senas šuo

  • Senėjimas apima progresuojančius fiziologinius ir medžiagų apykaitos pokyčius, dėl kurių organai funkcionuoja prasčiau. Šiems procesams įtakos turi gyvūno dydis, genetika, aplinkos bei mitybos veiksniai. Paprastai katės senjorėmis laikomos nuo 11 metų amžiaus, didelių veislių šunys nuo 5 – 8 metų, mažų veislių – nuo 10 metų. Anksčiau pats senėjimas laikytas liga (juk žinot liūdnai smagų posakį – gyvenimas yra lytiniu būdu plintanti mirtina liga), kurią reikia gydyti, tačiau šis požiūris keičiasi. Nors bėgantys metai su savimi prigriebia daug ligų, susirgimai taip pat gali paspartinti senėjimą...
  • Šuniui senstant, jo organizme laipsniškai ryškėja amžiaus pokyčiai. Tai gali būti žylantis kailis (ypač apie snukį), stabarėjantys sąnariai (pabuvus šaltyje ar drėgmėje ar ilgiau pagulėjus) ir sulėtėję refleksai. Kaip ir vyresnio amžiaus žmonių,  senstančių šunų pojūčiai tampa ne tokie aštrūs, prastėja jų klausa, rega ir uoslė. Pirmieji senėjimo požymiai – sumažėjęs aktyvumas ir ištvermė, atsirandantis poreikis ilgiau pamiegoti.  Tokie požymiai didelių veislių šunims gali atsirasti vyresniems kaip 5 m. amžiaus, tuo tarpu ažesniems šunims, tokiems kaip terjerai, senatvės požymiai...
  • Šunys garbų amžių pasiekia dėl gerų genų, sėkmės ir geros priežiūros derinio. Į gerą priežiūrą neabejotinai įeina skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų. Skiepų dėka šiandien galima išsaugoti gyvybes milijonams šunų. Iki buvo išrastos veiksmingos vakcinos, šunys nuolat gaišdavo nuo daugybės ligų - hepatito, maro, enterito, leptospirozės, parvovirusinės infekcijos, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų komplikacijų bei pasiutligės... Dabar pagrindiniais laikomi skiepai nuo šunų parvovirusinės infekcijos, maro, hepatito ir pasiutligės. Tačiau kiek tai reikalinga auksiniais Jūsų šuns gyvenimo metais,...