Kasmet vis daugiau kačių keliauja lėktuvais, tačiau tokios išvykos gali sukelti daug streso - jos susijusios su aplinkos pokyčiais, kontrolės bei nuspėjamumo stoka. Todėl, siekiant užtikrinti gyvūno gerovę, reikėtų stengtis kuo labiau valdyti situaciją visuose kelionės etapuose.
Per pastarąjį dešimtmetį kelionių su gyvūnais padaugėjo 19% ir vien JAV taip kasmet gabenama daugiau kaip 2 milijonai naminių ir kitų gyvių. Katės tarp jų sudaro 22%. Nors tyrimais pagrįstų įrodymų apie rainąsias nėra, remiantis duomenimis apie kitų rūšių tyrimus bei dabartinėmis žiniomis, gabenimas oru joms gali sukelti stresą. Pvz., vieno darbo, tyrusio skraidinamų šunų fiziologinius požymius ir elgseną išvadose teigiama, kad tokios kelionės jiems sukelia stresą. Kitų tyrimų duomenimis, skraidinamiems arkliams padažnėja širdies susitraukimų dažnis ir keičiasi elgsena, ypač orlaiviui kylant ir leidžiantis. Lėktuvu gabentų pandų šlapime kortizolio kiekis buvo didžiausias skrydžio metu, lyginant su mėnesio laikotarpiu po transportavimo.
Kačių patiriamas stresas skrydžio metu
Katėms gabenimas oru susijęs su kai kuriomis iš pagrindinių streso priežasčių. Čia įeina aplinkos pokyčiai, pvz., persikėlimas iš teritorijos, kontrolės ir nuspėjamumo stoka. Kiti su skrydžiais siejami veiksniai yra patiriamas diskomfortas ar net skausmas, apšvietimas, resursų trūkumas, rutinos pasikeitimas, neaiškūs garsai ir t.t.
Stresą sukeliantys veiksniai turi papildomą poveikį, o tai reiškia, kad kai keli jų paveikia gyvūną vienu metu, gaunamas atsakas bus daug didesnis nei tuo atveju, kai gyvūnas būtų veikiamas tik vieno stresoriaus – šis reiškinys žinomas kaip „stresorių kaupimasis“.
Pirmiausia į tai reaguojama elgesiu. Kai gyvūnas atsiduria situacijoje, kur jo galimybės atlikti elgesio reakciją yra apribotos ar sutrukdytos (pvz., uždarius), antroji gynybos linija bus nervų sistemos aktyvinimas. Kai streso krūvis viršija gebėjimą susidoroti, tai gali sukelti nerimą – neigiamą psichinę ar emocinę įtampą, atsirandančią dėl nepalankių aplinkybių. Katės gebėjimas tinkamai reaguoti į stresą stipriai lemia, kokias emocijas ji patirs ir ar atsiras kančia. Skirtingos emocinės reakcijos gali apimti nerimą/baimę, nusivylimą ir skausmą.
Kai streso reakcija suaktyvina autonominę nervų sistemą, ji paveikia įvairias biologines sistemas, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas, virškinimo traktą, šlapimo takus, egzokrinines liaukas ir antinksčius. Jų aktyvinimas sukelia fiziologinius atsakus, tokius kaip padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, augantis kraujospūdis ir virškinimo trakto veikla, kurių kraštutinumai yra nepageidaujami ir ypač problemiški gabenant oru. Kalbant praktiškai - katė gali pridergti kelioninį narvą, patirti organų pažeidimus ir pan.
Nors iš prigimties katės yra plėšrūnės, išsigandusios jos gali pasižymėti daugybe grobiui būdingų elgsenų, įskaitant bėgimą išgirdus triukšmą, vengimo elgesį esant nepažįstamiesiems ir - prireikus - gynybines reakcijas. Jausdamos grėsmę, katės bando sprukti, sustingsta arba elgiasi agresyviai. Tokio tipo reakcijos, nors ir tinkamos kai kuriose trumpalaikėse situacijose, gali turėti didelį neigiamą poveikį jei pasireiškia pernelyg dažnai arba ilgai. Be to, keliaujant lėktuvu šios reakcijos gali kelti rimtą pavojų (pabėgimas), taip pat rūpestį dėl nepatyrusių prižiūrėtojų saugumo.
