Šunų ir kačių odos navikiniai susirgimai yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų darbe. Jie sudaro apie 30 proc. visų navikinių susirgimų. Lyginant su žmonėmis, navikai smulkiems gyvūnams dėl greitesnės medžiagų apykaitos progresuoja greičiau.
Manoma, kad šunų ir kačių odos navikiniai susirgimai pasitaiko dažniausiai todėl, kad oda yra pats didžiausias gyvūno organas, kuris patiria stipriausią aplinkos poveikį, o atsiradusius pokyčius odoje gyvūno laikytojai juos lengviausiai pastebi.
Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos duomenimis, odos ir minkštųjų audinių navikai nustatyti sudarė 1444 šunims iš 100000 tirtų šunų per metus.
|
Odos ir jos priedų sandara Oda dengia visą gyvūno kūną ir yra tarpininkas tarp organizmo vidinės terpės ir išorinės aplinkos. Ją sudaro epidermis, derma (tikroji oda) ir hipoderma (poodis) (1 pav.).
Pieno liaukos yra specializuotos pakitusios egzokrininės liaukos, kurios sekretuoja pieną. Šunys turi 4-5 poras pieno liaukų. |
|
| Pieno liauka susideda iš epitelinių latakų ir alveolių, esančių tarp jungiamojo audinio stromos. Apie kiekvieną alveolę yra mioepitelinės ląstelės. | |
Odos ir jos priedų navikinių susirgimų etiologija
Kai kurie išoriniai ar biologiniai faktoriai yra pripažinti, kaip svarbūs veiksniai turintys įtakos odos ir jos priedų navikų vystimuisi, tačiau daugelio navikų etiologija šiuo metu dar nėra visiškai aiški.
Ultravioletiniai spinduliai ilgą laiką veikiantys nepigmentuotą ar silpnai plaukuotą odą pridisponuoja ragėjančių ir bazalinių ląstelių navikų vystimąsi. Odos papilomatozę sukelia specifinis šeimininko DNR Papova virusas, kuris šunims pasitaiko gana retai. Virusinės papilomos dažniausiai pasitaiko jauniems šuniukams burnos ertmėje. Atskiros pavienės papilomos vyresniems šunims su virusiniu pažeidimu dažniausiai neturi nieko bendro. Vyriškos lyties šunims testosterono padidėjimas dažnai indukuoja perianalinių liaukų adenomą.
Estrogenų naudojimas kalių vaisingumui nutraukti padidina riziką susirgti pieno liaukos navikais.
Pieno liaukų navikai ir hipofizės navikas (prolaktinoma) padidina prolaktino koncentraciją kraujyje. Padidėjusi prolaktino koncentracija slopina kiaušidžių funkciją, ovuliaciją bei folikulus stimuliuojančių ir liuteinizuojančių hormonų sekreciją. Didelė hormono prolaktino koncentracija kraujo serume nusako galimus ikinavikinius pieno liaukų pažeidimus bei sukelia tariamą šuningumą.
Ultravioletiniai spinduliai ilgą laiką veikiantys nepigmentuotą ar silpnai plaukuotą odą pridisponuoja ragėjančių ir bazalinių ląstelių navikų vystimąsi. Odos papilomatozę sukelia specifinis šeimininko DNR Papova virusas, kuris šunims pasitaiko gana retai. Virusinės papilomos dažniausiai pasitaiko jauniems šuniukams burnos ertmėje. Atskiros pavienės papilomos vyresniems šunims su virusiniu pažeidimu dažniausiai neturi nieko bendro. Vyriškos lyties šunims testosterono padidėjimas dažnai indukuoja perianalinių liaukų adenomą.
Estrogenų naudojimas kalių vaisingumui nutraukti padidina riziką susirgti pieno liaukos navikais.
Pieno liaukų navikai ir hipofizės navikas (prolaktinoma) padidina prolaktino koncentraciją kraujyje. Padidėjusi prolaktino koncentracija slopina kiaušidžių funkciją, ovuliaciją bei folikulus stimuliuojančių ir liuteinizuojančių hormonų sekreciją. Didelė hormono prolaktino koncentracija kraujo serume nusako galimus ikinavikinius pieno liaukų pažeidimus bei sukelia tariamą šuningumą.
