Tinginiuko sėdėsena

Ar kada matėt atsainiai sėdintį šunytį? jis prisėda ant klubo, iškiša vieną koją ir ilsisi. Arba įsitaiso taip, kad abu keliai sukasi išorėn, o kulnai susiliečia.  Lietuviškai tokią pozą aiškiausiai apibūdintų „sėdėjimas varlės poza“, arba atsargiai netgi galima sumąstyti naujadarą „varliasėdis“.

Taip jau yra, kad kol auga, šuniukų sąnariai būna laisvi, kaulai lankstūs, o raiščiai primena gumines juostas. Štai kodėl bėgiodami jie atrodo tokie nekoordinuoti. O kartais prisėda kitaip, negu vyresni keturkojai. Šuniukams augant, jų sąnariai, kaulai ir raiščiai tvirtėja. Jaunatvinis lankstumas pakeičiamas tvirtomis jungtimis, palaikančiomis visą kūną ir užtikrinančiomis, kad šuo galėtų bėgioti, šokinėti ir visaip kitaip judėti be problemų.

Tačiau kai kurie suaugę šunys linkę į šią pozą. Kai taip sėdi šuniukai (net ir didesnių veislių), nereikia būgštauti dėl kokių nors problemų („aaaa jam displazija“ ir panašiai).  Šuniukams taip sėdėti normalu, nes jie yra lankstūs. Tai nėra kažkokių problemų požymis. Nerimauti reikia, kai taip sėdasi subrendęs (priklausomai nuo veislės, 1 – 2 m. amžiaus šuo). Va jis gali turėti skausmą sukeliančių bėdų.

Gerai sudėtas šuo sveikais sąnariais sėdės taip, kad klubai ir keliai būtų po kūnu. Tai efektyviausia sėdėjimo poza, esant poreikiui ji leidžia greitai pajudėti. Varlės poza sėdantis šuo stengiasi sumažinti diskomfortą. Tai nėra tinginio sėdėsena – bandant pakilt iš tokios pozos daugiau dirba pečiai ir priekinės kojos. Beje, ši poza nesukels sąnarių bėdų ar artrito – tai jų požymis, o ne priežastis.

Jei šuo varlės pozytę renkasi tik retkarčiais ar pastebėjot, kad jis taip darė kelias dienas, greičiausiai jis kentėjo nuo trumpalaikių bėdų, tokių kaip raumenų patempimas, kuris praeina pailsėjus. Jei šuo taip sėdi nuolat, reikėtų apsilankyti pas veterinarą. Štai galimos bėdos:

  • analinių liaukų užsikimšimas;
  • kelio (girnelės) problemos;
  • šlaunikaulio bėdos (klubo displazija);
  • stuburo problemos;
  • artritas;
  • trauma.

Kilus bet kokiems įtarimams, tolesni veiksmai tokie – apsilankote pas veterinarą, kuris po kelių tyrimų greičiau ras bėdą. Priklausomai nuo kamuojančios bėdos, augintiniui galbūt reikės rimtų intervencijų kaip operacija, gal teks gerti vaistus, o gal užteks reabilitacinių pratimų.