Mintis reabilitaciją taikyti gyvūnams rimčiau vystytis pradėjo nuo 1990 m. JAV. Didėjantys gyvūnų savininkų lūkesčiai padidino susidomėjimą fiozioterapija ir reabilitacija. Dėl teigiamo pooperacinių užsiėmimų poveikio reabilitacija veterinarinėje praktikoje tapo įprasta ir dažna.
Sporto varžybose dalyvaujančių šunų savininkai paprastai tikisi greito ir pilno atsigavimo po ortopedinių traumų. Aktyviems traumą patyrusiems šunims nerekomenduojamas narvo režimas, o reabilitacijos programa apima visus gydymo būdus – ledo bei karščio terapiją, terapinius pratimus, hidroterapiją ir t.t Sportinių šunų reabilitacija gali būti paspartinta panašiai kaip ir žmonių sportininkų, kurie stengiasi kuo greičiau grįžti į veiklą kai tai būna pakankamai saugu. Tačiau negalima šuns sportan grąžinti tik todėl, kad jis nebešlubuoja – būtinas tam tikras progresas.
Gijimo procesas
Gijimo ir atsigavimo trukmė priklauso nuo paciento amžiaus, sužalojimo sunkimo ir specifinių audinių pažeidimo. Gyjant odai, kolagenas po 21 dienos atgauna 20 proc. stiprumo, po 1 metų – 70 proc. Raumenims prireikia daugiau kaip 6 savaičių pakankamam jėgos atgavimui. Gyjančios sausgyslės po 6 savaičių įgyja 56 proc. atsparumą tempimui, o po 1 metų – 79 proc. Metų bėgyje raiščiai tepasiekia 50 – 70 proc. buvusio stiprumo. Pašalinus išorinių skeletą fiksuojančių prietaisų poveikį, kaulas gyja 5 – 15 savaičių.
Šunys, kurie iki traumos buvo geros fizinės formos, paprastai sveiksta žymiai greičiau negu „tinginiukai“, iš dalies dėl to, kad stipresni treniruotų šunų raumenys palaiko sužalotus sąnarius. Be to, jų audiniai stipresni, tad raumenų ir skeleto audinių stiprio bei standumo praradimas po traumos ir operacijos turi santykinai mažesnį poveikį.
Ūmi fazė – iškart po traumos ar operacijos, trunka 3 – 5 dienas. Jos metu reikia atsižvelgti į paciento amžių, dydi ir elgesį, operacijos tipą, tikėtiną audinių gijimo greitį ir trukmę, kokių veiksnių reikėtų vengti siekiant išvengti komplikacijų. Taip pat reikia apsvarstyti tam tikrų judesių kontraindikacijas.
Pasibaigus ūmiai uždegiminei fazei, prasideda regeneracijos (poūminė) fazė, kurios metu daugiausia dėmesio skiriama sąnarių judesių atgavimui ir galūnių stiprinimui. Ji tęsiasi 5 – 21 d., kartais iki 15 sav. priklausomai nuo sužalojimo sunkumo ir organizmo gebėjimo išgyti. Tuo metu vis dar svarbu saugoti šunį, tačiau pratimai, priklausomai nuo paciento gebėjimų, nuolat sunkinami.
Remodeliavimo/pertvarkymo etapas (lėtinė reabilitacija) prasideda po 6 sav. ir gali trukti iki 1 metų. Ji taikosi į raumenų jėgą, raiščių ir raumenų lankstumą, sąnario mobilumo ir propriocepcijos bei neuromotorinių impulsų kontrolės gerinimą. Pradedama laipsniškai grįžti į įprastas veiklas.
Rekondicionavimas pradedamas po to, kai trauma išgydyta tiek, kad šuo vėl tampa pasiruošęs pradėti sportines treniruotes. Dabar visas dėmesys kreipiamas į pažeistos srities apsaugą, tačiau aktyviai veiklai ar sportui turi būti pasiruošęs visas organizmas, o ne tik sužalotas sąnarys ar kūno dalis. Pratimai atliekami pagal pirmaisiais reabilitacijos etapais taikytus principus, treniruojami raumenys, širdies ir kraujagyslių sistema bei atliekami specifiniai su sportine veikla susiję pratimai.