Svarbūs kelionės lėktuvu etapai:
- Pakuotojai ir nepažįstami žmonės namuose, feromonų žymių pažeidimai.
- Vizitai pas veterinarus ruošiantis kelionei. Jų metu galimi skiepai, kraujo tyrimai, parazitų gydymas ir sveikatos patikrinimas.
- Pratinimas prie kelioninio narvo.
- Kelionės automobiliu.
- Atvykimas į oro uostą ir pakrovimas.
- Skrydis.
- Iškrovimas ir pasiėmimas paskirties vietoje.
- Kelionė automobiliu iš oro uosto.
- Galimas karantinas.
- Atvykimas į naują aplinką.
Kaip įvertinti, ar katė gali skristi
Katės tinkamumas keliauti turėtų būti įvertintas vos pradėjus svarstyti apie kelionę lėktuvu. Reikia atsižvelgti į bendrą psichinę, emocinę ir fizinę katės sveikatą. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus ar senyvoms katėms. Sprendimas keliauti gali priklausyti nuo kitokios išeities pasirinkimo, pvz., apgyvendinimas pas šeimos narį, taip pat nuo šeimininko požiūrio ir emocinio prisirišimo prie gyvūno. Įprastinė fizinė apžiūra, kurios reikalauja dauguma oro linijų ir kelionės dokumentus išduodančių institucijų, gali būti orientacinė priemonė pirminiam gyvūno įvertinimui. Optimalu, jei katės protinis ir emocinis tinkamumas skraidyti bus įvertintas anksčiau.
Streso valdymas skrendant
Fizinė sveikata
Planuojant kelionę lėktuvu, svarbu atsižvelgti į katės fizinę sveikatą. Reikia taikyti tokius priežiūros būdus ir vaistus, kad būtų galima užtikrinti, jog gyvūno poreikiai bus patenkinti, o kelionė - patogi. Pvz., į narvą galima įdėti skysčius sugeriančių medžiagų. Kadangi sveikatos pokyčiai gali sukelti stresą, bloga sveikata greičiausiai prisidės prie bendro streso lygio.
Lėtinės sveikatos problemos
Jei žinoma arba įtariama lėtinė sveikatos problema, teks papildomai stengtis, kad katei būtų kuo patogiau ir saugiau skrydžio metu. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus ar senyvoms katėms. Problemos, į kurias reikėtų atsižvelgti:
- osteoartritas
- diabetas
- lėtinės širdies ligos
- lėtinės kvėpavimo takų ligos
- hipertenzija
- hipertiroidizmas
- lėtinis inkstų nepakankamumas
- bet kokios lėtinės sveikatos problemos, sukeliančios dehidrataciją.
Atsižvelgiant į situaciją ir sveikatos būklę, geriausia prieš kelionę atlikti kraujo tyrimus (hematologiniai, biocheminiai, inkstų, bendras tiroksinas ir t.t), rentgenografiją (krūtinės ląstos, raumenų ir kaulų sistemos), kardiogramą (mažiausiai 5 min. katėms, kurioms nustatyta ar įtariama širdies aritmija); širdies ultragarsinį tyrimą, gliukozės kiekio kraujyje matavimus, kraujospūdžio tyrimus, įvertinti patiriamą skausmą. Be to, gali būti rekomenduojamos tokios procedūros, kaip intraveninė skysčių terapija ir nuskausminimas, o bet koks esamas gydymas nuo ligų turi būti peržiūrėtas ir optimizuotas.