Navikinių susirgimų diagnostika
Odos navikų diagnostikoje labai svarbią reikšmę turi klinikinė anamnezė (radiaciniai pakenkimai odoje ar gleivinėse gali būti labai panašūs į navikus), bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas, odos pakitimų apžiūra, dermatoskopija, palpacija, pakitusių audinių paėmimas citologiniams ir histologiniams tyrimams. Įtarus, jog navikas yra išplitęs, reikia atlikti sritinių limfinių mazgų palpaciją, esant padidėjusiems limfiniams mazgams paimti biopsinę medžiagą histologiniams tyrimams. Atlikti naviko pažeistos vietos bei krūtinės ląstos rentgenologinius bei kepenų echoskopinius tyrimus.
Citologiniam tyrimui naudojami keli medžiagos paėmimo metodai: 1) išpjovimas ar biopsija; 2) adatinė aspiracija ir 3) citologinis tepinėlis. Šis metodas leidžia diferencijuoti normalias, displastines ir navikines ląsteles bei pastebėti ląstelių pokyčius, būdingus navikui in situ.
Tiksliausiai navikai diagnozuojami mikroskopuojant pakitusius audinius ir vertinant jų histologinę struktūrą. Bendram apžvalginiam histologiniam tyrimui navikiniai mėginiai dažomi hematoksilinu ir eozinu (HE). Mikroskopuojant HE dažytą pakitusį audinį, galima nustatyti, ar tai navikinis ar kitoks pokytis, gerybinis ar piktybinis, iš kokio audinio kilęs ir kiek diferencijuotas navikas. Detalesniems tyrimams naudojamos imunohistocheminės reakcijos, naudojant monokloninius antikūnus bei citogenetinė analizė atliekant in situ hibridizacijos ar PGR tyrimus.
Medžiaga histologiniam tyrimui turi būti imama iš naviko krašto, toje vietoje, kur jis pereina į sveiką audinį. Jei navikas yra ant stiebelio (kaip išauga), būtina tirti padarius ne skersinį, o išilginį pjūvį. Tai labai svarbu nustatyti naviko santykį su aplinkiniais audiniais. Taip pat svarbu, kad audinys būtų gyvas, be nekrozės. Histologiniam tyrimui naviko mėginys turi būti specialiai paruoštas – fiksuotas formalinu arba kitu audinių fiksavimo skysčiu.
Odos ir jos priedų navikinių susirgimų klasifikacija (2 pav.)
Dažniau nustatomi šunų ir kačių odos bei jos priedų navikiniai susirgimai
|
Bazalinių ląstelių karcinoma
(bazalioma, bazalinių ląstelių epitelioma) Šio tipo navikai gana dažnai paplitę vidutinio ir vyresnio amžiaus šunims (apie 7 m.) ir katėms (apie 9 m.). Literatūros duomenimis šie navikai sudaro 4 proc. šunų ir 11 proc. kačių visų odos navikų. Navikai dažniausiai randami galvos, kaklo ir pečių srities odoje. |
 |
| Navikas auga kaip pavienis, egzofitinis, kietas, gerai izoliuotas mazgelis dermoje bei poodiniame audinyje. Dydis įvairuoja nuo 0,5 iki 2 cm, tačiau kartais gali išaugti iki 10 cm skersmens, gali išopėti. Naviką dengiantis epitelis suplonėjęs, hiperpigmentuotas, iškritę plaukai bei išopėjęs. Perpjautas navikas atrodo lyg sudarytas iš daugybės skiltelių (3 pav.). Šie navikai auga lėtai, nelinkę metastazuoti. Prognozė gera, labai retai chirurgiškai pašalinus recidyvuoja. |
|
 |
|
|
|
Plokščialąsteline ragėjančia karcinoma serga vyresnio amžiaus šunys. Labiau jautrūs trumpaplaukiai šunys. Navikiniai pažeidimai lokalizuojasi, bet kurioje odos vietoje, tačiau dažniausiai pasitaiko liemens, galvos, lūpų, užpakalinių kojų, nago pagalvėlių, apatinėje pilvo, tarpvietės odos srityse, o katėms galvos bei nosies veidrodėlio srityse. Manoma, kad šią karcinomą gali pridisponuoti ilgas saulės spindulių poveikis, kadangi greičiausiai pažeidžiama baltos spalvos oda, esanti apatinėje pilvo, kirkšnies, kapšelio srityse.
