Senstančių šunų ir kačių mityba

Senėjimas apima progresuojančius fiziologinius ir medžiagų apykaitos pokyčius, dėl kurių organai funkcionuoja prasčiau. Šiems procesams įtakos turi gyvūno dydis, genetika, aplinkos bei mitybos veiksniai. Paprastai katės senjorėmis laikomos nuo 11 metų amžiaus, didelių veislių šunys nuo 5 – 8 metų, mažų veislių – nuo 10 metų. Anksčiau pats senėjimas laikytas liga (juk žinot liūdnai smagų posakį – gyvenimas yra lytiniu būdu plintanti mirtina liga), kurią reikia gydyti, tačiau šis požiūris keičiasi. Nors bėgantys metai su savimi prigriebia daug ligų, susirgimai taip pat gali paspartinti senėjimą. Su amžiumi susijusių ligų tvarkymas – svarbus reikalas, tačiau reikia stengtis sulėtinti senėjimo procesą siekiant ne tik ilgesnio, bet ir kokybiškesnio gyvenimo. Kadangi gyvenimo trukmė ir kokybė priklauso tiek nuo genetikos, tiek nuo aplinkos, vienas iš aktyviai šiame reikale dalyvaujančių veiksnių yra mityba.

Nykstantys raumenys

Laikui bėgant šunims sumažėja medžiagų apykaitos energijos poreikis, nors tarp kačių tai nebuvo pastebėta. Katėms dažniau pastebimas prastėjantis virškinimo ir absorbcijos pajėgumas. Tiek katėms, tiek šunims pastebima sarkopenija – amžiaus nulemtas liesos raumenų masės bei jėgos sumažėjimas. Sarkopeniją reikia atskirti nuo kacheksijos – su liga susijusio išsekimo.

Kalbant apie žmones, sulaukusių vyresnio amžiaus baltymų poreikis (lyginant su brandžiais suaugusiais) būna padidėjęs. Šunims taip atsitinka dėl padidėjusio baltymų skaidymo ir sumažėjusios jų sintezės, o katėms – dėl sutrikusio virškinimo. Iki brandos kreatinino išsiskyrimas būna padidėjęs, o vėliau sumažėja – tai sutampa su laikotarpiu, kai pastebima sumažėjusi liesa kūno masė. 10 – 15 metų amžiaus sveikos katės praranda maždaug trečdalį liesos kūno masės, o vyresni šunys praranda maždaug 10 proc. liesos kūno masės ir tuo pačiu jų organizme riebalų padaugėja 10 proc. (tad nykstantys raumenys gali būti paslėpti po riebaliuku). 

Vertinant raumenyno pokyčius, naudingos gali būti raumenų būklės vertinimo diagramos. Pasitelkus raumenų kondicijos taškus, gyvūnas vertinamas vizualiai ir čiuopiant. Ypatingas dėmesys skiriamas kaulų išryškėjimams ir aksialinaims raumenims, kadangi tai ankstyviausios šunų ir kačių raumenų masės praradimo vietos. Sarkopenijos pasireiškimą ir sunkumą gali sumažinti tinkama mityba ir fizinis aktyvumas.

Suvartojant nepakankamai maistinių baltymų, pirmiausia jie bus „siurbiami“ iš griaučių raumenų. Sveikiems šunims kasdien rekomenduojama suvartoti 2,55 g/kg baltymų, o katėms - 5g/kg, tačiau vyresnio amžiaus gyvūnams gali prireikti iki 50 proc. daugiau. Prie didesnės baltymų sintezės prisideda ir tokie greičiau absorbuojami baltymai kaip išrūgos. Lizinas taip pat padeda išsaugoti tiek šunų, tiek kačių liesą kūno masę. Nors baltymų kiekio padidinimas sumažino šunų ir kačių sarkopeniją, optimalus jų kiekis dar nenustatytas.

