Organizmai nuolat susiduria su tam tikrais pokyčiais, tačiau dėl to nepatiria lėtinio streso ar ligų. Pokyčių kiekis, su kuriuo gyvūnas gali susidoroti, vadinamas alostatiniu krūviu. Kai pokyčiai šią apkrovą viršija, gali atsirasti elgesio ar fizinių ligų požymių. Alostatinį krūvį gali kelti vaistai (fenobarbitalis, kortikosteroidai, benzodiazepinai, antidepresantai, tramadolis, levetiracetamas, gabapentinas), virškinimo trakto problemos (uždegiminė žarnyno liga, žarnyno neoplazija), dermatologinės ligos (atopijos, alergija maistui, blusų sukeltas alerginis dermatitas), ortopedinės ligos (neoplazija, osteoartritas), medžiagų apykaitos ligos (hipotirozė, hipoadrenokorticizmas, cukrinis diabetas) ir bet kokia liga, sukelianti skausmą ar diskomfortą.
Kai susiduriama su fiziniu (medžiagų apykaitos ligos, traumos, operacijos, uždegiminės ar lėtinės ligos) ar emociniu (baimė, nerimas, stresas, konfliktai, panikos) stresoriumi, kūne pradeda veikti fiziologinės reakcijos. Šis atsakas gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmus stresas sukels adaptyvius pokyčius, o lėtinis gali viršyti alostatinį krūvį.
Elgesio pokyčiai, įskaitant atsirandančius dėl medžiagų apykaitos ligų, gali būti sustiprinti arba susilpninti “iš vidaus” (hormonai, neurocheminės medžiagos, diskomforto mažinimas) arba veikiant išoriškai (aplinka, žmonės, kiti gyvūnai). Dėl teigiamų ir neigiamų pasekmių (paskatinimo ar bausmės) tokie su liga susiję pokyčiai gali išsivystyti į ilgalaikius elgesio modelius. Pavyzdžiui, šuo, turintis poliuriją ir polidipsiją, sukeltas hiperadrenokorticizmo, kartais netyčiom gali nusišlapinti namuose. Toks elgesys iškart paskatinamas, kadangi sumažėja šlapimo pūslės spaudimas ir gyvūnas pasijunta geriau. Su laiku atsiranda netinkami įpročiai ir šuo gali dažniau šlapintis namuose, o ne lauke. Nepaisant veiksmingo hiperadrenokorticizmo gydymo, toks išmokimas paprastai nedingsta - tenka dirbti su elgesio keitimu. Arba kitas pavyzdys: katė turi hipertireozę ir naktimis pradeda miaukti. Tada gauna maisto kad nurimtų. Taip ji supranta, kad miaukdama gali pažadinti žmones. Pradėjus gydymą, ji jausis geriau, tačiau jau bus išmokusi, kad išalkus geriausias būdas gauti užkandžių - pažadinti žmones.
Prieš imantis kai kurių elgesio problemų paprastai rekomenduojama apsilankyti pas veterinarą, kad tas išsiaiškintų, ar nėra kokios nors paslėptos ligos. Tada, jei fizinės ligos atmetamos, galima užsiimti elgesiu. Tačiau iš tiesų emociniai ir fiziniai procesai organizme susiję, tad drauge jie gali turėti įtakos elgesio problemoms. Iš esmės jas gali sukelti bet kokios ligos. Ankstyvas požymių atpažinimas ir su tuo susijęs ne tik gydymas vaistais, bet ir tinkamas reagavimas į elgesį užkirs kelią neigiamų elgesio modelių progresavimui. Net tokie dalykai kaip maistas, papildai, probiotikai, feromonų analogai, aplinkos pokyčiai ir elgesio modifikavimas gali kovoti su stresu bei sumažinti nepageidaujamo elgesio progresavimą ir tuo etapu, kada vis dar atliekama diagnostika.
