-
Kačių savininkai mėgsta pasakoti apie tai, kokios išpaikusios gali būti jų augintinės atėjus vakarienės metui, bet išties čia menki juokai. Kitiems gyvūnams pabadauti vieną kitą dieną nėra kažkas mirtino ir siaubingo, o katėms tai pavojinga.
Kurį laiką negaunant pakankamai maisto, gyvūnas energiją pradeda „siurbti“ iš riebalų atsargų. Prieš panaudojant juos kaip energijos šaltinį, riebalus turi apdoroti kepenys. Šiam žingsniui reikia paknakamo baltymų kiekio. Jei katė nesimaitina pakankamai, baltymų šaltiniai išnaudojami ir kepenis pradeda atakuoti riebalai. Taip atsiranda kepenų lipidozė,...
-
Kada kastruoti/sterilizuoti – beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ - ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.
6 mėnesių, 7 mėnesių, 2 metų, iki rujos, po rujos – įrodinėti ir kalbėtis apie tai galima iki nukritimo. Iš esmės ta riba nuo „pusmečio“ iki poros metų, kad ir su savomis rizikomis, pliusais ir minusais – protingas pasirinkimas. Daugiausia bėdų kyla tada, kai šunį „nukenksminti“ sugalvojama per anksti. Kai kuriais atvejais praktikuojama labai ankstyva kastracija/sterilizacija...
-
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Tas garsas... - kiekvienas, kuriam teko su juo susidurti, patvirtins, kad jis tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi? Norint sėkmingai diagnozuoti problemos priežastį ir rasti geriausią gydymo būdą, svarbu glaudus bendradarbiavimas ir supratimas tarp šuns savininko ir veterinarijos gydytojo.
Laižligę gali lemti odos...
-
Jūsų keturkojui draugui gali būti paskirta chirurginė ar stomatologinė procedūra, o galbūt tyrimas, kuriam prireiks nejautros. Jeigu su tokiu reikalu susiduriate pirmą kartą, Jūsų nerimas („ar viskas bus gerai?“) visiškai suprantamas.
Galima išskirti dvi pagrindines anestezijos rūšis – bendroji anestezija, trumpiau žinoma kaip narkozė, ir sedacija. Bendrinė anestezija yra dirbtinai sukeltas grįžtamas centrinės nervų sistemos slopinimas. Pasitelkus bendrąją anesteziją, pacientas panyra į savotišką kruopščiai kontroliuojamą nesąmoningumo būseną. Sedacija - dalinė trumpalaikė „narkozė‟,...
-
Dirofiliariozė – liga, kuria gali užsikrėsti kai kurie plėšrūnai – šunys, katės, šeškai, vilkai, lapės ir t.t. Dirofiliariozę platina kraujasiurbiai uodai, Europoje dažniausiai Aedes vexans, Culex pipiens pipiens, Aedes albopictus. Nors žmonės gali užsikrėsti, jie tėra atsitiktiniai šeimininkai, tad kirminai jų kūnuose nepasiekia suaugėlių stadijos ir žūva neužbaigę ciklo. Žmonių organizme kirmėlės gali pažeisti odą, akis ar plaučius. Lietuvoje iki 2015 m. užregistruoti šeši žmogaus dirofiliariozės atvejai.
Dirofiliariozės formos yra dvi: širdies (plačiau žinoma kaip širdies kirmėlės),...
-
Kačių lekavimas, kitaip negu šunų – retas reiškinys. Dažniausiai katės lekuoja esant šiltam orui. Kai kurios taip elgiasi jausdamos nerimą, baimę ar susijaudinimą. Lekavimą gali sukelti ir žaidimai, fizinė veikla, stresas (pvz., dėl išvykos automobiliu). Kartais katės lekavimas bus ligos požymis – jis galimas dėl kvėpavimo takų infekcijų, širdies kirmėlių, galvos traumos, apsinuodijimo ir t.t. Jei lekavimas tęsiasi ilgai, katės savininkai turėtų užsukti pas veterinarą.
Kada lekuojanti katė – normalu?
Nors tai retas reiškinys, paprastai šeimininkai žino, kokiose situacijose jų augintinės...
