Klubinis juosmens raumuo, dar žinomas kaip iliopsoas, paprastai nėra tinkamai įvertinamas. Šunų, ypač sportinių, augintojai dėmesį daugiausia sutelkia į kitas raumenų grupes, o šis dažnai lieka pamirštas, nors jo traumos dažnos – tik ne visada atpažįstamos. Klubinis juosmens raumuo randasi kirkšnies srityje, jį sudaro pora mažesnių, kurių vienas tvirtinasi išilgai stuburui, o kitas – vidinėje dubens pusėje. Jie susijungia ties bendra sausgysle, besijungiančia su šlaunikauliu.
Klubinio juosmens raumens funkcijos
Klubinis raumuo atlieka nemažai funkcijų. Jis dalyvauja visuose apatinės kūno dalies judesiuose šokinėjant, keičiant kryptį, gulantis, stojantis bei judant į priekį (ypač esant sprogstamam judesiui). Pagrindinė jo funkcija – lankstyti ir išoriškai sukti klubą (tą judesį labai gerai apibūdintų koją ties medžiu pakėlęs šuo). Taip pat šis raumuo dalyvauja juosmens lankstume bei stabilizuoja klubo sąnarį, padeda subalansuoti apatinę nugaros dalį. Jeigu klubinis raumuo sveikas, juosmeninė nugaros dalis bus tobula, simetriška, klubai lengvai lenkiami ir tiesiami.
Klubinio juosmens raumens traumos
Kadangi tai pagrindinis klubo lenkėjas, esant spazmams jis gali iš rikiuotės išvesti daugelį juosmens regione esančių raumenų ir tapti skausmingas. Sportiniams šunims klubiniai raumenys gali būti pažeisti esant per didelėms apkrovoms ar atliekant neįprastus judesius. Traumų rizika atsiranda tiesiant ar šonan sukant koją, taip pat tempiant juosmenį. Dėl per didelio klubinio raumens ištempimo ar pertempimo atsiranda jo deformacijos.
Dažniausiai bėdos kyla, kai šunys dalyvauja labai energingoje veikloje ar ten, kur dažni pasikartojantys pratimai (kamuoliuko vijimasis su greitu įsibėgėjimu ar dažni pasikartojantys vienodi šuoliai Agility treniruočių metu), kai kūnas juda dideliu greičiu, atliekant staigius posūkius, taip pat paslydus išskėtus kojas, pertreniruojant, esant dideliam klubų ištiesimui. Pertempimo rizika galima ir svorio tempimo metu. Didesnei rizikos grupei priklauso šunys, užsiimantys Agility, lėkščiasydžiu, frisbiu, mėgstantys gaudyti kamuoliukus. Dažnesnės bėdos tiems, kurie aktyvūs ne nuolat, o porą dienų savaitėje (vadinamieji „savaitgalio kariai“) bei tie, kurie prieš aktyvią fizinę veiklą negauna apšilimo pratimų. Riziką didina ir prastas kūno sudėjimas (bloga nugara) ar silpna užpakalinė kūno dalis (silpni stabilizuojantys raumenys juosmens srityje, raumenų disbalansas). Dėl kai kurių ligų kaip klubo sąnarių displazija, nugaros traumos, artritas ar plyšę kryžminiai raiščiai, šunys gali bandyti vengti diskomforto taip pat perkraudami minimą raumenį.
Lėtines traumas sukelia pasikartojančios mažesnės traumos, kontraktūros, miofascialinio skausmo sindromas. Ūmias sukelia koks nors sprogstamas judesys (šuolio, slydimo metu).
Klubinio juosmens traumų požymiai
Nors klubinio raumens traumos dažnos ir skausmingos, jos retai diagnozuojamos. Kadangi šie raumenys yra gan saugioje vietoje, dažniausiai pasitaiko jų patempimai. Esant plyšimams, pažeidimai dažnesni raumens – sausgyslės susijungimo vietoje ar netoli jos. Po ūmios traumos pastebimas aiškus skausmas, patinimas, netgi hematomos formavimasis. Plyšimai gali sukelti užpakalinių galūnių šlubavimą, kuris stiprėja fizinės veiklos metu. Skausmas pastebimas pažeistam raumeniui tempiantis, atliekant klubo tiesimą su galūnės atitraukimu ar vidiniu sukimu. Esant mažesnėms ar lėtinėms traumoms, pastebimi sutrumpėję šuoliai, prastesnė eisena (sutrumpėjęs žingsnis užpakalinėmis galūnėmis). Nesiimant priemonių laiku, galima ilgalaikė raumenų kontraktūra. Pasikartojančios traumos ir raumenų nuovargis sukelia užburtą uždegimo – fibroplazijų ciklą, kuris lemia skausmus, raumenų trumpėjimą, adhezijas, tada paviršiuje esantys raumenys čiuopiami kaip tankūs, kieti, skausmingi mazgeliai. Kiti klubinio raumens traumos požymiai gali būti specifinė padėtis stovint (šuo būna išrietęs nugarą), suprastėjusi risčia, kartais patinai žymėdami nebekelia kojos.
Sveikimas po traumų ir jų prevencija
Kad ir kokia klubinio raumens traumos kilmė ir pobūdis, kertinis gydymo akmuo – poilsis, o tik tada seka kitos priemonės. Jei patempimai ar plyšimai lėtiniai, padeda šilumos, ultragarso, šalto lazerio terapija bei masažai. Be to, kitaip negu ūmios, lėtinės traumos gali būti gydomos tempimo pratimais (iki 3 kartų dienoje po 30 – 60 s) ir mankšta, rekomenduojami ir pasyvių judesių diapazono pratimai (tačiau ne per dideli, kad nekeltų skausmo, atliekami 3 – 6 kartus dienoje po 10 – 30 pakartojimų). Per didelis ištempimas gali dar labiau pažeisti raumenį ir nutolinti pasveikimą, tačiau jeigu tai atliekama tinkamai, raumenys bus išlaikomi lankstūs. Masažai padeda nutraukti savaiminio raumenų spazmo ciklą (dėl spazmo raumenys trumpėja ir juos skauda), rekomenduojama masažuoti kartą dienoje apie 10 min. Plaukimas klubinio raumens skausmą gali sustiprinti, geriau rinktis povandeninį bėgtakį ar paprastą ėjimą. Atsigavimas po lėtinių traumų trunka mėnesius. Po ūmių traumų reikalingas bent 6 – 8 sav. poilsis, bet koks fizinis aktyvumas pailgina problemos trukmę. Atsigavimo metu reikia vengti slalomų, staigių posūkių, staigių šuolių.
Klubinius raumenis stiprina ėjimas per Cavaletti, stovėjimas ant trijų kojų (kai būna pakelta nepažeistos pusės koja), pratimai su balansine lenta. Vaikščiojimas kalvomis aukštyn – žemyn taip pat gali stiprini šią sritį.
Prieš pradedant aktyvias veiklas, klubinio raumens traumų prevencijai į apšilimo pratimus rekomenduojama įtraukti šuolius per neaukštus objektus ir judesius su plačiais posūkiais (tam tinka ėjimas aštuoniuke). Stenkitės, kad aktyvios veiklos metu šunys nesusidurtų su slidžiais paviršiais. Po treniruotės atsigavimo metu masažuokite ir tempkite kojų raumenis - ištieskite užpakalinę koją atlikdami vidinį sukimą ir laikykite tokioje pozicijoje 15 s.