Sarkopenijai įtakos gali turėti vitaminas D ir omega-3 riebiosios rūgštys. Vitaminas D gali daryti įtaką genų transkripcijai, taip veikdamas raumenų ląstelių apykaitą. Žmonėms pastebėtas ryšys tarp suvartotų vitamino D papildų ir raumenų masės bei jėgos padidėjimo. Omega3 riebiosios rūgštys gali sumažinti uždegimo mediatorių kiekį. Kai kurie intervenciniai tyrimai rodo koreliaciją tarp omega-3 RR kiekio ir raumenų masės, tačiau su gyvūnais kompanionais tokių tyrimų dar nebuvo atlikta.

Penktadalio vyresnių kaip 14 metų amžiaus kačių sutrikęs baltymų virškinimas – tad joms didesnis baltymų kiekis racione ne tik padėtų sumažinti sarkopeniją, bet ir kompensuotų prastesnį virškinimą. Tikėtina, kad daugeliu atvejų svarbų vaidmenį čia atlieka idiopatinė lėtinė enteropatija. Daugumos kačių, kurių baltymų virškinimas sutrikęs, gebėjimas virškinti riebalus taip pat suprastėja. Tai gali prisidėti tiek prie sarkopenijos, tiek prie kūno svorio praradimo (pastebima vyresnėms negu 11 m. amžiaus katėms). Kai kurios katės tai kompensuoja suėsdamos daugiau maisto.

Baltymų suvartojimas priklauso nuo ėdalo kiekio, sudėties ir yra glaudžiai susijęs su energijos suvartojimu. Jei gyvūno energijos poreikiai nebus patenkinti, baltymų poreikis taip pat nebus patenkintas. Dėl to svarstant daugelio vyresnio amžiaus kačių racioną, norint kompensuoti blogėjantį jų virškinimo pajėgumą, galima rinktis kaloringesnius ir baltymingesnius ėdalus. O štai vyresniems šunims sumažėja ne tik paros aktyvumas (maždaug perpus, lyginant su jaunesniais suaugusiais keturkojais), jų bazinė medžiagų apykaita sulėtėja apie 25 proc. – tad nors jiems reikalingas didesnis baltymų kiekis, maistas turi būti nekaloringas. Šunims pašaro energijos ribojimas naudingas bet kokiu atveju, kadangi sumažinus kalorijų kiekį, jų gyvenimo trukmė prailgėja, o vos 15 proc. padidėjęs kūno svoris gali sukelti daug neigiamų pasekmių. Su šunimis atlikti ilgalaikiai tyrimai rodo, kad keturkojams, gaunantiems visavertę ir subalansuota mitybą, tačiau ketvirtadaliu mažiau kalorijų negu kontrolinė grupė, sumažėja ligų dažnumas, jos prasideda vėliau, o gyvenimo trukmė pailgėja (vidutiniškai šunys, kuriem apribotas kalorijų kiekis, gyveno 13 metų, o kontrolinė grupė – 11,2 metų). Deja, egzistuoja dideli skirtumai tarp žinomų vyresnio amžiaus gyvūnų mitybinių poreikių ir faktinės tokiems gyvūnams skirtų produktų sudėties.

Senstančios smegenys

Žylantis augintinio snukis dažnai yra pirmasis ženklas, kurį savininkai pastebi kaip senėjimo požymį, tačiau įprastą smegenų senėjimą lydi daugiau neigiamų ir negrįžtamų pakitimų. Jie gali turėti įtakos kognityvinėms funkcijoms – gebėjimui mokytis, spręsti problemas, prisiminti ir bendrauti. Mes negalime sustabdyti smegenų senėjimo, tačiau mitybos pagalba galime pakoreguoti rizikos veiksnius, turinčius įtakos pažintinėms funkcijoms. Senstančiose smegenyse vyksta daug anatominių, medžiagų apykaitos ir kraujotakos pokyčių. Oksidacinis stresas dėl padidėjusio laisvųjų radikalų kiekio kartu su sumažėjusia antioksidantų gamyba prisideda prie su amžiumi susijusios ląstelių pažaidos.  Visavertė ir subalansuota mityba, papildyta žuvų aliejų mišiniu, kuriame daug omega-3 RR (neuroprotekcinis ir antiuždegiminis vaidmuo), antioksidantais (nukreipti prieš laisvuosius radikalus), B grupės vitaminais (reikalingi kofermentams) ir argininu (kraujotakai palaikyti) pagerina tiek senyvų šunų, tiek suaugusių kačių rezultatus atliekant daugelį kognityvinių testų.