Esant bet kuriai šiame tekste paminėtai endokrininei ligai gali būti pastebėti tik elgesio pokyčiai. Tai pabrėžia visų naminių gyvūnų, turinčių elgesio problemų, diagnostikos svarbą, net jei savininkai įsitikinę, kad problema nesusijusi su fizine sveikata. Pilnas gyvūno ištyrimas apima apžiūrą, kraujo, išmatų ir šlapimo tyrimus, skydliaukės analizę ir t.t. Papildoma diagnostika turi būti atliekama veterinarijos gydytojo nuožiūra ir gali apimti ultragarsinį tyrimą, rentgenogramas, kraujospūdžio matavimą ir pan. Jei klinikiniai požymiai atitinka kurios nors ligos požymius, reikia pradėti gydymą vaistais, papildais, probiotikais, feromonų analogais ir maistu. Taip pat vertėtų keisti aplinką ir savininkų elgesį, kad būtų sumažintas nepageidaujamų elgesio modelių atsiradimas (ir, galimai, augintinio baudimas).
Pvz., jei tempiamas ar stumiamas šuo elgiasi agresyviai, rekomenduotina jį į norimą vietą vilioti žaislais ar maistu. Jei šuo puldinėja aplinkinius pasivaikščiojimų metu, vedžioti jį tada, kai lauke ramu. Nekreipti dėmesio į naktį iš alkio miauskinčias kates, o maisto išdavimui pasitelkti automatinį dozatorių. Jei į nemalonesnę pusę pasikeitė katės tualeto įpročiai, pasistengti namuose išdėlioti daugiau dėžučių - ir tokios dydžio bei formos, kad patiktų katei. Nors tokios korekcijos nepakeis medžiagų apykaitos procesų, bus galima geriau suprasti aplinkos įtaką ir priimti tinkamesnes elgesio strategijas.
Skydliaukės veiklos sutrikimai
Su skydliauke susijusių elgesio pokyčių mechanizmai apima sumažėjusį agresijos slenkstį dėl apetito, energijos lygio pokyčių, sutrikusio serotonino perdavimo postsinapsiniuose 5-HT2A receptoriuose, pakitusio noradrenerginių funkcijų reguliavimo, dopamino, epinefrino, serotonino sintezės, apykaitos ir išskyrimo pokyčių bei padidėjusio serotonino metabolizmo smegenų skystyje.
Keletas vaistų, kurie dažniausiai naudojami elgesio problemoms gydyti, gali paveikti skydliaukės hormonų koncentraciją. Štai klomipraminas šunims sumažina tiroksino, fT4 ir trijodtironino koncentraciją, tačiau neturi įtakos tirotropiną atpalaiduojančiam hormonui ar skydliaukę stimuliuojančiam hormonui. Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) gali sumažinti žmonių T4, fT4 ir T3 kiekį serume. Vertėtų vengti vartoti triciklius antidepresantus (klomipraminą, imipraminą, amitriptiliną) ir potencialius SSRI (fluoksetiną, sertraliną, paroksetiną), kol nebus aiški gyvūno skydliaukės būklė.
Hipotirozė
Hipotirozė - daugiasistemis sutrikimas, galintis turėti dermatologinių, širdies, neurologinių, medžiagų apykaitos, virškinimo trakto, hematologinių ir regos požymių. Gerai atpažįstami šunų elgesio požymiai yra vangumas, psichikos pokyčiai, dezorientacija ir socialinių santykių pakitimai. Kai kuriais atvejais šunų hipotirozė būna susijusi su triukšmo ir perkūnijos baime, išsiskyrimo nerimu, hiperaktyvumu, prastu susikaupimu ir mokymusi, kompulsiniu elgesiu, dresūros sutrikimais, koprofagija bei agresija. Kai kuriais atvejais vienintelis nusiskundimas gali būti agresija.
