Ne tik žmonės vieni nuo kitų užsikrečia žiovuliu – lygiai taip pat žiovulį pasigauna ir šimpanzės, babuinai ir šunys. Žiovulio užkrečiamumui paaiškinti šiuo metu pasitelkiamos veidrodinių neuronų ir empatijos teorijos. Empatija vadinamas įsijautimas į kito jausmus, jo emocijų mėgdžiojimas.
Ji sunkiai tiesiogiai išmatuojama, tačiau užkrečiamas žiovulys suteikia galimybę įvertinti empatijos atsaką. Veidrodiniai neuronai leidžia mums pajusti, kas nutinka kitam ir yra pagrindinis empatijos komponentas.
Empatija šunims nesvetima – pavyzdžiui, mūsų keturkojai draugai gali nuo žmonių apsikrėsti žiovuliu. Vieno tyrimo metu šuniui nežinomas žmogus, stovintis prieš jį, pašaukdavo gyvūną vardu ir, užmezgęs su juo akių kontaktą, arba nusižiovaudavo, arba tik praverdavo burną (tai buvo atsargumo priemonė, norint įsitikinti, kad šuo nereaguoja vien į pravirą burną). 21 iš 29 šunų nusižiovaudavo, kai žmogus prieš juos žiovaudavo.
Naujas Lundo Universiteto Švedijoje mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šunys nuo žmonių žiovuliu užsikrečia, jei nebūna per jauni. Tai – pirmasis kitos (ne žmonių) rūšies jauniklių tyrimas. Tirti 35 4–14 mėn. amžiaus šunys. Žaidimų ir glostymų metu stebėtos jų reakcijos, kai su jais užsiiminėjantis žmogus nusižiovaudavo ar tik praverdavo burną. Tik vyresniems kaip 7 mėn, amžiaus šunims pasireiškė užkrečiamo žiovulio požymiai.
Pasirodo, tiek žmonėms, tiek šunims jautrumas užkrečiamam žiovuliui atsiranda su laiku. Šunims ši savybė pradeda reikštis nuo 7 mėn. amžiaus, vaikams – nuo 4 metukų, kada kognityviniai gebėjimai (tokie kaip tikslius kitų asmenų emocijų nustatymas) pradeda akivaizdžiai reikštis. Jaunesni individai užkrečiamam žiovuliui turi „imunitetą“.
Tyrimo rezultatai atspindi bendrą žmonių bei kitų gyvūnų emocinės empatijos ir gebėjimo atpažinti kitų emocijas vystymosi modelį. Atsižvelgiant į tai, kad užkrečiamas žiovulys gali būti empatiškas atsakymas, galima teigti, jog empatija ir mimikrija (mėgdžiojimas) po truputį vystosi pirmaisiais šuns gyvenimo metais.
Suaugusių žmonių ir kitų primatų tyrimai rodo, kad individai žiovuliu užsikrėsti labiau linkę nuo tų, su kuriais turi artimus emocinius ryšius. Eksperimento metu šuniukai tirti tiek su nepažįstamaisiais, tiek su jų šeimininkais, tačiau nerasta jokių įrodymų, kad jaunieji keturkojai „stipriau“ reaguotų į žiovaujantį artimą žmogų negu svetimą. Taip pat yra ir su žmonių vaikais. Empatija pagrįstas socialinis užkrečiamo žiovulio efektas atsiranda vėlesnėse vystymosi stadijose.
Parengta pagal 2012 11 23 SciecneDaily str. "Puppies Don't Pick Up On Yawns: Dogs, Like Humans, Show a Gradual Development of Susceptibility to Contagious Yawning"
