Kad ir kaip mums tai nepatiktų, traumos – visų gyvybės formų, tarp jų ir šunų, gyvenimo dalis. Nors neįmanoma sužalojimų visiškai išvengti, dėl tinkamų prevencinių veiksmų jų tikimybė gali sumažėti net ketvirtadaliu. Toji prevencija – tinkamos treniruotės, apšilimai, atsigavimai, tempimo pratimai, reguliari šuns sveikatos patikra bei, jei reikia, palaikomoji priežiūra, pvz., masažas.
Apšilimas
Tyrimais įrodyta, kad žmonių sportininkams apšilimai prieš treniruotę naudingi. Ta pati teorija taikoma ir šunims. Apšilimas prieš krūvį akivaizdžiai mažina traumų tikimybę, pagerina darbines galimybes, lankstumą ir propriocepciją. Aktyvių raumenų susitraukimų metu padidėja šuns raumenų ir sąnarių temperatūra, kas leidžia platesnį judesių spektrą. Apšilimo dėka padidėja širdies susitraukimų bei kvėpavimo dažnis, pakyla kraujospūdis, tad į raumenis nukeliauja daugiau deguonies ir energijos, nerviniai impulsai keliauja greičiau, sumažėja traumų tikimybė, treniruotė būna produktyvesnė. Tinkamai apšilęs raumuo bus elastingas, atsparus ir reaguos be traumų.
Apšilimo etapai:
-
lengvas pasivaikščiojimas ir parisnojimas (pagrindinis apšilimas),
-
būsimus pratimus atitinkantys pratimai (specifinis apšilimas), atliekami mažesniu intensyvumu ir daugiausia orientuoti į sąnarių judesius,
-
„aktyvūs“ (dinaminiai) tempimo pratimai: laipsniškas apšilimas, įtraukiantis „aktyvius“ tempimo pratimus, sumažina raumenų ir kraujagyslių plyšimo riziką.
Apšilinėjant prieš varžybas, atidžiai rinkitės paviršius. Venkite slidžių dangų, ypač jei duosite šuniui šokinėti ar sukinėtis. Žiūrėkite, kad apšilimo teritorijoje nebūtų įtartinų augalų, šiukšlių, duobių. Karštą dieną patikrinkite asfalto ar šaligatvio temperatūrą, kadangi karštas pagrindas gali pažeisti šuns pėdutes.
Atsigavimas
Atsigavimas trunka 10 – 20 min., daugiausia jo metu vaikštoma ar lengvai risnojama . „Atvėsimas“ po intensyvaus fizinio krūvio labai naudingas fiziškai, padeda atsigauti psichologiškai, leidžia šuniui pailsėti. Dirbantys raumenys natūraliai gamina šalutinius produktus – pieno rūgštį, kuri turi būti pašalinta iki šuo grįš į narvą ar automobilį. Taip pat darbo metu šuns širdis ir kvėpavimo normos pakyla ir turi būti grąžintos kuo arčiau normalių iki kito pratimo. Laikas iki visiško atsigavimo priklauso nuo pratimų rūšies ir intensyvumo, šuns formos, tačiau atvėsimas gali atspindėti apšilimą ir būti sudarytas iš mažo intensyvumo veiklos kaip vaikščiojimas ar bėgiojimas.
Atsigavimo etapai:
-
vaikščiojimas, lengvas risnojimas.
-
statiniai tempimai ir pasyvūs judesiai atliekami po atvėsimo, kai šuo tinkamai atsigavęs, o jo raumenys dar šilti. Tada jų nauda didžiausia (padidėja judesių amplitudė, palaikomas raumenų ilgis bei elastingumas), o žalos tikimybė – minimali. Šių pratimų negalima daryti kai raumenys jau „atvėsę“.
-
masažas (trynimas) atliekamas išilgai raumenų. Jį atlikti galima grįžus namo. Masažas padeda raumenims dirbti ilgiau ir efektyviau, gerina kraujo cirkuliaciją, sumažina raumenų įtampą, didina lankstumą, geriną bendrą būklę ir padeda sportuojančiam šuniui pasiekti geresnių rezultatų.
Kai šuo atvėsta, nustoja lekuoti ir vaikšto atsipalaidavęs, jis gali būti grąžintas į automobilį, narvą ir gauti pakankamai gerti.
