Rudenį erkių irgi reikia saugotis

Turbūt jau pastebėjote, kad žiemos mūsuose vis šiltesnės. Išvengti šaltuko gal ir smagu, tačiau esant tokiai situacijai erkių aktyvumas prailgėja nuo kovo iki lapkričio, retkarčiais net gruodžio (prieš dešimtmetį jos siausdavo balandį - spalį).

Iš pradžių gal vertėtų trumpai susipažinti su pačiomis „herojėmis“. Erkės - krauju mintantys ir įvairias ligas „nešiojantys“ parazitai, jų žinoma daug rūšių. Jos gyvena 3-6 metus, vieną kartą pasimaitinusios, gali atsilaikyti iki 4 metų. Polinkis maitintis krauju šiems nariuotakojams išsivystė prieš 120 mln. metų.

Erkės mėgsta drėgnas vietoves ir prieblandą – lapuočių jaunuolynus, proskynas, krūmus, aukštą žolę. Aukas erkės pajunta pagal jų kvėpavimą, kvapą, kūno šilumą ir drėgnumą bei skleidžiamus virpesius. Nimfos ir mažesnės rūšys tyko pažemėj (dažnai 10-20 cm virš žemės paviršiaus), o suaugėliai ir didesnės erkės – aukščiau, ant aukštos žolės ar krūmų (iki 1,5 m aukštyje). Užropojusi ant grobio, erkė pradeda ieškoti tinkamos vietos maitintis. Vienos prisitvirtina greitai, kitos klajoja kūnu ieškodamos plonos odos. „Skubiosios“ užtrunka vos 10 min., išrankesnės gali „kuistis“ iki 2 valandų. Radusi tinkamą vietą, erkė prapjauna šeimininko odos paviršių ir pradeda maitintis. Erkių įkandimai dažniausiai neskausmingi, todėl dauguma aukų jų nepajunta.

Vidutinė aplinkos temperatūra, kuriai esant erkės išlieka aktyvios, yra 5 laipsniai. Paprastai erkės „agresyviausiomis“ laikomos ankstyvą pavasarį ir vadinamojo „antrojo piko“ metu - rudenį. Šiltojo sezono metu „perkopusios“ į kitą vystymosi stadiją, maždaug rugsėjį jos tampa alkanos ir piktos. Subrendusios patelės ruošiasi žiemai, svajoja padėti kiaušinėlius ir ieško kraujo. Nurimsta jos tik kai ima šalti dirvonai. Jei žiemą žemė neįšals ar jos nepadengs sniegas, o temperatūra laikysis aukščiau nulio – šie nariuotakojai gali likti gyvybingi.

Siekdami augintinius apsaugoti nuo erkių rudens „paūmėjimo“ metu, didelį dėmesį skriskite tinkamoms apsaugos priemonėms: lašiukams, antkakliams, tabletėms ar purškalams. Atsiminkite, kad dauguma priemonių erkių nenubaido, tačiau įsisiurbusias nužudo per laikotarpį, kurio metu jos dar bent teoriškai neturėtų spėti aukos užkrėsti pavojingomis ligomis. Taip pat naudokite ir papildomas apsaugos priemones – tai gali būti natūralūs iš eterinių aliejų pagaminti purškalai, kurių veiksmingumas nors ir ginčytinas, tačiau nepakenks (jei gyvūnas nealergiškas), o gal net nubaidys vieną kitą erkę ar uodą. Miške keturkojį stenkitės vedžioti plataus tako viduriu, venkite krūmynų, žolynų. Po pasivaikščiojimo būtinai jį apžiūrėkite, iššukuokite. Jei gyvenate nuosavam name, kieme būtinai pjaukite žolę.


Fatal error: Allowed memory size of 268435456 bytes exhausted (tried to allocate 942080 bytes) in /home/aleksann/domains/vetvila.lt/public_html/includes/database/database.inc on line 2139