Ilgą laiką vartojamų vaistų organizavimas
Bet kokių ilgalaikių vaistų vartojimo tęstinumas turi būti valdomas visos kelionės metu, taip pat pasiekus tikslą. Tam reikės iš anksto planuoti. Jei skrydžio metu reikia duoti vaistų, kelionės dokumentuose apie tai turi būti pateiktos išsamios instrukcijos.
Maisto ir vandens vartojimas
Tradiciškai rekomenduojama gyvūno nešerti 2 - 3 valandos iki patalpinimo narvan. Tai padės skrydžio metu išvengti vėmimo ir tuštinimosi. Priklausomai nuo maršruto, katė gali būti pašerta tranzito vietoje. Gali atsitikti ir taip, kad alkana ji liks iki pasieks paskirties vietą. Atsižvelgiant į įprastą maitinimosi būdą, kas paprastai yra keli nedideli ėdimai per dieną, maisto trūkumas iki 24 valandų kelionės metu (įskaitant registraciją, skrydžio laiką ir laikotarpį po nusileidimo) gali kelti stresą. Taip pat galimas poveikis esant kai kurioms sveikatos problemoms (pvz., cukriniui diabetui)_.
Nuolatinis vandens tiekimas gali būti užtikrintas narvo vidinėje pusėje pritvirtinus indą. Siekiant sumažinti išsiliejimą ir užtikrinti ilgalaikę prieigą, indą galima užpildyti ir užšaldyti, o tada pritvirtinti prieš pat katę talpinant narvan. Tiesa, ilgesnėse kelionėse ledui ištirpus vanduo gali išsilieti, tad rekomenduojama naudoti 0,5 l dubenėlį ir prie narvo išorės pritvirtinti piltuvą taip, kad esant reikalui oro linijų darbuotojas galėtų katę pagirdyti neatidarydamas jos būsto.
Šlapinimasis ir tuštinimasis
Katės retai priteršia narvus net ilgų kelionių metu. Paklotą rekomenduojama naudoti sugerti šlapimui ir išsiliejusiam vandeniui. Kad neslidinėtų, jį reikėtų priklijuoti prie narvo apačios. Kraiko dėžės, net nedidelės, geriau nedėti, nes tai apribos erdvę.
Logistiniai reikalai
Logistiniai gyvūnų kelionių valdymo aspektai yra sudėtingi ir nuolat kinta. Kruopštus planavimas ir pasiruošimas turės teigiamos įtakos keliaujančiai katei. Paskutiniu metu naminių gyvūnėlių gabenimas tapo atskira verslo šaka. Rekomenduojama bendradarbiauti su patyrusiais, patikimais pervežimo agentais.
Įvairūs kelionių lėktuvu „užsakymo“ tipai
Yra įvairių būdų kaip užsakyti skrydžius augintiniams. Tai, kas bus įmanoma ir tinkama kiekvienu konkrečiu atveju, labai priklausys nuo pasirinktų oro linijų bei išvykimo ir atvykimo šalių taisyklių. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės numato, kad visi naminiai gyvūnai, atvykstantys oru, turi atvykti kaip kroviniai, ne visos linijos leidžia keliauti salone arba gali leidžia tik iki tam tikro svorio ir narvo dydžio; be to, kai kurios gali nustatyti maksimalų gyvūnų salone skaičių vienam skrydžiui.
Užsakymo tipas turės įtakos stresui dėl skirtingo laukimo laiko, jutiminės patirties, priežiūros ir atskyrimo nuo savininko. Svarbu kiekvieną atvejį apsvarstyti atskirai; pvz., kai kurios katės gali norėti visada būti šalia šeimininkų, kitoms gali nepatikti potyriai keleivių terminale ar skrydžio salone metu.