Nors hipotirozė - dažniausia šunų endokrininė liga, jos paplitimas tik 0,2 % populiacijos. Dėl to realybėje hipotiroze sergantį agresyvų šunį sunku aptikti. Be to, agresija dažnai pasireiškia šunims, kurių skydliaukės funkcijos normalios. Tyrime, kurio metu buvo matuojamas skydliaukės hormonų kiekis, agresyvių šunų T4AA reikšmės buvo normos ribose. Kito tyrimo metu agresyvių šunų TT4 buvo didesnis, bet neperžengė normos ribų. Atvejo tyrime hipotiroze (mažas T4, padidėjęs TSH) sergantis agresyvus šuo gydytas levotiroksinu 1 mėnesį, per tą laiką į savininką nukreipta agresija sumažėjo. Atvejų serijoje 4 šunys, pasižymėję agresija pažįstamiems bei nepažįstamiems žmonėms, kurių skydliaukės rodikliai atitiko hipotirozės diagnozę, reagavo į gydymą, tačiau nė vienas nebuvo visiškai išgydytas.
Netinkamas ar nereikalingas skydliaukės hormonų papildymas šunims gali sukelti tachikardiją, dirglumą, agresiją, nervingumą ir svorio kritimą. Kadangi skydliaukės hormonai susiję su smegenų dopamino ir serotoninerginėmis sistemomis, l-tiroksino papildai gali paveikti sistemas, susijusias su agresijos sutrikimais. Todėl tokių papildų poveikis elgesiui dar nepatvirtina, kad priežastis - skydliaukė. Tačiau tyrime, kur tirtas T4 papildų poveikis hipotirozę turinčių šunų elgesio pokyčiams ir prolaktino bei serotonino koncentracijai serume, vienintelis pastebėtas elgesio pokytis buvo padidėjęs aktyvumas, o serotonino ar prolaktino koncentracijos pakitimų nepastebėta. Kol kas trūksta įrodymų, patvirtinančių levotiroksino papildų saugumą ir veiksmingumą skydliaukės sutrikimų turintiems šunims.
Hipotirozė katėms reta. Tiesą sakant, tai yra rečiausiai pasitaikantis kačių endokrininis sutrikimas. Dažniausiai pasireiškia kačiukams ir katėms po gydymo radioaktyviuoju jodu. Elgesio požymiai - letargija, apetito praradimas ir nesidomėjimas aplinka.
Hipertireozė
Hipertireozė šunims pasitaiko retai. Sergantiems skydliaukės navikais pastebėti tokie elgesio pokyčiai kaip neramumas, nerimas, disreksija ir vangumas. Jie išnyko po skydliaukės pašalinimo.
Hipertireozė - dažniausia kačių endokrininė liga. Jos paveiktų gyvūnų elgesio požymiai apima nerimą, neramumą, miaukimą naktimis, padidėjusį apetitą, hiperaktyvumą ir pakitusius naudojimosi tualetu įpročius. Kadangi hipertireozė dažniau pasireiškia vyresnėms nei 10 metų katėms, gali prisidėti papildomų veiksnių kaip kognityviniai sutrikimai. Vyresnėms kaip 11 metų katėms gali atsirasti didesnis agresyvumas, aplinkos žymėjimas, periurija, triukšmingumas, neramumas, bendravimo pokyčiai. Dauguma tokių pakitimų gali būti ir įprasti senatvės palydovai, tad sunku juos atskirti nuo tų, kuriuos sukėlė liga.
Antinksčių veiklos sutrikimai
Lytinių hormonų, mineralokortikoidų ar gliukokortikoidų sekrecijos pokyčiai dėl sutrikusios antinksčių funkcijos gali atsirasti dėl pernelyg didelės hipofizės adrenokortikotropinio hormono (AKTH) sekrecijos (dažniausiai tai sukelia navikai), per didelės antinksčių liaukos kortizolio sekrecijos (antinksčių navikai), jatrogeninių vaistų vartojimo (gliukokortikoidai, ketokonazolas) ir per didelės lytinių hormonų (androgenų, estrogenų) sekrecijos (antinksčių navikai).