Senėjimas sumažina smegenų gebėjimą naudoti gliukozę kaip energijos šaltinį, net jeigu ji lengvai prieinama. Atsižvelgiant į tai, kad smegenys itin pažeidžiamos dėl energijos tiekimo pakitimų, dėl sumažėjusios gliukozės apykaitos išsenka energija ir sumažėja smegenų ląstelių funkcijos. Kaip alternatyvų energijos šaltinį galima pasirinkti ketonus iš vidutinio ilgio grandinių trigliceridų MCT.

Vyresnio amžiaus šunys, šeriami visaverte ir subalansuota mityba, papildyta MCT, padaro mažiau klaidų kognityviniuose testuose, jų atmintis per 2 savaites pagerėja, be to, užduotims sunkėjant, jie pasirodo geriau negu kontrolinės grupės šunys.

Senstant gali išsivystyti kognityvinis nuosmukis arba ekstremalesnė kognityvinė disfunkcija, galinti turėti įtakos tiek šunų, tiek jų šeimininkų gyvenimo kokybei. Lengvi kognityviniai sutrikimai gali būti pastebimi 6 metų amžiaus sulaukusiems šunims ir 7 metų katėms. Tai reiškia, kad jų sveikata reikia pradėti rūpintis iki atsirandant senėjimo požymiams. Kai kognityvinis nuosmukis pradeda trukdyti kasdienei veiklai ar daro įtaką socialinėms sąveikoms, šeimininko ir augintinio ryšys iš draugiško gali keistis į paciento ir jį prižiūrinčiojo. Tačiau kaip sulėtinti šį neišvengiamą procesą? Metaboliniai pokyčiai ir rizikos veiksniai, susiję su smegenų senėjimu, su amžiumi prastėjančiomis kognityvinėmis funkcijomis ir dėl to atsirandančiais elgesio pokyčiais gali būti koreguojami mitybos intervencijomis, palaikančiomis sveikesnį smegenų senėjimą. Šunų kognityvinei disfunkcijai būdinga (daugiau apie šį sutrikimą skaitykite čia Psichikos ligos kamuoja ir šunis) :

  • Sunku apeiti daiktus, atsimuša į durų staktą, spokso į sienas ar grindis, neatpažįsta pažįstamų žmonių ar gyvūnų, pasiklysta namuose ar kieme, mažiau reaguoja į regos ar klausos dirgiklius.
  • Irzlumas, bailumas, agresyvumas, sumažėjęs susidomėjimas glostymu, priartėjimu, pasisveikinimu.  
  • Miego/būdravimo ciklo sutrikimai: neramus miegas naktį, pabudimai, vokalizacijos naktį.
  • Prasčiau mokosi naujų dalykų ar reaguoja į išmoktus anksčiau.
  • Šlapimo ar išmatų nelaikymas, retesnis prašymasis į lauką.
  • Sunkumas įsitraukti į veiklas, didesnis išsiblaškymas, sumažėjęs dėmesys.
  • Retesni žaidimai su žaislais, šeimos nariais, kitais gyvūnais.
  • Didesnis aktyvumas vaikštinėjant, klaidžiojimas.
  • Pasikartojantis elgesys kaip ėjimas ratais ar kojų laižymas.
  • Baimės – padidėjęs nerimas atskyrus nuo savininkų, baiminga reakcija į vaizdinius ar garso stimulus, padidėjusi vietų/naujos aplinkos baimė.