Streso valdymo metodai: multimodalinis metodas
Reikia atsiminti, kad tiek gabenimo kompanijos, tiek veterinarai gali paveikti kelionės lėktuvu procesą tik iki tam tikro taško. Jų įtaka nutrūksta, kai augintinis perduodamas oro uosto personalui. Todėl labai svarbu kruopštus pasiruošimas prieš skrydį. Streso valdymas turėtų būti daugiarūšis. Kad būtų sėkmingi, kelionių oro transportu streso valdymo metodai turi atitikti oro linijų reikalavimus, būti lengvai įgyvendinami, be neigiamo poveikio gyvūno fiziologijai ir pagrįsti įrodymais.
Supažindinimas su transportavimo narvu
Vienas geriausių būdų sumažinti stresą kelionės metu yra gyvūno pratinimas prie narvo dar namuose. Jis turi tapti saugia zona, asocijuotis su maloniais potyriais (pvz., maitinimu), tad kelionės dieną katė jaus mažiau nerimo.
Aplinkos dirgiklių valdymas ir tvarkymas prieš skrydį
Yra tam tikri būdai, kurių pagalba galima sumažinti skrydžio metu patiriamą stresą. Kai kurie jų:
- Rankšluosčio arba antklodės uždėjimas ant narvo prireikus - kad regos dirgikliai būtų apriboti. Svarbu užtikrinti pakankamą vėdinimą.
- Kur tik įmanoma, sudaryti ramią aplinką ir kalbėti švelniai.
- Sumažinti triukšmą, galinti išgąsdinti katę, pvz., telefonų, žadintuvų, švilpukų ar garsiakalbių.
- Leisti raminančią muziką šalia narvo.
- Naudoti akustinius slopintuvus.
- Kvapų valdymas palaikant švarią aplinką kur tai įmanoma (veterinarijos klinikoje, įlaipinant, automobilyje). Vengti stipriai kvepiančių ploviklių.
- Bendraujant su kate naudoti draugiško elgesio metodus.
- Prireikus tam tikroms procedūroms (kraujo paėmimui ar prieš skrydį) pasitelkti raminamuosius vaistus.
Aplinka atvykus
- Prisirišimas prie aplinkos daro kates labai pažeidžiamas kai jos perkeliamos į kitą vietą ar naujus namus. Tinkamas supažindinimas su nauja teritorija sumažina stresą ir probleminio elgesio tikimybę.
- Prieš transportavimą, kai katė vis dar namų aplinkoje, patrinkite jos snukį skudurėliu – svarbu tai daryti tada, kai ji rami ir atsipalaidavusi – ir įdėkite audeklą į sandarų maišelį. Naujuose namuose šiuo skudurėliu patrinkite baldus.
- Naujoje vietoje paruoškite ramų kambarį su maistu, vandeniu, kraiko dėžute ir pažįstamais daiktais iš ankstesnių namų. Taip pat numatykite slėptuvę. Slėpimasis - vienas iš svarbiausių elgesių, kuriuos išreiškia katės, susidūrusios su nemalonia situacija. Vieno tyrimo duomenimis, katėms prireikia nuo 1 iki 5 savaičių, kad prisitaikytų prie naujos aplinkos. Leiskite katei apžiūrėti kambarį. Palikite galimybę jai grįžti į narvą.
- Kai katė visiškai atsipalaiduos kambaryje, leiskite ją į likusią būsto dalį. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki dienų.
- Jei tuo pačiu metu buvo vežamos dvi ar daugiau kačių iš tų pačių namų, laikykite jas atskirose patalpose, kuriose yra visi svarbūs ištekliai, pvz., kraiko dėžutės, vanduo ir maistas, poilsio vietos, žaislai bei draskyklės. Kates pratinkite vieną prie kitos taip, lyg jos viena kitos nepažinotų, kadangi jos kvepės kitaip ir bus patyrusios išgyvenimų, galinčių paskatinti agonistinį elgesį.