Egzogeninių gliukokortikoidų skyrimas šunims susijęs su didesnėmis baimėmis, lojimu, žmonių vengimu, agresija, lėtesniu atsigavimu po stresinių įvykių. Gliukokortikoidai gali pakeisti TSH ar sumažinti TT4 ir fT4 vertes, galbūt dėl to, kad slopinama TSH sekrecija hipofizėje ir pakinta skydliaukės metabolizmas.
Išilgai pagumburio-hipofizės-antinksčių ašies yra alfa-1 ir alfa-2 adrenerginiai receptoriai, todėl jų hormonų gamybą gali paveikti vaistai, moduliuojantys prisijungimą prie tų receptorių. Pavyzdžiui, žmonėms trazodonas gali sumažinti kortizolio koncentraciją plazmoje. Literatūra nesutaria dėl klonidino poveikio AKTH ir kortizolio kiekiui. Viename tyrime su žmonėmis klonidinas sumažino kortizolio ir AKTH koncentraciją, o kitame neturėjo jokio poveikio. Šunų atveju dėl galimų kortizolio ir AKTH sekrecijos pokyčių gydytojai turėtų apsvarstyti galimybę vengti trazodono, deksmedetomidino, ir klonidino pacientams, kuriems sutrikusi antinksčių veikla.
Hipoadrenokorticizmas
Hipoadrenokorticizmas (Adisono liga) gali atsirasti dėl antinksčių žievės sunaikinimo arba sumažėjusios AKTH sekrecijos iš hipofizės. Pacientams gali trūkti mineralokortikoidų ir gliukokortikoidų arba tik gliukokortikoidų. Tai dažniau atsitinka šunims, o ne katėms. Be klinikinių požymių, tiesiogiai atsirandančių dėl antinksčių hormonų kiekio pokyčių, auglių atsiradimas taip gali nulemti elgesio požymius, tokius kaip neramumas, padidėjęs nerimas, depresija, psichikos pokyčiai, nepastovus elgesys, dezorientacija, agresija.
Dažniausias hipoadrenokorticizmo požymis šunims yra vangumas, nors kai kuriems pasireiškia polidipsija. Klinikiniai elgesio požymiai, susiję su hipoadrenokorticizmu katėms, yra periurija, perichezija, vangumas, depresija, disreksija, poliurija, polidipsija, sąveikų pokyčiai, pica ir didesnės baimės.
Hiperadrenokorticizmas (Kušingo liga)
Paprastai klinikiniai požymiai atsiranda dėl pernelyg didelės kortizolio sekrecijos iš antinksčių žievės; tačiau jie gali atsirasti dėl per didelės aldosterono, testosterono, androstenodiono, progreserono ir estrodiolio sekrecijos.
Šunų elgesio požymiai yra dusulys, poliurija, polifagija ir vangumas. Hiperadrenokorticizmas katėms pasireiškia retai, jų elgesio požymiai - vangumas, periurija, perichezija, žymėjimas šlapimu, agresija, polifagija, polidipsija, poliurija, vulvos laižymas, vartymasis ant žemės ir galvos trynimas. Apie 80% atvejų katėms kartu būna ir cukrinis diabetas.
Lytinius hormonus išskiriantys antinksčių navikai
Pranešta apie tokius elgesio pokyčius kaip agresija (žmonėms, kitoms katėms), hiperaktyvumas, žymėjimas šlapimu ir rujos elgesys (vokalizavimas, lordozė) katėms, turinčioms lytinius hormonus išskiriančių navikų (pvz., antinksčių žievės karcinoma). Šunims elgesio požymiai gali būti panašūs į tipinį hiperadrenokorticizmą ir apima poliuriją, polidipsija, dusulį ir polifagiją.
