Krioterapija – šaltų medžiagų naudojimas, siekiant iš audinių pašalinti šilumą. Šalčio taikymas padeda užtikrinti audinių vėsinimą 2 – 4 cm gylyje. Tai gali būti naudinga gydant paviršiuje esančius raumenis, sausgysles ir sąnarius. Pernelyg ilgas vėsinimas gali sukelti arteriolinę vazodilataciją, tad norint to išvengti įprastai taikomos ciklinės šalčio terapijos (pvz., 20 min. vėsinimas, 10 min pertrauka, 10 min. vėsinimas).
Krioterapija naudojama esant ūmiam sužeidimo etapui (ji veiksmingiausia pirmąsias 72 val. po ūmaus sužalojimo ar operacijos), tačiau ji gali būti efektyvi ir reabilitacijos metu, siekiant sumažinti su pratimais susijusį uždegimą ar gydyti artrito sukeltą sąnarių skausmą. Krioterapija taikoma esant bet kokiam sužalojimui ar procedūrai, sukeliantiems uždegimą, skausmą, sumažėjusį judesių diapazoną ar neurologinius sutrikimus kaip spazmai. Krioterapija skausmui malšinti taikoma po operacijų, raiščių ir sausgyslių traumų, esant osteochondrozei ar osteoartritui. Šalčio terapija paprastai naudojama prieš miegą, po pratimų.
Pastebėta, kad krioterapija mažina edemas. Šalčio taikymas po traumos lėtina audinių metabolizmą, deguonies poreikį kraujyje, mažina hipoksinį audinių pažeidimą, katabolinių fermentų aktyvumą. Pakankamai žema temperatūra gali sumažinti judesių jutimo ir motorinių nervų laidumo greitį. Tačiau krioterapija atsargiai taikoma paviršiniams nervams.
Pagrindinis krioterapijos tikslas – skausmo mažinimas. Tai atsiranda dėl nervų laidumo greičio sumažėjimo ir dėl „vartų kontrolės teorijos“, teigiančios, kad dėl stimuliavimo šalčiu gali būti blokuojamas skausmo signalo perdavimas aukštesniuose centruose. Tyrimų duomenimis, žmonėmis, po ortopedinių operacijų gydytiems krioterapija, reikėdavo mažiau nuskausminančių vaistų. Krioterapija gali būti naudojama siekiant sumažinti raumenų spazmus.
Trumpais periodais taikoma krioterapija gali didinti raumenų jėgą, greičiausiai dėl padidėjusio raumenų kraujotakos ar motorinių nervų aktyvumo. Tai naudinga stiprinant silpnus raumenis, tačiau reikia atsiminti, kad ilgi šalčio vartojimo periodai raumenų jėgą gali sumažinti.
Dažniausiai krioterapijai naudojami šaldantys paketai ar masažas ledu. Paketai – tai gelio pakuotės ar susmulkinto ledo pakeliai. Nesmulkinto ledo kubeliai ar šaldytos daržovės nerekomenduojami, nes juose per didelės oro „kišenės“, mažinančios šalčio laidumą. Gelio pakelių galima rasti įvairių dydžių, galinčių atitikti skirtingas kūno dalis, dažnai jie turi odą saugančią „rankovę“. Yra specialių paketų, skirtų konkrečioms šunų kūno dalims. Šaldančius pakelius galima pasidaryti ir patiems, tam tereikia užšaldyti ledą ar vandenį su alkoholiu santykiu 3:1. Dauguma šalčio pakuočių reikiamą temperatūrą pasiekia šaldytuve pabuvę 2 val. Tarp šuns ir šaldančio maišelio turi būti drėgnas rankšluostis (nebent šuns kailis labai storas). Storo audinio nenaudoti, nes tokiu atveju gilieji audiniai nepasieks reikiamos temperatūros.
Reikia įvertinti tikslinio audinio gylį, šaldymo trukmę, aplinkinių audinių gebėjimą laikyti šilumą ir agento temperatūrą lyginant su tikslinio audinio temperatūra. Po šaldymo gali prireikti laiko, kol gydyta sritis pasieks normalią temperatūrą. Be to, šaltis gali padidinti raumenų susitingimą – tai svarbu gydant sportinius ar darbinius šunis, kurie po terapijos grįš į fizinę veiklą.
Mažesnėms sritims naudingas ledo masažas. Jį galima taikyti prieš tikėtinai nemalonias masažo procedūras. Ledo masažui popieriniame indelyje sušaldomas vanduo ir tada naudojamas.
Šaldyti galima ir su lediniame vandenyje mirkomais rankšluosčiais. Mirkant rankšluosčius jų prireiks kelių, kadangi vienas nepalaikys temperatūros pakankamai ilgai. Geriausia - 2 rankšluosčiai lediniame vandenyje, kol vienas naudojamas.
Giliau esantiems audiniams, daugiau riebalinio sluoksnio (silpnas šilumos laidumas) turintiems ar ilgaplaukiams gyvūnams reikia daugiau šaldymo laiko. Ilgaplaukiams šunims šalčio pakelį galima pritvirtinti lipnia juosta (kai kurie pakai turi specialias lipnias juostas). Gydymo trukmė varijuoja nuo 15 iki 15 min, kai kuriais atvejais net iki 60 min., priklausomai nuo šalčio formos intensyvumo.
Atsargiau elgtis reikėtų vėsinant periferinių nervų sritis, sumažėjusių pojūčių zonose ir dirbant su atviromis žaizdomis. Terapijos metu gyvūno negalima palikti vieno. Krioteterapijos negalima naudoti srityse, kurios anksčiau buvo nušalusios, su sutrikusia kraujotaka ar šalčiui jautriems bei turintiems termoreguliacijos sutrikimų pacientams. Proceso metu būtina stebėti, ar nepasireiškia šalčio sukeltų sužalojimų požymių, šuo nejaučia nepatogumų, po šaldymo odos paviršius reaguoja į lietimą.