-
Labai dažna šunų šlubavimo priežastis – priekinio kryžminio raiščio patologijos: patempimas, dalinis ar pilnas trūkimas. Pilnai nutrūkus šiam raiščiui, kelio sąnaryje prasideda degeneraciniai procesai, jis praranda stabilumą, dėl to juntamas skausmas, matomas šlubavimas. Gali būti paveikti abiejų kojų kelio sąnariai arba tik vienas iš jų.
Kelio sąnario kryžminio raiščio trūkimas paprastai diagnozuojamas atlikus ortopedinį tyrimą. Jeigu diagnozė neaiški – skiriami papildomi tyrimai, pvz., rentgenologinis. Jei plyšimas pilnas ir staigus, šuo stengsis pažeista koja neminti. Po poilsio...
-
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.
Žinome, kad 15 – 40 proc. displazijos atvejų paveldėti. Genai tikrai svarbūs, tačiau ar jie specifiniai veislėms, ar susiję su tam tikru vystymosi aspektu? O gal su kūno tvirtumu? Kartais sunku suprasti „mechanizmą...
-
Kai jiems skauda, gyvūnai elgiasi kitaip, nei žmonės. Verta nepamiršti, kad jų skausmo slenkstis gali būti ganėtinai aukštas ir jie iš paskutiniųjų stengsis neparodyti, kad kenčia. Ir to, kad jie nepabaksnos naguotu piršteliu į kylantį abscesą.
Dažnai šeimininkai nesupranta, kodėl ligos metu augintinis elgiasi neįprastai, pavyzdžiui, tampa uždaras, nenori bendrauti, grasina įkąsti, ar tiesiog bando nueiti ir pasislėpti. Taip pat dažnai šeimininkai būna linkę pakitusio elgesio priežastis suversti kokiai nors kitai priežasčiai, pvz.: „blogai nuotaikai“ ar oro permainoms, kai gyvūnas tuo metu...
-
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina... ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama.
Simptomai
Panosteitas pasireiškia kaip ūmus staigus traumos nesukeltas šlubavimas. Gali paveikti vieną ar daugiau galūnių. Kartais pasitaiko apetito praradimas, mieguistumas, karščiavimas, tonzilitas. Šuo gali nenorėti vaikščioti ar mankštintis....
Kačių savininkai mėgsta pasakoti apie tai, kokios išpaikusios gali būti jų augintinės atėjus vakarienės metui, bet išties čia menki juokai. Kitiems gyvūnams pabadauti vieną kitą dieną nėra kažkas mirtino ir siaubingo, o katėms tai pavojinga. Kurį laiką negaunant pakankamai maisto, gyvūnas energiją pradeda „siurbti“ iš riebalų atsargų. Prieš panaudojant juos kaip energijos šaltinį, riebalus turi apdoroti kepenys. Šiam žingsniui reikia paknakamo baltymų kiekio. Jei katė nesimaitina pakankamai, baltymų šaltiniai išnaudojami ir kepenis pradeda atakuoti riebalai. Taip atsiranda kepenų lipidozė,...
Kada kastruoti/sterilizuoti – beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ - ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos. 6 mėnesių, 7 mėnesių, 2 metų, iki rujos, po rujos – įrodinėti ir kalbėtis apie tai galima iki nukritimo. Iš esmės ta riba nuo „pusmečio“ iki poros metų, kad ir su savomis rizikomis, pliusais ir minusais – protingas pasirinkimas. Daugiausia bėdų kyla tada, kai šunį „nukenksminti“ sugalvojama per anksti. Kai kuriais atvejais praktikuojama labai ankstyva kastracija/sterilizacija...
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Tas garsas... - kiekvienas, kuriam teko su juo susidurti, patvirtins, kad jis tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi? Norint sėkmingai diagnozuoti problemos priežastį ir rasti geriausią gydymo būdą, svarbu glaudus bendradarbiavimas ir supratimas tarp šuns savininko ir veterinarijos gydytojo. Laižligę gali lemti odos...