Rekomenduojamas reguliarus fizinis krūvis (atsižvelgiant į augintinio galimybes), psichinės stimuliacijos (maisto galvosūkiai, naujos veiklos, naujos aplinkos) ir pakoreguotas racionas. Visavertė ir subalansuota vidutinės grandinės trigliceridais MCT papildyta mityba gali pagerinti kognityvinius rezultatus šunims, turintiems su amžiumi susijusį kognityvinį nuosmukį, įskaitant atminties, dėmesio ir mokymosi pagerėjimą 30 dienų laikotarpiu. Šunims, sergantiems kognityvine disfunkcija, nepaisant sunkumo, naudinga dieta, kurioje yra MCT aliejaus, omega-3 RR, B grupės vitaminų, antioksidantų ir arginino, pagerėjimo požymiai pastebimi per pirmą mėnesį, o dar didesni pokyčiai - per 90 dienų.

Senėjimas ir mokslo pažanga

Profilaktinė sveikatos priežiūra yra pagrindinė senjorų programų, skirtų žmonėms ir gyvūnams, dalis. Žinoma, čia yra daug iššūkių, o vienas jų – ankstyvas ligų nustatymas, kad būtų galima imtis intervencijų dar iki atsirandant žalingiems pokyčiams. Tobulėjant genetinę medžiagą tiriančioms technologijoms, ypač „omikai“ (įvairūs terminai, anglų kalboje besibaigiantys galūne –omics, buvo praminti naujadaru, kuris mūsų kalboje gali būti vadinamas omika), mokslininkai gali ištirti mitybos pokyčių poveikį molekuliniu lygiu.

Omikos tyrimai padėjo atskleisti, kaip mitybos apribojimas moduliuoja ląstelių aktyvumą būdais, susijusiais su ilgaamžiškumu ir sveikata. Vienas veiksnys, labai svarbus senstant, yra rapamicino veikimo (TOR) kelias, reguliuojantis baltymų sintezę kiekvienoje ląstelėje. Žinduolių mTOR jungiasi su kitais baltymais ir yra dviejų skirtingų baltymų kompleksų, reguliuojančių skirtingus ląstelių procesus, pagrindinė sudedamoji dalis. mTOR reguliuoja ląstelių augimą, dalijimąsi, judėjimą, išlikimą, autofagiją, baltymų sintezę, transkripciją, insulino receptorių ir į insuliną panašių augimo faktoriaus receptorių aktyvaciją ir t.t. Senkant maisto medžiagoms, mTOR aktyvumas mažėja. Insulino signalizavimo procesų grandinės pakeitimas gyvenimo trukmę pailgina 100 procentų, o TOR – 30 procentų.

Miksomatozinė mitralinio vožtuvo liga yra dažniausiai įgyta širdies yda šunims, o jos dažnis didėja su amžiumi. Ji neišgydoma, o vėlesni etapai gali sukelti stazinį širdies nepakankamumą. Sveikiems šunims daugiau nei 70 proc. širdies energijos pagaminama dėl ilgos grandinės riebalų rūgčių oksidacijos. Sergančių šunų energijos keliai mažiau efektyvūs ir išnaudojama tik 5 proc. įprasto energijos potencialo. Genų raiškos pokyčiai atspindi padidėjusį oksidacinį stresą ir uždegimą skatinančias molekules. Tarpląstelinės matricos homeostazės pokyčiai labai svarbūs palaikant normalių mitralinių vožtuvų struktūrą ir funkcijas. Ši liga yra ne vien nesėkmingi vožtuvai – molekuliniai pokyčiai aptinkami tiek vožtuvo struktūroj, tiek metaboliniuose keliuose.

