Dažniausios jaunų gyvūnų ortopedinės problemos

Šunis ir kates kankina daugybė ortopedinių problemų – veterinarai tai patvirtins. Kai kurios jų prasideda dar jauname amžiuje ir, nesiimant priemonių, gali turėti liūdnų pasekmių, pvz., tapti lėtinio skausmo priežastimi. Dažniausiai jaunus gyvūnus kankina klubo sąnario displazija, alkūnių displazija, medialinis girnelės išnirimas MPL, peties atsluoksniuojantis osteochondritas OCD ir panosteitas.

Kubo sąnario displazija

Displazija – tai sudedamųjų sąnario dalių pakitimas, atsirandantis dėl įvairiausių priežasčių (tiek genetikos, tiek aplinkos) ir galintis būti įvairių laipsnių. Šunų klubo sąnario displaziją galima vadinti susirgimų kompleksu, dėl kurių klubo sąnaryje atsiranda kaulų ir sąnarių paviršių defektai. Tai lemia šlaunikaulio galvutės išstūmimą iš klubo gūžduobės. Laikui bėgant sąnarys darosi vis nestabilesnis, vystosi jo išnirimas, artroziniai pakitimai. Kuo displazijos laipsnis didesnis, tuo aktyviau traumuojama sąnarį gaubianti kapsulė, kuri gali net deformuotis. Uždegimas paveikia visą sąnarį, pradeda nykti jo kremzlės. Liūdniausia, kad šie procesai negrįžtami. Šuns išgydyti neįmanoma – galima tik palengvinti jo kančias.

Klubo sąnario displazija dažnai paveikia stambaus sudėjimo šunis, nors mažesni keturkojai nėra visiškai saugūs. Šio susirgimo diagnozavimas jauniems pacientams daugiausia remiasi klinikiniais požymiais kaip skausmas, silpnumas galinėje dalyje bei rentgenologiniais tyrimais, kurie tam tikroms veislėms yra privalomi.

Klubo sąnario displazijos gydymas daugiausia priklauso nuo klinikinių požymių – lengvais atvejais užtenka svorio kontrolės, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, papildų, pratimų bei fizioterapijos.

Daugiau apie klubo sąnario displaziją paskaityti galite čia: Šunų klubo sąnario displazija

Alkūnės displazija

Kaip ir klubo sąnario displazija, alkūnės sąnario displazija apima kompleksą problemų, o jos priežastys irgi daugiaveiksnės. Alkūnės displazija turi keletą formų, kurios pasireiškia atskirai arba kartu. Šios formos yra alkūnkaulio vidinės vainikinės ataugos patologija, vidurinio žastikaulio gumburo osteochondritas ir nesusijungusi vidinė alkūninė atauga. Displazijos atsiradimui vienas svarbesnių yra genetinis faktorius, susijęs su sparčiu stambesnių veislių atstovų augimu – tarp lengvesnių kaip 25 kg šunų ši patologija reta.

Šios displazijos paveiktiems šunims būdingas šlubavimas viena ar abejomis priekinėmis kojomis, jų sustingimas, sumažėjusi judesių amplitudė alkūnių srityse. Vyresniems kaip 5 mėn. šunyčiams problemą galima pastebėti rentgenu. Anksti ėmusis priemonių (svorio kontrolės, analgetikų, maisto papildų, tinkamos fizinės veiklos, fizioterapijos) galima stipriai palengvinti keturkojo gyvenimą.

Medialinis girnelės išnirimas MPL

Medialinis kelio girnelės išnirimas MPL – kelio girnelės dislokacija vidinės pusės link. Tai paveldimas susirgimas, susijęs su kitomis įgimtomis skeleto problemomis kaip lanko formos kojos, į šoną pakrypusi šlaunis, nenormalus šlaunikaulio galvos ir kaklelio palinkimas ir t.t. MPL dažnas mažų veislių šunims, tačiau pasitaiko ir tarp didelių veislių.

Kelio girnelės išnirimas pagal sunkumo laipsnį rūšiuojamas nuo 1 iki 4. 1-ojo laipsnio atveju klinikinių požymių beveik nematyti, o 4-tojo – beveik visada reikalinga operacija. 2-ojo ir 3-iojo laipsnių atvejais operacijos poreikis priklauso nuo klinikinių požymių sunkumo.

Peties atsluoksniuojantis osteochondritas OCD

OCD dažniausiai suserga didelių veislių 4-8 mėn. amžiaus šunys, riziką pasiligoti lemia tiek genetika, tiek aplinkos veiksniai (per daug kalcio ar baltymų racione).

Atsluoksniuojančiam osteochondritui būdingi simptomai: šlubavimas priekinėmis kojomis, galintis sustiprėti po fizinės veiklos, raumenų nykimas, skausmas  ar patinimas pečių srityje. OCD simptomai gali būti panašūs į kitų ligų kaip sąnarių displazija, panosteitas ir pan. Diagnozės patvirtinimui daromas rentgenologinis tyrimas. Jei kiti gydymo būdai nepadeda, pacientams prireikia operacijos, kurios metu pašalinama atsluoksniuota sąnarinės kremzlės dalis.

Panosteitas

Panosteitas (taip vadinami „augimo skausmai“) pasireiškia kaip ūmus traumos nesukeltas šlubavimas, dažniausiai pastebimas tarp didelių veislių 512 mėn. amžiaus šunų. Gali paveikti vieną ar daugiau galūnių. Kartais jį lydi apetito praradimas, mieguistumas, karščiavimas, tonzilitas. Šuo gali nenorėti vaikščioti ar mankštintis. Dažniausiai paveikiami ilgieji kaulai, diagnozuojama juos palpuojant, rentgeno nuotraukomis.

Dažniausiai dėl panosteito kaltinama genetika, stresas, infekcijos, metabolizmas, autoimuniniai komponentai, greitas augimas, per daug baltymų maiste... Specifinio gydymo nėra, daugeliu atvejų užtenka riboti fizinę veiklą, duoti prastesnio ėdalo, kiek apriboti fizines veiklas. Paprastai požymiai išnyksta 8-20 mėn. amžiaus šunims.

Daugiau apie panosteitą paskaityti galite čia: Panosteitas


Fatal error: Allowed memory size of 268435456 bytes exhausted (tried to allocate 917504 bytes) in /home/aleksann/domains/vetvila.lt/public_html/includes/database/database.inc on line 2139