Toksoplazmozė – daugelį gąsdinanti infekcija. Ją sukelia pasaulyje vienas labiausiai paplitusių parazitų – Toxoplasma gondii. Savo simptomais toksoplazmozė primena gripą, nors daugumai užsikrėtusiųjų visai nepasireiškė jokie simptomai. Atrodo kaip ir nebaisu, tačiau toksoplazmozė itin gąsdina būsimas mamas – užsikrėtus nėštumo metu vaisius gali žūti ar turėti itin rimtų komplikacijų. Pavojaus varpai skamba ir žmonėms nusilpusiu imunitetu.
Kaip užsikrečiama?
Toxoplasma gondii - vienaląstis parazitas. Užsikrėsti juo gali dauguma gyvūnų, tačiau galutinis vystymosi šeimininkas – katė. Kitaip sakant, lytiškai dauginasi šie parazitai tik kačių organizmuose.
Kaip viskas vyksta? Katė pagauna ir suėda užkrėstą gyvūnėlį. Toksoplazmos jaukiai įsikuria jos žarnyne, dauginasi ir formuoja milijonus oocistų, kurios su išmatomis plinta aplinkoje. Oocistos turi tvirtas nuo įvairių negandų saugančias sieneles, tad parazitams viduje niekas nebaisu. Katės jas „barsto“ apie 1 – 2 savaites. Patekusios į kito gyvūno (pvz., žmogaus) virškinimo sistemą, oocistos dauginasi nelytiniu būdu ir formuoja neaktyvias cistas, kurios būruiojasi smegenyse ir raumenyse, kur gali tykoti metų metus iki nusilps imunitetas. Šiuo „ramaus tykojimo“ atveju simptomai paprastai nepasireiškia ir cistos neišskiriamas, tačiau suvalgius tokį gyvūną galima užsikrėsti toksoplazmoze.
Toksoplazmoze užsikrėsti galite:
Per parazitais užterštas katės išmatas. Toksoplazmos gali patekti į Jūsų virškinimo traktą, jei paliesite burną išvalęs katės išmatų dėžutę ar palietęs kokį nors daiktą, kuris buvo užkrėstas katės išmatomis.
Vartodami toksoplazmomis užkrėstą maistą ar vandenį. Pagrindinis T.gondii rezervuaras - gyvuliai (kiaulės, avys, galvijai ir kt.), kurių mėsą žmonės naudoja maistui. Jų užsikrėtimas toksoplazmomis yra labai įvairus: avių – 31–100 proc., raguočių – 25–35 proc., kiaulių – 29–86 proc., triušių – 24,3 proc., ožkų – 6,8 – 20,0 proc.
Valgydami nenuplautus toksoplazmomis užkrėstus vaisius ir daržoves.
Šunys, kaip ir kiti lauke laisvai vaikštinėjantys naminiai gyvūnai, gali būti mechaniniai T.gondii oocistų pernešėjai.
Taip pat galima užsikrėsti per pažeistą odą ar gleivines. Šis užsikrėtimo kelias būdingas mėsos perdirbimo įmonių ir žvėrelių fermų darbuotojams, veterinarams ir medžiotojams.
Transplacentinis, arba vaisiaus užkrėtimas per placentą, galimas kai nėščioji suserga ūmia toksoplazmoze. Transplacentinis užsikrėtimas gali įvykti tik tuo atveju, kai besilaukianti moteris susirgo nėštumo metu arba 3 mėnesius prieš nėštumą.
Kam toksoplazmozė itin pavojinga?
Toksoplazmomis užsikrėsti gali kiekvienas, tačiau daugeliui ji nepasireiškia arba pastebimi vos keli simptomai. Rimtų sveikatos problemų dėl toksoplazmozės gali turėti žmonės nusilpusiu imunitetu ir nėščios moterys.
Ar kūdikis užsikrės, ir kaip ženkliai jį paveiks liga, priklauso nuo to, kuriuo nėštumo laikotarpiu užsikrėsta. Kuo ankstyvesniu nėštumo laikotarpiu užsikrėsta, tuo ženkliau liga gali paveikti kūdikį. Ankstyva toksoplazmozės infekcija dažnai baigiasi persileidimu, o išgyvenusiems kūdikiams gali pasireikšti traukuliai, gelta, akių infekcijos, padidėti kepenys ir blužnis.
Jei gydytojas įtaria toksoplazmozę, bus atlikti kraujo tyrimai, kuriais nustatomi specifiniai antikūnai. Teigiamas toksoplazmozės tyrimų atsakymas reiškia, kad arba sergate, arba kažkada buvote šia liga užsikrėtęs, o dabar esate jai atsparus. Tokiu atveju atliekami papildomi tyrimai. Manoma, kad toksoplazmozės sukėlėjų savo organizme nešiojasi kas antras žmogus. Tačiau dauguma jų nesuserga, kol nenusilpsta imunitetas.
Kokie toksoplazmozės požymiai?
Dažniausiai užsikrėtus toksoplazmoze nepastebimi jokie simptomai, tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia raumenų skausmai, padidėję limfmazgiai, galvos skausmai, karščiavimas, nuovargis, kartais – gerklės perštėjimas. Dauguma besilaukiančių moterų, užsikrėtusių toksoplazmoze, nepastebi jokių simptomų.
Tikėtina, kad šiuo parazitu užsikrėtusiems žmonėms glai atsirasti tam tikrų psichikos pakitimų – dėmesio sutelkimo problemos, lengvabūdiškumas... Parazito įtaka siejama ir su sunkesniais psichiniais sutrikimais, o bandymai su savanoriais rodo, kad jie linkę pažeidinėti nustatytas taisykles ir elgtis neprotingai. Be to, pastebėta, kad sulėtėja ir jų reakcija. Į klausimą, kam toksoplazmoms keisti žmonių elgseną, mokslininkai atsakyti negali. Daug suprantamesnis poveikis pelėms: kačių šlapimo kvapo nebebijantys graužikai tampa lengvu kačių grobiu, o tai sudaro palankias sąlygas toksoplazmoms daugintis.
Profilaktika
Vaikai ir katės yra labai šauniai suderinami, tik prieš planuojant šeimynos pagausėjimą būtų protinga pasidaryti toksoplazmozės tyrimą.
Vengti kontakto su kačių išmatomis, nėštumo metu kačių „tualeto“ priežiūrą perleisti kitiems šeimos nariams arba mūvėti pirštines, po dėžutės valymo gerai nusiplauti rankas. Kačių išmatas galima nuleisti į klozetą, deginti, giliai užkasti ar maišeliuose išmesti į šiukšlių konteinerius.
Kasdien dezinfekuoti kačių dėželes.
Kates maitinti sausu, konservuotu ar virtu maistu ir laikyti namuose.
Vengti kontakto su svetimomis katėmis, ypač valkataujančiomis.
Valgyti tik gerai išvirtą ir iškeptą mėsą. Ligos sukėlėjus platina katės, tačiau žmonės dažniau užsikrečia ne nuo šių naminių gyvūnų, bet valgydami nepakankamai termiškai apdorotą maistą, kuriame yra parazitų cistų.
Būsimos mamos, jei namie laikomas sergantis katinas, turėtų kiek įmanoma apriboti kontaktus su juo ir laikyti kruopščios higienos.
Prieš valgį, palietus žalią mėsą ar daržoves plauti rankas. Mūvėti pirštines dirbant sode ar darže. Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.
