Šunų elgesiui įtaką darantys genetiniai ir aplinkos veiksniai gan gerai išanalizuoti, tačiau su jų poveikiu asmenybei situacija prastesnė. Tad tyrėjai analizavo 11000 šunų aplinkos ir demografinius veiksnius, susijusius su 7 asmenybės bruožais. Paaiškėjo, kad su jais labiausiai susiję veislė ir amžius, taip pat tokie veiksniai kaip socializacija. Deja, jų visų poveikis gan menkas, tad dauguma asmenybių skirtumų vis dar nepaaiškinami. Iš esmės tiek žmonių, tiek kitų gyvūnų asmenybės bruožai - sudėtingas reikalas.
Gyvūnų asmenybė dažnai apibrėžiama kaip elgesio skirtumai tarp individų, gan stabilūs laike ir kontekstuose. Asmenybė labai svarbi keturkojų gerovei, kadangi prognozuoja žmonių ir kitų gyvūnų mirtingumą, fizinę bei psichinę sveikatą. Gyvūnų kompanionų asmenybė taip pat gali turėti įtakos augintinio ir savininko santykiams – pvz., nepageidaujamas elgesys neretai lemia, kad šuo atsiduria prieglaudoje ar būna numarintas.
Asmenybės bruožų paveldimumas visoje gyvūnų karalystėje dažnai svyruoja tarp 40 ir 50%. Tačiau kai kurie skirtumai paaiškinami ir aplinkos įtaka. Labai svarbi yra ankstyvųjų gyvenimo etapų aplinka, pvz., jų metu įvykę nemalonūs įvykiai paskatina su baime susijusių bruožų išsivystymą. Nors asmenybės bruožai gana stabilūs, jie keičiasi su amžiumi. Štai žmonių sąžiningumas laikui bėgant linkęs didėti, o neurotiškumas ir ekstraversija savo ruožtu mažėja.
Šunų asmenybės tyrėjus domina senokai. Dauguma nagrinėdavo jos struktūras ir taip buvo išskirti tokie bruožai kaip baimė/nesaugumas, energingumas/aktyvumas, dėmesys treniruojant, agresyvumas ir socialumas. Nepaisant žinių apie struktūrą, charakteriui įtaką darantys veiksniai vis dar pilnai neištyrinėti, nors ir žinome kai kuriuos dalykus – pvz., veislių asmenybės skiriasi (reikėtų paminėti ir tai, kad bent vienas tyrimas tuos skirtumus užginčijo teiginiu, kad veislė paaiškina tik nedidelę elgesio skirtumų dalį).
Tyrimo, apie kurį rašome, metu 11 000 šunų asmenybės tyrinėtos remiantis 7 bruožais: nesaugumas, dėmesys treniruočių metu, agresyvumas/dominavimas, energingumas, bendravimas su žmonėmis, bendravimas su šunimis, atkaklumas. Kaip galimi paaiškinantys kintamieji išskirti lytis, amžius, veislė bei 12 faktorių, susijusių su buvusia ar esama aplinka.
Amžius pasirodė esąs svarbiausias kintamasis, ypač nesaugumo, dresūros, energingumo ir bendravimo su šunimis modeliuose, o veislė/veislių grupė pasireiškė agresyvumo/dominavimo, bendravimo su žmonėmis ir atkaklumo modeliuose. Pagal visus bruožus, išskyrus bendravimą su kitais šunimis, lytis paaiškėjo esanti nesvarbiausias kintamasis.
Veislių grupės susijusios su visais asmenybės bruožais. Aukščiausias vidutinis nesaugumo balas nustatytas šelčiams, žemiausias – bull tipo terjerams. Aukščiausi susitelkimo į dresūrą taškai atiteko „kitų veislių“ grupei, žemiausi – bull tipo terjerams. Energingiausi pasirodė esą Parsono tipo terjerai, romiausi – gyvulių sargai. Atkakliausi buvo cvergpinčeriai (po jų - Azijos primityvios veislės, Parsono tipo terjerai, taksai ir „koviniai“ šunys), mažiausiai balų čia surinko auksaspalviai retriveriai (po jų – šelčiai ir trumpaplaukiai koliai). Agresyvumo/dominavimo srityje pirmavo „kovinių šunų“ grupė, visiems nusileido auksaspalviai retriveriai. Su žmonėmis socialiausi buvo bull tipo terjerai, žemiausias balas priklauso gyvulių sargams. Bendravimo su kitais šunimis srityje aukščiausius balus rinko suomių laphundai, žemiausius – borderkoliai. Veislės poveikis nesaugumui ir dresavimui nedidelis turbūt dėl to, kad šių bruožų fonas sudėtingesnis.
Veislė/ veislės grupė ir amžius - svarbiausi charakterį lemiantys kintamieji. Nors veislės viduje pastebima daug elgsenos skirtumų, individualių nevienodumų poveikio dydžio įvertinimai paprastai yra maži ir turėtų būti lyginami tik su kitais tyrimais, o ne su savavališkais ribiniais dydžiais. Veislė nėra tvirta asmenybės prognozė, tačiau tikimybė pasireikšti tam tikriems bruožams skiriasi. Veislių asmenybių skirtumai yra gana stabilūs, tačiau retesnės nepakankamai ištirtos, kad jas būtų galima patikimai apibūdinti.