Sintetiniai feromonų analogai
Žymėjimas kvapais trinant snukį į objektus leidžia katėms tose vietose palikti feromonų F3 frakciją, taip suskirstant aplinką į „žinomus objektus“ ir „nežinomus objektus“. Feromonai kaip Feliway Classic sumažina kačių, laikomų nepažįstamoje aplinkoje, nerimą. Jie taip pat labai veiksmingai mažina streso reakcijas ir su nerimu susijusį elgesį keliaujant automobiliu. Tokių feromonų taikymas sutrumpina laiką, kurio prireikia katei vėl pradėti maitintis po atvykimo į naują vietą ir sumažina žymėjimo šlapimu tikimybę.
Papildai ir natūralios priemonės
Alfa-kazozepinas (triptinis galvijų alfa-S1-kazeino hidrolizatas) yra pieno baltymas, kurio molekulinė struktūra panaši į gama-aminosviesto rūgšties (GABA). Jis turi anksiolitinį poveikį, panašų į benzodiazepinus, bet be šalutinių poveikių kaip koordinacijos sutrikimas ir agresijos slopinimas. Yra įrodymų, kad alfa kazozepinas veiksmingas katėms, patiriančioms nerimą socialinio streso metu.
Alfa-kazozepinas yra veiklioji veterinarinio produkto Zylkene (Vetochinol) medžiaga. Zylkene galima duoti vieną kartą dienoje. Rekomenduojama dozė - 15 mg/kg, esant ekstremaliems streso požymiams ją galima padidinti iki 45 mg/kg katėms. Alfa-kazozepino taip pat yra Royal Canin Feline Calm Dietoje, kuri galimai sumažina kačių nerimo reakcijas nepažįstamose vietose.
L-teaninas - iš žaliosios arbatos išgaunama aminorūgštis, padidinanti GABA slopinančio neurotransmiterio kiekį. Įrodyta, kad jis sumažina kačių nerimą.
L-teaninas yra veiklioji veterinarinio produkto Anxitane (Virbac) medžiaga, taip pat yra veterinarinių produktų Composure (Vetriscience), Composure PRO (Vetriscience) ir Solliquin (Nutramax Laboratories) mišiniuose. L-teaninas dozuojamas pagal gamintojo nurodymus.
Triptofanas - melatonino ir serotonino (5HT) pirmtakas, susijęs su elgesio procesų kaip nuotaika, agresija ir jautrumas stresui, reguliavimu. Papildymas vien triptofanu gali būti neveiksmingas, nes jo gebėjimas prasiskverbti pro hematoencefalinį barjerą ribotas. Nėra veterinarinio papildo, kuriame būtų vien triptofano. Drauge su alfa-kazozepinu jis įtrauktas į Royal Canine Feline Calm Diet ėdalus.
Magnolia officinalis ir Phellodendron amurense ekstraktai mažina nerimą šunims. Jų yra Solliquin mišinyje (Nutramax Laboratories).
Bach Flower Remedy (Bacho žiedų esencijos) ir kanabidiolis (CBD) dažnai siūlomi ruošiantis kelionėms lėktuvu. Nebuvo atlikta jokių Bach Flower Remedy tyrimų su gyvūnais, o žmonėms klinikinio veiksmingumo nepastebėta. Nors CBD šiuo metu kelia daug susidomėjimo, dėl jo vis dar per daug nesutariama.
Tikėtina, kad kelionė lėktuvu katei kels stresą, tačiau yra strategijų, kurias galima panaudoti jam sumažinti ir valdyti. Prieš kelionę turi būti įvertinta fizinė, psichinė ir emocinė gyvūno sveikata, atlikti sveikatos tyrimai, esant ligoms pradėtas ar optimizuotas gydymas. Gali būti naudinga naudoti nerimą mažinančius vaistus, papildus, ėdalus ar feromonų analogus. Svarbu, kad būtų bendraujama su patyrusiais ir geros reputacijos gyvūnų gabenimo agentais, kurie padėtų logistikos procese.
Pagal
Jahn K, DePorter T. Feline Stress Management During air Travel: A Multimodal Approach. Journal of Feline Medicine and Surgery. 2023;25(1). doi:10.1177/1098612X221145521