Makroskopiškai, prieš išsivystant karcinomai, odoje atsiranda eritema bei hiperkeratozė. Navikas mazgelio formos, išopėjusiu paviršiumi, hiperemiškas. Vietiškai, invaziškai pažeidžia dermos bei poodinio audinio sluoksnius ir dažnai metastazuoja į sritinius limfinius mazgus, o iš jų į kitus vidaus organus, dažniausiai į plaučius (4 pav.).
|
||
|
Papiloma
Papiloma arba karpa yra gerybinis navikas sudarytas iš proliferuoto ragėjančio plokščiojo arba pereinamojo epitelio, aptinkamas odoje ir gleivinėse. Papilomų augimą gali sukelti papilomos virusai. Ne virusinės kilmės pažeidimas yra klasifikuojamas kaip ragėjanti papiloma ir yra randama iki atsirandant navikiniams pažeidimams.
|
|
|
Papiloma yra apvalios, grybo, žiedinio kopūsto, pirštiškos formos, su plokščia ar pailga, standžios arba minkštos konsistencijos epidermio išauga. Papiloma kabo ant plonos kojelės arba turi platų pagrindą su viena ar keliomis susiliejančiomis išaugėlėmis. Pasireiškia daugybinėmis karpomis nuo snukio lūpos iki stemplės, ar akies konjuktyvos gleivinės, ar gretimos plaukuotos odos. Naviko paviršius dažniausiai būna šiurkštus dėl epitelio ląstelių padidinto ragėjimo. Navikui būdingas lėtas augimas.
Prognozė gera. Labai retai, kada pašalintas navikas atsinaujina ar nereaguoja į gydymą. Papilomos gali virsti piktybiniais navikais. Reikia skirti nuo plokščialąstelinės ragėjančios karcinomos (5 pav.).
|
|
 |
Plazmocitoma Plazminės ląstelės yra kilusios iš B limfocitų. Navikai sudaro pavienius intraderminius mazgelius. Galima alopecija. Mazgeliai ryškiai raudonos spalvos. Navikas nėra aiškiai inkapsuliuotas, neturi ryškios ribos (6 pav.). Plazmocitoma dažnai diagnozuojama šunims, tačiau katėms - labai retai. |
Odos histiocitoma
Vienas iš dažniau diagnozuojamų navikų šunims (katėms nediagnozuojamas). Šis navikas šunims dažniausiai diagnozuojamas jaunesniems nei 4 metų amžiaus, bei grynaveisliams: škotų terjerams, bulterjerams, bokseriams, Anglijos kokerspanieliams, retriveriams, dobermano pinčeriams, Šetlando aviganiams. Būdingi pavieniai mazgeliai iki 2 cm skersmens. Paprastai jie auga greitai, vėliau yra linkęs spontaniškai regresuoti. Histiocitoma yra gerybinis navikas.
Putliųjų ląstelių navikai
Šunims nustatomi gilesniuose odos sluoksniuose ir poodyje, dažniau diagnozuojama bokseriams, Bostono terjerams ir mopsams. Navikai dažniausiai pavieniai, nors gali būti ir daugybiniai. Prognozė gali būti nuo geros iki blogos, priklausomai nuo naviko laipsnio. Katėms putliųjų ląstelių navikas yra gerybinis, gerai apribotas, 1-2 cm skersmens mazgelis, dažnai jaunoms katėms būna daugybiniai mazgeliai. Pastebėta, kad šis navikas dažniau diagnozuojamas Siamo veislės katėms.
|
Perianalinių liaukų navikai
Perianalinių liaukų pagalba gyvūnas specifiniais kvapais žymi savo teritoriją.
|
 |
|
Perianalinių liaukų navikai būdingi tik šunims, lokalizuojasi išangės, tarpvietės, kryžkaulio, juosmens bei viršutinėje, apatinėje uodegos srityse. Šie susirgimai pasireiškia vyresnio amžiaus šunims. Apie 90 proc. šio tipo navikai formuojasi ir sukelia pažeidimus išangės srityje ties ketvirta ir aštunta valanda esančiose perianalinėse liaukose.
Perianalinių liaukų adenoma auga kaip pavienis arba daugybinis blyškiai rudos spalvos egzofitinis odos mazgelis. Dydis kinta nuo 0,5 iki 10 cm skersmens, dažnai išopėja ir pradeda kraujuoti. Navikui būdingas išplitimas į poodinius audinius. Perianalinių liaukų epitelioma dažniau būdinga patinams, negu kalėms.