Jūsų keturkojui draugui gali būti paskirta chirurginė ar stomatologinė procedūra, o galbūt tyrimas, kuriam prireiks nejautros. Jeigu su tokiu reikalu susiduriate pirmą kartą, Jūsų nerimas („ar viskas bus gerai?“) visiškai suprantamas. Galima išskirti dvi pagrindines anestezijos rūšis – bendroji anestezija, trumpiau žinoma kaip narkozė, ir sedacija. Bendrinė anestezija yra dirbtinai sukeltas grįžtamas centrinės nervų sistemos slopinimas. Pasitelkus bendrąją anesteziją, pacientas panyra į savotišką kruopščiai kontroliuojamą nesąmoningumo būseną. Sedacija - dalinė trumpalaikė „narkozė‟,...
Dirofiliariozė – liga, kuria gali užsikrėsti kai kurie plėšrūnai – šunys, katės, šeškai, vilkai, lapės ir t.t. Dirofiliariozę platina kraujasiurbiai uodai, Europoje dažniausiai Aedes vexans, Culex pipiens pipiens, Aedes albopictus. Nors žmonės gali užsikrėsti, jie tėra atsitiktiniai šeimininkai, tad kirminai jų kūnuose nepasiekia suaugėlių stadijos ir žūva neužbaigę ciklo. Žmonių organizme kirmėlės gali pažeisti odą, akis ar plaučius. Lietuvoje iki 2015 m. užregistruoti šeši žmogaus dirofiliariozės atvejai. Dirofiliariozės formos yra dvi: širdies (plačiau žinoma kaip širdies kirmėlės),...
Kačių lekavimas, kitaip negu šunų – retas reiškinys. Dažniausiai katės lekuoja esant šiltam orui. Kai kurios taip elgiasi jausdamos nerimą, baimę ar susijaudinimą. Lekavimą gali sukelti ir žaidimai, fizinė veikla, stresas (pvz., dėl išvykos automobiliu). Kartais katės lekavimas bus ligos požymis – jis galimas dėl kvėpavimo takų infekcijų, širdies kirmėlių, galvos traumos, apsinuodijimo ir t.t. Jei lekavimas tęsiasi ilgai, katės savininkai turėtų užsukti pas veterinarą. Kada lekuojanti katė – normalu? Nors tai retas reiškinys, paprastai šeimininkai žino, kokiose situacijose jų augintinės...
Labai dažna šunų šlubavimo priežastis – priekinio kryžminio raiščio patologijos: patempimas, dalinis ar pilnas trūkimas. Pilnai nutrūkus šiam raiščiui, kelio sąnaryje prasideda degeneraciniai procesai, jis praranda stabilumą, dėl to juntamas skausmas, matomas šlubavimas. Gali būti paveikti abiejų kojų kelio sąnariai arba tik vienas iš jų. Kelio sąnario kryžminio raiščio trūkimas paprastai diagnozuojamas atlikus ortopedinį tyrimą. Jeigu diagnozė neaiški – skiriami papildomi tyrimai, pvz., rentgenologinis. Jei plyšimas pilnas ir staigus, šuo stengsis pažeista koja neminti. Po poilsio...
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas. Žinome, kad 15 – 40 proc. displazijos atvejų paveldėti. Genai tikrai svarbūs, tačiau ar jie specifiniai veislėms, ar susiję su tam tikru vystymosi aspektu? O gal su kūno tvirtumu? Kartais sunku suprasti „mechanizmą...
Kai jiems skauda, gyvūnai elgiasi kitaip, nei žmonės. Verta nepamiršti, kad jų skausmo slenkstis gali būti ganėtinai aukštas ir jie iš paskutiniųjų stengsis neparodyti, kad kenčia. Ir to, kad jie nepabaksnos naguotu piršteliu į kylantį abscesą. Dažnai šeimininkai nesupranta, kodėl ligos metu augintinis elgiasi neįprastai, pavyzdžiui, tampa uždaras, nenori bendrauti, grasina įkąsti, ar tiesiog bando nueiti ir pasislėpti. Taip pat dažnai šeimininkai būna linkę pakitusio elgesio priežastis suversti kokiai nors kitai priežasčiai, pvz.: „blogai nuotaikai“ ar oro permainoms, kai gyvūnas tuo metu...
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina... ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Simptomai Panosteitas pasireiškia kaip ūmus staigus traumos nesukeltas šlubavimas. Gali paveikti vieną ar daugiau galūnių. Kartais pasitaiko apetito praradimas, mieguistumas, karščiavimas, tonzilitas. Šuo gali nenorėti vaikščioti ar mankštintis....