Dauguma šunų mėgsta saldumėlį, tad ir šokoladu mielai pasimėgaus. O va katės saldėsių taip nevertina (apie tai paskaityti galite čia: Kačių skonis), tad saldėsių greičiausiai nevogs.
Šokolade yra metilksantino, vadinamo teobrominu, kuris dideliais kiekiais šunims toksiškas. Dažniausiai iš šių junginių maiste sutinkame kofeiną, teofiliną ir jau minėta teobrominą. Daugiausia kofeino bus kavoje, arbatoje ir koloje, o teofilino - arbatoje. Teobromino daug randasi kakavos pupelėse, kurios yra kakavos bei šokolado produktų šaltinis. Pagrindinės ksantino junginių veikimo vietos organizme yra centrinė nervų sistema, širdies ir kraujagyslių sistema, inkstai, lygieji ir skeleto raumenys. Teobrominas daugiausia atpalaiduoja lygiuosius raumenis, plečia vainikines arterijas, skatina skysčių pašalinimą ir stimuliuoja širdies veiklą.
Nors tai nėra dažna problema, teobrominas kartais gali būti pavojingas šunų gyvybei. Šunys yra neįprastai jautrūs šiam reikalui. Greičiausiai toks jautrumas atsirado dėl mažesnio teobromino metabolizmo greičio, dėl kurio jo pusinės eliminacijos laikas yra ilgesnis negu kitų gyvūnų rūšių. Po vienos dozės teobromino pusinės eliminacijos laikas suaugusių šunų plazmoje yra maždaug 17,5 valandos (žmonių – 6 valandos, žiurkių – 3 val.). Teoriškai gali būti, kad pailgėjęs pusinės eliminacijos periodas šunims gali sustiprinti ūmaus teobromino toksiškumo reakcijas suvalgius maisto, kuriame yra šokolado.
Šunims kenksmingas teobromino poveikis pasireiškia vėmimu, viduriavimu, dusuliu, neramumu, padažnėjusiu šlapinimusi ar šlapimo nelaikymu, raumenų drebuliu. Šie požymiai paprastai atsiranda praėjus maždaug 4–5 valandoms po to, kai šuo suėdė šokolado. Apsinuodijimas teobrominu gydomas kuo greičiau skatinant vėmimą. Skrandžio plovimas, aktyvuotos anglies „kokteilis“ taip pat gali padėti sumažinti. Deja, specifinio sisteminio priešnuodžio nėra.
Nors su šunimis atlikta nedaug kontroliuojamų tyrimų siekiant išsiaiškinti pavojingas teobromino dozes, tikėtina, kad toksinis poveikis gali atsirasti, kai šuo šios medžiagos suvartojama bent 90–100 mg/kg kūno svorio. Situaciją priklauso ir nuo tokių veiksnių kaip individualus jautrumas, vartojimo būdas, kitų maisto produktų buvimas virškinimo trakte ir teobromino kiekio skirtumai skirtinguose šokolado gaminiuose.
Konditerinis šokoladas turi apie 1,22% teobromino. 30 g šmotukas tokio šokolado turės 346 mg teobromino. 11 kg sveriantis vidutinio dydžio šuo, suėdęs 3 tokius gabaliukus, gali gauti 94 mg teobromino/kg dozę. Nesaldintuose kakavos milteliuose teobrominas sudaro 1,89 %. Smagu, kad tikimybė gyvūnui priryti konditerinio šokolado ar kakavos miltelių palyginti maža. Gurmanų mėgstamesnis pusiau saldaus šokolado gabalėlis teobromino turi 0,463 %. 11 kg svorio šuo, norėdamas pasiekti potencialiai pavojingą ribą (95 mg/kg), turės suryti daugiau kaip 200 g tokio saldėsio. Pieninis šokoladas teobromino turi dar mažiau - 0,153 %.
Kadangi šunys mėgsta šokolado skonį, savininkai retkarčiais jiems duoda saldainių ar produktų, kurių sudėtyje yra šokolado. Jei šuo šokolado suvartoja retkarčiais mažomis dozėmis, apsinuodijimo teobrominu pavojaus nebus. Visi mokslui žinomi apsinuodijimai įvyko atsitiktinai pririjus didelius kiekius šokolado. Vis dėlto, jei tik būtų galima, daugelis šunų lengvai padaugintų šokolado. Todėl visi saldumynai turėtų būti laikomi naminiams gyvūnams neprieinamose vietose.
ŠOKOLADO TOKSIŠKUMO SKAIČIUOKLĖ
