-
Šunų elgesiui įtaką darantys genetiniai ir aplinkos veiksniai gan gerai išanalizuoti, tačiau su jų poveikiu asmenybei situacija prastesnė. Tad tyrėjai analizavo 11000 šunų aplinkos ir demografinius veiksnius, susijusius su 7 asmenybės bruožais. Paaiškėjo, kad su jais labiausiai susiję veislė ir amžius, taip pat tokie veiksniai kaip socializacija. Deja, jų visų poveikis gan menkas, tad dauguma...
-
Nuo špicų iki senbernarų - tarp geriausių žmogaus draugų pastebėsime stebėtinai daug skirtumų. Kaip sugebėjome laukinius vilkus paverti mielais sofinukais? Trumpai apžvelkime pirmųjų prijaukintų gyvūnų - šunų - evoliuciją.
Pirmieji šunys
Šunys (Canis lupus familiaris) ir pilkieji vilkai (Canis lupus) turi bendrą protėvį – vilkų rūšį, išnykusią kažkada vėlyvojo Pleistoceno epochoje. Nors niekas...
-
Dauguma šunų mėgsta saldumėlį, tad ir šokoladu mielai pasimėgaus. O va katės saldėsių taip nevertina (apie tai paskaityti galite čia: Kačių skonis), tad saldėsių greičiausiai nevogs.
Šokolade yra metilksantino, vadinamo teobrominu, kuris dideliais kiekiais šunims toksiškas. Dažniausiai iš šių junginių maiste sutinkame kofeiną, teofiliną ir jau minėta teobrominą. Daugiausia kofeino bus...
-
Šunų prijaukinimas įvyko mažiausiai prieš 15 000 metų. Vilkai gyveno medžiotojų-rinkėjų stovyklų pakraščiuose, maitindamiesi atliekomis. Tiems, kurie buvo jaukesni ir mažiau agresyvūs, sekėsi geriau, ir nors žmonės iš pradžių negavo jokios naudos iš šio proceso, laikui bėgant sukūrė tam tikrus simbiotinius santykius su šiais gyvūnais, galiausiai išsivysčiusiais į šunis. Bėgant metams žmonės...
-
Nors gyvendami su mumis augintiniai palengvina stresą, suteikia stabilią rutiną ir pagerina sveikatą, vis dar prieštaringai vertinama, kaip geriausiai prižiūrėti kates, ypač kai atsiranda kultūrinių bei regioninių skirtumų. Dar 1997 metais pusė ar daugiau kaip pusė JAV kačių laikytos tik uždarose patalpose, kai Jungtinėje Karalystėje dauguma jų buvo išleidžiamos laukan. Australijoje (...
-
Fejerverkai šunis gali išgąsdinti dėl garsaus trenksmo, šviesų ir nemalonaus kvapo. Iš daugybės pusių pasigirsta trenksmai, tad šunys negali nustatyti jų krypties. Stiprūs netikėti garsai gali sukelti „kovok arba bėk“ reakciją. Paprastai reakciją į stiprų triukšmą daugiausia lemia asmenybė ir praeities patirtys. Jei keturkojis kažkada išsigando fejerverkų, tikėtina, kad jis tai prisimins ir vėl...
-
Skirtingose pasaulio dalyse antsvorio turinčių ir nutukusių šunų paplitimas svyruoja nuo 22 iki 59 proc. Iš esmės sutinkama, kad maždaug trečdalis šunų yra nutukę ar turi antsvorio ir kad jų daugėja. 2022 m. tyrimo duomenimis, šunų antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo atitinkamai 21 % ir 20 %. Pagal 11-oje Europos šalių atliktą tyrimą, 19 proc. šunų kenčia nuo antsvorio, o 49 % nuo...
-
Šunų elgesio problemos dažniausiai susijusios su nerimu. Tarp įprastų nerimo sutrikimų savo vietą po saule rado ir siejami su agresija. Impulsų kontrolės agresija kiek įdomesnis atvejis, kadangi ji sunkiai suprantama, įvairiai interpretuojama, o anksčiau dalis jos išraiškų laikyta dominavimo agresija.
Impulsyvumas – polinkis veikti iš karto, nesvarstant, negalvojant. Žmonių pasaulyje...
-
Vizganti uodega, veido laižymas, širdį tirpdantis žvilgsnis - grįžote namo ir akivaizdu, kad šuo džiaugiasi jus matydamas. Naujas japonų mokslininkų tyrimas rodo, kad šunys tokių susitikimų metu gali verkti iš laimės. Tai ypatingia naujiena - nors žinojome, kad šunys turi ašarų latakus, jų ašaros niekada nesietos su emocijomis. Dabar patvirtintos dvi žinduolių rūšis, gebančios verkti iš laimės:...
-
Šunų įkandimų statistika – labai platus reikalas ir vienpusiškai ją vertinti nėra teisinga, tad vienos savybės kaip veislė išplėšimas iš konteksto neduos daug naudos. Skirtingi informacijos šaltiniai dažnai padriki, tad norintys rimčiau įsigilinti į šituos reikalus skundžiasi, kad sunku rasti palyginimams tinkamų duomenų. Dauguma rimtesnių darbų atlikti surinkus medžiagą iš gydymo įstaigų – į jas...