saldumą – tačiau ši teorija tėra spėjimas.

Iš kitos pusės katės nėra nuskriaustos – jos gali jausti skonius, kurių mes nejaučiame. Pvz., adenozintrifosfatą ATP, junginį, kuris teikia energiją kiekvienai gyvai ląstelei. Katei ši medžiaga – lyg signalas, reiškiantis, jog netoliese yra mėsos.

Kai kurios katės pamišusios dėl keistų dalykų, pvz., pasitaiko dievinančių alyvuoges. Savininkai po truputį gali joms duoti daugelį mėgstamų dalykų, tačiau negalima pamiršti, kad žmonių maistas gyvūnams turėtų būti ribojamas ir jokiu būdu negali tapti pagrindiniu patiekalu.

Katės nėra vegetarės, tad, norint augintinę išlaikyti sveiką, šerti ją reikia pašarais, kurių pagrindą sudaro gyvulinės kilmės baltymai. Jei Jūsų veterinaras sveikatos sumetimais siūlo specialią dietą, kurios katė atsisako, iškart jį informuokite ir bandykite ieškoti kompromiso.