Cukrinis diabetas
Šunų elgesio požymiai sergant cukriniu diabetu yra poliurija, nerimas, polifagija ir polidipsija, kačių - nerimas, dirglumas, agresyvumas, pakitę miego įpročiai, pakitę naudojimosi tualetu įpročiai, nuobodulys, sumažėjęs aktyvumas, neramumas, ilgesnis miegas ir sumišimas. Diabetine neuropatija dažniau serga katės nei šunys. Dėl diskomforto, kurį sukelia diabetinė neuropatija, sergančioms katėms gali būti sunku šokinėti ir joms gali nepatikti glostymas ar nešiojimas.
L-teaninas, įprastas nerimą mažinančių papildų ingredientas, gali veikti endokrininę sistemą. Žiurkėms l-teaninas veikia kaip insulinas, padidina gliukozės toleranciją ir mažina gliukozės kiekį kraujyje. Žmonėms SSRI, tokie kaip fluoksetinas ir sertralinas, gali turėti hipoglikeminį poveikį, normalizuoti gliukozės homeostazę ir padidinti jautrumą insulinui. Tricikliai antidepresantai (imipraminas, klomipraminas) gali sukelti hiperglikeminį poveikį. Benzodiazepinai, tokie kaip diazepamas, gali sukelti hiperglikemiją diabetu sergančioms žiurkėms, tačiau gali sumažinti su stresu nesusijusių pelių hiperglikemiją. Reikia daugiau tyrimų, siekiant nustatyti, ar šis poveikis pasireiškia šunims.
Medžiagų apykaitos ligų sukeliami elgesio pakitimai
|
Liga |
Šunims būdingi požymiai |
Katėms būdingi požymiai |
|
Hipotiroidizmas |
Agresija, koprofagija, prastas dėmesys ir mokymasis, garsų baimė, išsiskyrimo nerimas, hiperaktyvumas, problemos dresuojant, vangumas, psichikos pokyčiai, dezorientacija, bendravimo su aplinkiniais pokyčiai |
Letargija, apetito nebuvimas, sumažėjusi sąveika su aplinka |
|
Hipertiroidizmas |
Neramumas, nerimas, letargija |
Nerimas, neramumas, vokalizavimas naktimis, padidėjęs apetitas, hiperaktyvumas, pakitę tualeto dėžės įpročiai |
|
Hipoadrenokorticizmas |
Neramumas, padidėjęs nerimas, depresija, psichikos pokyčiai, nepastovus elgesys, dezorientacija, sukimasis ratu, agresija, letargija |
Šlapinimasis namie, letargija, depresija, polidipsija, sąveikų su savininku pokyčiai, pika (pica), baimės padidėjimas. |
|
Hiperadrenokorticizmas |
Lekavimas, poliurija, polifagija, letargija |
Letargija, šlapinimasis namie, perichezija, žymėjimas šlapimu, agresija, polifagija, polidipsija, poliurija, vulvos laižymas, vokalizavimas, vartymasis ant žemės, galvos trynimas |
|
Lytinius hormonus išskiriantys antinksčių navikai |
Polifagija, polidipsija, poliurija, lekavimas |
Hiperaktyvumas, žymėjimas šlapimu, rujos elgesys (vaikštinėjimas, vokalizavimas, lordozė) |
|
Cukrinis diabetas |
Poliurija, nerimas, polifagija, polidipsija |
Nerimas, dirglumas, agresyvumas, pakitęs miegas, pakitę tualeto dėžės įpročiai, nuobodulys, sumažėjęs aktyvumas, neramumas, ilgesnis miegas, sumišimas, sunkumai šokinėjant |
Požymiai, susiję su medžiagų apykaitos ligomis, turinčiomis įtakos skydliaukės, antinksčių ir kasos funkcijoms, pasižymi nespeciniais elgesio pokyčiais. Be to, sergantieji tokiomis ligomis gali būti gydomi vaistais, kurie keičia skydliaukės hormonų, gliukozės ir kortizolio kiekį. Netinkamai reaguojant savininkams, su tokiais požymiais susijęs elgesys gali būti išsaugotas ir tapti nuolatiniu modeliu. Tad dėl endokrininių ligų vertėtų tirti visus keturkojus, turinčius panašių elgesio problemų. Nedelsiant sumažinus stresą, atliekant fizinį ir diagnostinį darbą bei gydant ligą, sumažėja ne tik kančia, bet ir gali būti išvengta nepageidaujamo elgesio atsiradimo.