Aukštesni šuniuko socializacijos lygiai susiję su mažesniu nesaugumu, agresyvumu/dominavimu ir didesniu dėmesingumu dresūroje, bendravimu su žmonėmis bei šunimis. Ypatingai socializacijos lygis lemia nesaugumo situaciją. Šuniuko socializacijos patirtis - svarbiausias aplinkos kintamasis. Prastai socializuoti šunys pasižymi didesniu nesaugumu bei agresyvumu/dominavimu ir žemesniu dėmesingumu dresūros metu, mažesniu noru bendrauti su žmonėmis ar kitais šunimis. Rezultatai rodo, kad priglausti ar iš kitų šeimininkų įsigyti šunys gali turėti daugiau nepageidaujamų savybių. Ankstyvoji gyvenimo patirtis yra svarbi šunų, žmonių ir kitų gyvūnų asmenybei, elgesiui ir psichinei sveikatai.
Kalbant apie šunų laikymo priežastis, žemiausi nesaugumo balai nustatyti įsigytiems darbui ar dėl pomėgių. Atkaklumu labiausiai pasižymi pastaroji grupė. Didžiausius nesaugumo ir mažiausius dėmesingumo dresūrai balus rinko šunys, nedalyvaujantys jokiose veiklose. Be to, nesaugumo balai didesni tų šunų, kurie šeimininkams yra pirmieji. Žemiausi nesaugumo balai ir aukščiausiu dėmesingumo mokymuisi balai pastebėti pas tuos, kurie šeimininkui buvo bent penktieji. Drąsa, susikaupimas dresuojant, aukštas energijos lygis ir tam tikru lygiu atkaklumas yra svarbios savybės, dėl kurių keturkojai gali lengviau treniruotis ir sėkmingiau pasirodyti įvairiuose renginiuose. Todėl šeimininkai, aktyviai dalyvaujantys tokiose veiklose, gali atsirinkti tam tikro charakterio šuniukus ir nedalyvauti su tais, kurie netinkama šiam pomėgiui. Taip pat tikėtina, kad dalyvavimas įvairiose veiklose pagerina elgesį. Pomėgiai greičiausiai praturtina aplinką, o tai daro įtaką gyvūnų elgesiui.
Aplinkos kintamieji kaip savininko patirtis, kasdienė fizinė veikla ir vienatvėje praleidžiamas laikas parodė reikšmingus, bet mažus ryšius su asmenybės bruožais. Daugiau nei 3 valandas per dieną fizinės veiklos gaunantys šunys pasižymėjo didžiausiu dėmesingumu treniruotėse, o tie, kurie aktyvios veiklos gauna mažiau negu valandą kasdien, surinko mažiausiai balų. Vieni namuose daugiau negu 8 valandas leidžiantys keturkojai taip pat nepasižymi dideliu interesu dresūroje.
Tokie demografiniai kintamieji kaip lytis, amžius ar kastracijos faktas taip pat susiję su asmenybe. Didžiausias energijos lygis nustatytas jauniems šunims, o amžius netiesiškai susijęs su agresyvumu/dominavimu - didžiausias vidutinis agresyvumas pasireiškė tarp 8–10 metų amžiaus atstovų. Šunų socialumas ir nesaugumas neigiamai susiję su amžiumi. Šie amžiaus skirtumai rodo panašumus su žmonėmis ir kitais gyvūnais. Galbūt asmenybės bruožai turi panašų genetinį ir evoliucinį pagrindą, arba kad tokie patys aplinkos veiksniai formuoja tiek žmonių, tiek kitų gyvūnų asmenybes.
Patelės labiau susitelkusios į dresūrą ir nesaugios nei patinai, o patinai - agresyvesni/dominuojantys, bendraujantys ir energingi. Kastruoti šunys jaučiasi nesaugiau ir yra ne tokie dėmesingi dresūrai kaip „neleisti“. Sunku pasakyti, ar tokius elgesio pokyčius sukelia kastracija, ar šiuo elgesiu pasižymintys šunys dažniau gulasi ant operacinio stalo.
Asmenybės bruožai yra sudėtingi, juos įtakoja genetika bei gyvenimiška patirtis. Žmonės, kaip veisėjai, daro didelę įtaką šunų charakteriui, tačiau atskiri savininkai taip pat gali daryti įtaką asmenybės raidai, pvz., rūpestingai socializuodami šuniukus. Galų gale amžiaus, lyties ir aplinkos ryšiai su asmenybe primena žmonių ir kitų gyvūnų. Tokie panašumai leidžia spėti, kad arba asmenybės raidos modeliai evoliuciškai labai seni (arba dėl artimos šunų ir žmonių evoliucijos).
Pagal Milla Salonen, Salla Mikkola, Julia E. Niskanen, Emma Hakanen, Sini Sulkama, Jenni Puurunen, Hannes Lohi, Breed, age, and social environment are associated with personality traits in dogs, iScience, Volume 26, Issue 5, 2023
