Dėl dirbtinės atrankos šunys pasižymi didele morfologine, genetikos ir elgesio įvairove. Tai puikiai parodo daugybė šiandien matomų veislių. Jų formavimosi metu elgesio skirtumai buvo viena pagrindinių atrankos savybių, tačiau pastaruosius dešimtmečius daugybė veislių išgyvena rimtus pokyčius, galinčius nulemti tipišku laikomą elgesį. Nors manoma, kad kai kurių veislių atsotvai nuo seno turi išlaikę specifinius asmenybės bruožus, paskutinius kelerius metus tai tyręs švedų mokslininkas Kenth Svartberg teigia, jog neišliko dauguma senų darbinių šunų savybių.
Šunų veislės pagal istorines funkcijas skirstomos į grupes. Terjerai kažkada pjaudavo graužikus, ganymo šunys varydavo ir „surinkdavo“ gyvulius, medžiokliniai parodydavo grobį, atnešdavo nušautus paukščius, nebijodavo šūvio, darbiniai saugojo namus ar gyvulius, atlikdavo tokius darbus kaip vežimėlio tempimas.
K. Svartberg ištyrė daugiau kaip 31 veislei priklausančių 13 000 šunų. Jo testas identifikuoja keletą pagrindinių elgesio bruožų – žaismingumą, smalsumą/bebaimingumą, socialumą ir agresyvumą. Pagal šį modelį, labai žaismingas šuo entuziastingai nori žaisti virvės tempimą („Tug of War“) ar gaudynes, smalsus/bebaimis pasirengęs tyrinėti naujus ir potencialiai stulbinančius dalykus. Socialus/bendraujantis šuo entuziastingai sveikinasi ir bendrauja su nepažįstamais žmonėmis. Bandyta įvertinti ir agresyvumą, tačiau to padaryti nepavyko.
Tarp veislių būta skirtumų – tačiau variacijų aptikta ir veislių viduje. Nerasta ryšio tarp veislei būdingo elgesio ir originalios šuns paskirties. „Tradicinėse“ grupėse tam tikri bruožai, siejami su originaliomis funkcijomis, nebuvo labai paplitę. Terjerai ir ganymo šunys žaismingumą demonstravo ne daugiau negu kitos veislės, medžiokliniai šunys nebuvo drąsesni, darbiniai – mažiau socialūs... Pasirodo, net palyginti neilgai vykstanti atranka paveikė tipišką šunų elgesį. Populiariausių veislių atsotvai pasižymėjo dideliu socialumu ir žaismingumu, kas rodo, jog teigiamas požiūris į nepažįstamus žmones – svarbi ir pageidautina charakteristika, tačiau atranka parodoms gali skirtis nuo šunų „namams“ ar „darbui“ atrankos.
31 veislę sugrupavus į 4 grupes (ne į „istorines“ ar „pagal paskirtį“), atsirado šiokių tokių asmenybių panašumų. Viena iš tokių pagal socialumą „sielomis giminingų“ grupių apima Labrdoro retriverius ir amerikiečių Stafordšyro terjerus. Kita grupė auksaspalvius retriverius susieja su rotveileriais.
Pastarąjį šimtmetį „istorinių“ bruožų išsaugojimas daugumoje veislių nebevyksta (arba vyksta gan vangiai). Dauguma „parodinių“ veisimui naudojamų šunų atrenkami daugiausia remiantis išvaizda. „Tradiciniais“ laikomi bruožai tarp grynaveislių šunų vos pastebimi. Rezultatai rodo, kad pagrindiniai šunų elgesio bruožai gali būti pakeisti ir kad šunų domestikacija vis dar vyksta.