Žodynas
- Alostatinė apkrova (alostatinis krūvis). Organzimo lankstumas, gebėjimas laviruoti nuolat kintančioje aplinkoje ir išlaikyti vidinius procesus gyvybei palankiose ribose vadinamas alostaze. Alostazė – tai adaptacinis procesas, apimantis ir fiziologinius pokyčius, palaikančius homeostazę organizmo sistemose. Ilgalaikė adaptacija turi savo „kainą“, t. y. sukelia tam tikro laipsnio organizmo „susidėvėjimą“. Tai vadinama alostatiniu krūviu.
- Diabetinė neuropatija. Viena dažniausių cukrinio diabeto komplikacijų. Heterogeninė liga, pasireiškianti plačiu sutrikimų spektru, todėl jos paplitimą sudėtinga tiksliai nustatyti
- Disreksija. Maisto vartojimo sutrikimas, įskaitant anoreksiją (nevalgymą), hiporeksiją (sumažėjusį valgymą) ir nesubalansuotą mitybą (pvz., tam tikrų produktų atsisakymą).
- Gliukokortikoidai. Antinksčių žievės steroidiniai hormonai (kortizolis ir kortikosteronas).
- Hiperglikemija. Gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje
- Hipoglikemija. Organizmo būsena, kai gliukozės kiekis kraujyje yra per mažas.
- Koprofagija. Išmatų ėdimas
- Laisvas tiroksinas (fT4). Skydliaukės hormonas, kuris kartu su laisvu trijodtironinu reguliuoja medžiagų apykaitą organizme. Laisvo tiroksino padidėjimas ir tirotropinio hormono sumažėjimas yra suintensyvėjusios skydliaukės funkcijos (hipertirozės) rodiklis. Laisvo tiroksino sumažėjimas ir tirotropinio hormono padidėjimas rodo nepakankamą skydliaukės funkciją (hipotirozę).
- Laisvas trijodtironinas (FT3) – skydliaukės hormonas, kartu su laisvu tiroksinu veikia visą organizmą.
- Mineralkortikoidai. Antiksčių žievės steroidiniai hormonai, reguliuojantys vandens ir elektrolitų apykaitą organizme
- Perichezija. Netinkamas tuštinimasis (paprastai už katės tualeto ribų)
- Periurija. Netinkamas šlapinimasis (pvz., žymėjimas namie, šlapinimasis už katės tualeto ribų)
- Pica. Sutrikimas, kai valgomi dalykai, kurie paprastai nelaikomi maistu.
- Polidipsija. Padidėjęs skysčių poreikis, sukeltas patologinio troškulio
- Polifagija. nuolatinis alkis
- Poliurija. Gausus šlapinimasis
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Grupė antidepresantų, nerimo, asmenybės sutrikimus šalinančių vaistų
- Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH/TTH). Vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių. Šį hormoną gamina priekinė hipofizės dalis.
- Tiroglobulino autoantikūnai (TgAA) (Anti-Tg). Rodiklis, naudojamas autoimuniniams skydliaukės pažeidimams diagnozuoti, skydliaukės vėžio žymuo.
- Tiroksinas. Skydliaukės gaminamas hormonas. Gaminant per daug tiroksino smarkiai pagreitėja medžiagų apykaita.
- Tirotropiną atpalaiduojantis hormonas. Skatina tirotropinio hormono sekreciją, o išsiskyrimą slopina skydliaukės hormonai, veikdami neigiamojo grįžtamojo ryšio principu.
- Trijodtironinas (T3). Skydliaukės hormonas, gaminamas audiniuose. Tiroksinas ir trijodtironinas svarbūs normaliam organizmo vystimuisi ir medžiagų apykaitai.