Makroskopiškai sunku diferencijuoti nuo kitų perianalinių ir analinių maišelių liaukų navikų, kurie pasireiškia žalojančių mazgelių susidarymu išangės srityje (7 pav.).
|
|
Plauko folikulo navikai
 |
Keratoakantoma - gerybinis navikas vystosi proliferuojant periferinėms pamatinėms ląstelėms, kurios diferencijuojasi į ragėjantį epitelį ir būna panašios į normalias folikulines plauko maišelio ląsteles.
|
|
Serga visi šunys, tačiau didžiausią polinkį turi Norvegijos elkhundai. Pažeidimai lokalizuojasi nugaros, priekinių ir užpakalinių kojų srityse. Manoma, kad naviko atsiradimą pridisponuoja intensyvus saulės spindulių poveikis.
Navikui būdingas intraderminis navikinių ląstelių susikaupimas. Dažnai auga egzofitiškai, naviko dydis svyruoja nuo 0,5 iki 3,0 cm skersmens, centre stebimas įdubimas su pilkais keratininiais dariniais. Odos ir poodiniai pažeidimai gerai izoliuoti nuo aplinkinių audinių.
Prognozė gera, išskyrus šunis, kuriems diagnozuoti daugybiniai navikai ir vystęsi ilgą laiką (8 pav.).
|
|
|
Trichoblastoma - gerybinis navikas, kilęs iš pirminių plauko užuomazginių ląstelių, vystantis gemaliniam folikului. |
 |
|
Navikas auga egzofitiškai. Dydis svyruoja nuo 1 iki 5 cm skersmens. Naviką dengiantis epitelis suplonėjęs, hiperpigmentuotas, iškritę plaukai bei išopėjęs. Perpjautas navikas atrodo lyg sudarytas iš daugybės skiltelių. Gerai izoliuotas nuo aplinkinių audinių. Gali būti pigmentuotas ar su cistomis. Dažnai lokalizuojasi galvos, kaklo srityse.
Prognozė gera, chirurgiškai pašalinus labai retai recidyvuoja.
|
|
|
Trichoepitelioma - gerybinis navikas, kuriam būdinga pakitę plauko folikulo segmentai, taip pat, bet kuris nepilnas ar priešlaikinis trichogenezės pasireiškimas.
Navikas auga egzofitiškai. Dydis svyruoja nuo 1 iki 5 cm skersmens. Navikui būdingas išopėjimas. Perpjautame navike matomos šviesiai pilkos spalvos keratininės masės salelės, atskirtos jungiamojo audinio trabekulėmis. Taip pat gali būti cistų. Navikai lokalizuojasi nugaros, priekinės kojos ir krūtinės srityse (9 pav.).
|
|
Pieno liaukos navikai Pieno liaukos navikai kalėms pagal dažnumą užima antrą vietą po odos navikų ir sudaro apie 82 proc. visų diagnozuojamų reprodukcinių organų navikų.
Dažniausiai serga nekastruotos kalės. Patinų tarpe šie navikai pasitaiko retai. Kalės, iškastruotos iki 2 metų amžiaus, serga pieno liaukos navikiniais susirgimais apie 45 proc. rečiau, negu tos, kurios buvo iškastruotos vėliau ar visai nekastruotos. Dažniausiai serga 6-7 metų amžiaus kalės. Paskutinių dviejų pieno liaukų porose navikai išsivysto daug dažniau nei likusiuose. Navikai sudaro pavienius ar daugybinius mazgelius vienoje ar keliose pieno liaukose. Navikų dydis kinta nuo 1 iki 25 cm skersmens. Perpjautas navikas atrodo skiltėtas, pilkos, gelsvai rudos spalvos, kietas, viduje esančios cistos užpildytos skysčiu. |
|
Perpjovus sudėtinį naviką galima pamatyti kaulinių ar kremzlinių dalelių. Gerybiniai sudėtiniai navikai sudaro daugiau negu 50 % visų šunų pieno liaukos navikų. Epiteliniai ir mezenchiminiai navikų komponentai, kurie sudaro atskirus ar sudėtinius navikus, dažniausiai sukelia metastazes (10 pav.). |
 |
Donatas Šimkus, Viktoras Maskaliovas
(NMVRVI Laboratorijos departamentas)
doc. dr. Alius Pockevičius
(LSMU Veterinarijos akademija)
Straipsnis paskelbtas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tinklapyje
(NMVRVI Laboratorijos departamentas)
doc. dr. Alius Pockevičius
(LSMU Veterinarijos akademija)
Straipsnis paskelbtas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tinklapyje
