Turėti tvirtą liemenį yra gerai ir šunys čia ne išimtis. Kasdienėms užduotims kaip sėdėjimas, stovėjimas, šlapinimasis ir t.t. reikalingi pagrindiniai raumenys. Kuo jie stipresni, tuo šuniu patogiau judėti ir tuo mažesnė tikimybė, kad jis patirs traumų. Torsas apima visus raumenis kūno viduryje - juosmenį, nugarą, dubenį. Iš esmės prieš pradedant treniruočių programas, pirmiausia dėmesį verta sutelkti į juosmens sritį, o šiai sutvirtėjus, galima imtis ir kitų kūno dalių.
Kokia tvirto liemens teikiama nauda?
- Sumažina traumų, susijusių su osteoartritu ir kitomis minkštųjų audinių problemomis, dažnį;
- Palaiko stiprius nugaros raumenis;
- Palaiko pusiausvyrą;
- Stabilizuoja apatinę nugaros dalį, kad klubai, dubuo ir minėta nugaros dalis sklandžiai veiktų;
- Pagerina lankstumą;
- Gerina šuns gebėjimus, koordinaciją, laikyseną.
Silpno liemens požymiai:
- Bloga laikysena, pvz., išlenkta viršutinė linija
- Prastas balansas. Tam užtenka patikrinti šuns pusiausvyrą, pvz., pakelti vieną šuns koją ir žiūrėti, kaip jam sekasi stovėti ant likusių trijų;
- Per didelis nugaros lingavimas judant;
- Sunkus perėjimas iš tokių pozicijų kaip stovėjimas į gulėjimą ir atgal.
Žinoma, silpnas juosmuo, ypač jei nėra rimtų medicininių problemų, dar ne nuosprendis ir jį galima sustiprinti. Tam yra daugybė pratimų, kurių daugumai neprireiks nei specialios įrangos, nei didelių laiko sąnaudų.
- Ėjimas nelygiais paviršiais, kai šuo keičia kūno svorio centrą. Kurkite kliūčių ruožus namuose – tam galime primėtyti pagalvėlių ir t.t. Šis pratimas lavina ir šuns kūno suvokimą erdvėje.
- Ėjimas kalneliais aukštyn žemyn.
- Ėjimas atgal. Pratimas lavina pusiausvyrą ir užpakalinių galūnių, ypač šlaunų, sėdmens ir trigalvių raumenų, jėgą. Šuo atgal turi žengti visiškai ištiesdamas klubą, kelį ir riešus, negali tūpti ar šokinėti.
- Stovint, su skanėsto ar žaislo pagalba skatinti šunį sukti galvą įvairiomis kryptimis, pvz., prie peties, tada klubo. taip daryti su abejomis kūno pusėmis.
- Pakelti šuns koją, laikyti 5 - 10 s, nuleisti ją ant žemės. Tai kartoti su kiekviena koja. Kuo stipresnis šuo, tuo ilgesnis turi būti kojos pakėlimo laikas.
- Stot – sėst – stot. Pratimo metu šuns priekinės kojos turi būti vienoje vietoje, vos tik atsisėdus prašykite jo atsistoti.
- Sėst - stot - gult. Pozicijų keitimas naudingas stiprinant šuns torsą.
- Cavaletti. Vedžiokite šunį per įvairius pakeltus paviršius - kopėčias, lentas, vamzdžius. Šuo turi kelti užpakalines kojas ties kiekviena kliūtimi. Cavaletti gerina jėgą, judesių diapazoną, pusiausvyrą, lankstumą. Atstumas tarp kliūčių turėtų būti lygūs šuns ūgiui ties ketera, aukštis – ne aukščiau riešo.
- Pasivaikščiojimų metu darykite didesnes ir mažesnes „aštuoniukes“, taip pat šuo gal laviruoti jums tarp kojų. Vėliau „aštuoniukes“ galime perkelti ant kalvos, ten jos turi būti platesnės.
- Plaukimas.
- Šliaužimas (ant grindų, taip pat po kėde, galite šį pratimą įlieti į kliūčių įveikimą namuose).
- Stovėjimas ant pagalvių (kaip balanso diskų). Šuniui atsistojus priekinėmis kojomis ant pagalvėlės, kilnokite skanėstą virš galvos, į šonus. Tada tą patį darykite ir kai ant pagalvės bus užpakalinės kojos.
- Apsisukimai ratu ar apie kokį nors daiktą.
- Vertimasis - abejomis kryptimis.
Atlikdami pratimus atsiminkite – nereikia jų visų atlikti tą pačią dieną. 5 - 10 pakartojimų kasdien yra gera pradžia. Dirbkite ant neslidžių paviršių, prieš pratimus šuo turi apšilti.