Vienas iš potencialių senėjimo markerių gali būti mitochondrijų baltymas, vadinamas translokatoriaus baltymu TSPO. Mitochondrijos ne tik gamina energiją ląstelėms, bet ir gali paveikti jų mirtį. Mitochondrijų gausa siejama su ilgaamžiškumu. Sveikose ląstelėse pažeistų mitochondrijų pašalinimas griežtai reguliuojamas mitofagijos proceso metu. Mitochondrijų reguliavo anomalijos sukelia daug su amžiumi susijusių ligų kaip Parkinsono ar Alzheimerio ligos. TSPO svarbus mitochondrujų reguliavime ir jo funkcijos priklauso nuo cholesterolio ir lipidų apykaitos. Mitochondrijų kokybės kontrolė yra gan patrauklus tikslas norint sulėtinti senėjimo procesus, užkirsti kelią bei kovoti su tam tikromis ligomis. Maisto produktai kaip omega-3 riebalų rūgštys gali turėti įtakos mitochondrijų kokybės kontrolei. Ateityje kuriant TSPO stebėjimo metodus, klinikose būtų galima analizuoti sveikatą ląsteliniu lygiu, vertinti dietos poveikį bei diagnozuoti su mitochondrijų disfunkcija susijusias ligas.

Genomikos nauda ta, kad technologija gali dirbti su mažais imties dydžiais ir specifiniais biomarkeriais ankstyvam nustatymui, diagnozavimui, prognozavimui, sekimui bei gydymui. iRNR šunų smegenų žievės audinyje tyrimai parodė, kad 963 genai pasikeitė su amžiumi ir buvo susiję su padidėjusiu uždegimu, sumažėjusiais neuropeptidų signalais bei sinapsiniu perdavimu. Tiriant cirkuliuojančią su neutrofilais susijusią iRNR išraišką sužinota, kad vyresniems šunims sumažėjo fagocitiniai gebėjimai, kas susiję su prastėjančiu imunitetu. Miokardo iRNR ekspresijos tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus kačių patelių kūnuose sumažėjo uždegiminių citokinų ir genų, atliekančių tarpląstelinės matricos pertvarkymą. Šunų su ligotais sąnariais iRNR ekspresijos tyrimas rodo pakitusį citokinų kiekį tarp sergančių ir vyresnio amžiaus šunų.

Tikėtina, kad patikimų senėjimų biomarkerių paieška ateityje padės numatyti sveikatos rezultatus ir stebėti, kaip mitybos intervencijos atitolina su amžiumi susijusių ligų atsiradimą. Pvz., asmens metabotipas – asmens mikrobiomo ir metabolomo profilis – suteiks informacijos, leidžiančios sudarinėti individualius racionus. Net mikrobų populiacijos virškinimo trakte gali duoti užuominų apie sveiką senėjimą. Daugiau nei trilijonas bakterijų žarnyne sudaro tinklus, siunčiančius signalus visam kūnui. Ankstyvi bakterijų populiacijų tyrimai parodė, kad tiek vyresnio amžiaus žmonių, tiek gyvūnų išmatose sumažėja naudingų bakterijų kaip bifidobakterijos ir padaugėja potencialiai kenksmingų koncentracija. Atliekant metagenominius tyrimus, apibūdinančius visas mikrobų DNR populiacijas, žarnyno mikrobiomas susietas su vis didėjančiu poveikiu smegenų sveikatai, ilgaamžiškumui, odos ir net vėžio gydymo galimybėmis.

Omika taip pat siūlo pažvelgti į molekulinio lygio skirtumus tarp jaunų ir senų individų. Tokie skirtumai gali nukreipti mokslininkus į medžiagų apykaitos kelius, skatinančius senėjimo pokyčius, ir maisto intervencijas, galinčias pagerinti vyresnių augintinių sveikatą. Deja, nors atrodo, kad antisenėjimo sprendimai beveik pasiekiami, tačiau vis dar nėra bendro supratimo, kaip turi atrodyti sveikas senėjimas.