Prisirišimo įtaka šuns pasiekimams sporte

Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime.

Žmogaus elgesys veikia šuns elgesį ir atvirkščiai. Ypač tai aktualu kalbant apie kurio nors nuotaiką treniruotės metu. Svarbu ir pasirinktas dresūros metodas. Pastebėta, kad sportuojantys šunys pasižymi geresne savikontrole – tikėtina, kad fizinis aktyvumas reikalauja, jog gyvūnas išsiugdytų gebėjimą susidoroti su nusivylimu. Šis poveikis itin ryškus Agility sporte, kur užsiėmimų metu naudojama teigiama motyvacija.

Žinome, kad šunys turi emocijas kaip baimė, skausmas, pavydas, nerimas, džiaugsmas, pyktis, ir kad tokių būsenų smegenų centrai tarp jų ir žmonių identiški. Šunų savininkai suvokia juos kaip unikalius asmenis, turinčius protus, empatiją ir gerai suprantančius taisykles bei vaidmenis santykiuose.

Šunų ir žmonių santykiai dažnai interpretuojami kaip socialinio prisirišimo forma. Prisirišimas sukelia tam tikrą veiksmų grupę stresinėse situacijose kaip atskyrimas nuo prisirišimo objekto. Nesant šeimininko šuo nerimauja, ieško artumo, o jam grįžus – džiaugiasi ir sveikinasi. Taikant Ainsworth “nepažįstamos situacijos” testus, nustatyta, kad keturkojų santykis su žmonėmis panašus į vaiko – motinos ar šimpanzės – žmogaus ryšį.

Žmogaus asmeninės savybės daro įtaką šuns elgesiu ir jų tarpusavio ryšiui, tačiau santykis su šunimi ir darbo našumas nebūtinai bus susiję. Jei pavyktų identifikuoti žmogaus savybes, padedančias sėkmingai palaikyti jo ir šuns santykius, būtų galima sukurti optimalų elgesio šabloną.

Kai kuriais atvejais per stiprus prisirišimas prie žmogaus (kaip ir netinkami žmogaus veiksmai) neleidžia šuniui atlikti tam tikrų užduočių, reikalaujančių didesnio susitelkimo ir savarankiškumo. J. Topál ir Á. Miklósi atlikto tyrimo metu šunys suskirstyti pagal santykius su žmonėmis – tiriamieji auginti arba kaip kompanionai, arba kaip darbiniai gyvūnai. Kompanionai elgėsi socialiai priklausomai ir prasčiau pasirodė problemų sprendimo užduotyse. Nustatyta, kad tai lėmė ne protiniai gebėjimai, o pernelyg stiprus ryšys su šeimininku.

Iškilus sudėtingoms situacijoms, stipriai prisirišę šunys gali prašyti „pagalbos“. Tai aktualu kalbant apie tokias rungtis kaip Weight Pulling`as. Nors tokiais atvejais tikimasi, kad stipriai prie šeimininko prisirišęs šuo dirbs „iš meilės“, neretai jam geriau sekasi pakeitus vedlį (su sąlyga, kad su juo taip pat bus suformuotas ryšys ir kad vedlys bus labiau patyręs). Tokiais atvejais galima ir platesnė elgesio modifikavimo programa, kurios metu šuo mokosi susitelkti ir geriau atlikti užduotį bei dirbti savarankiškai, o vėliau, išmokęs naujos elgsenos, palaipsniui grįžta prie užsiėmimų su šeimininku.

Šunys yra empatiški gyvūnai, jie stebi šeimininko emocijas ir į jas reaguoja. Ruošiant sportinį šunį varžyboms bei jose dalyvaujant būtina į tai atsižvelgti. Aukšti žmonių nervingumo balai susiję su prastais šunų rezultatais atliekant užduotis ir sulėtėjusiu atsaku į komandas. Yra daugybė laisvai prieinamos medžiagos, mokančios žmones slopinti varžybų jaudulį. Šunų gebėjimas socialiai atspindėti ir pritaikyti elgesį pagal žmogaus emocinius signalus parodo socialinio mokymosi svarbą jų santykiuose.