Fizinės reabilitacijos metodai
Vandens terapija (hidroterapija)
Vandens terapija – vandens terapinių savybių panaudojimas vystant šuns jėgą, sąnarių judesius ir ištvermę. Hidroterapija mažina skausmą, edemą ir skysčių kaupimąsi, skatina svorio mažėjimą. Tinka esant ortopediniams, neurologiniams sutrikimams, raumenų atrofijai, suprastėjusioms sąnarių funkcijoms. Taikoma po lūžių, kryžminio raiščio plyšimo, viso klubo osteotomijos, tarpslankstelinių diskų ligos, fibrokartilaginės embolijos, artrito.
Povandeninis bėgtakis – unikalus įrankis, kadangi jame galima keisti vandens gylį taip didinant ar mažinant svorį, kurį teks atlaikyti kaulams ir sąnariams, keisti treniruotės greitį, reguliuoti vandens temperatūrą. Plaukimas – puikus pratimas širdies ir kraujagyslių sistemai. Plaukimo metu šuo negali ištiesti kelio ar klubo sąnarių. Taip pat esant reikalui šuo gali vaikščioti didelėje vonioje. Baseinas ar tvenkinys tinka ėjimo ir plaukimo pratimams, tik vanduo juose dažnai būna vėsesnis.
Sąnarių judesiai – esminis gyvenimo ir judėjimo aspektas. Šiuos organus gali neigiamai paveikti sužalojimai, operacijos, ūminės bei lėtinės ligos. Sąnarių judesiai laikinai ar visiems laikams gali būti prarasti. Judesių diapazonas (ROM) ir tempimo pratimai daro teigiamą įtaką audinių judesiams ir gali užkirsti kelią sužalojimams ateityje.
PROM – pasyvus judesio diapazonas, naudojamas kaip vertinimo priemonė ir gydymo technika. Tai pasyvus terapeuto atliekamas osteokinezinis kaulų segmentų judėjimas aplink sąnario ašį. Pacientas čia tiesiogiai nedalyvauja, jo raumenų susitraukimo nėra. Paprastai PROM kiek didesnis negu aktyvus judesių diapazonas AROM. PROM – puiki sąnarių ir raumenų kontraktūrų prevencija, turinti skausmą malšinantį poveikį, didinanti kraujo ir limfos tekėjimą bei sinovijos skysčio gamybą. Ūmiose reabilitacijos fazėse PROM padeda sumažinti sąnario degeneracijos procesus ir raumenų kontraktūros, tačiau netinka raumenų atrofijos prevencijai ar jėgos bei ištvermės vystymui.
PROM pratimai dažniausiai taikomi po chirurginių operacijų ir galūnių minkštųjų audinių traumų, kai galūnė negali aktyviai „nešti“ svorio. Taip pat pratimai taikomi paralyžiuotiems gyvūnams. Tinka visiškai praradus ROM, po kryžminio raiščio operacijų, sergant klubo ar pečių ligomis, po lūžių, šlaunikaulio augimo zonos lūžių jauniems gyvūnams.
Tempimo pratimai
Tempimo pratimai – veiksmingas būdas didinti lankstumą ir kontroliuoti jėgos taikymą be tikro judesio atsiradimo. Šie pratimai gerina minkštųjų audinių tamprumą. Po ilgo neveiksmingumo laiko raiščiai, raumenys, sausgyslės ir fascijos būna „kieti“, „sustingę“, silpniau toleruojantys staigų tempimą. Toks audinys prasčiau absorbuoja smūgius, yra linkęs plyšti ar trūkinėti.
Tempimo programos veiksmingesnės poūminiu sveikimo periodu (1 – 3 sav. po operacijos ar traumos) lyginant su lėtiniu periodu (daugiau kaip 3 sav. po traumos). Programa pradedama išnykus ūmiai uždegiminei fazei – savaitę po traumos ar operacijos.
Masažas
Minkštųjų audinių masažas – sistemingas rankų spaudimo ir judesių naudojimas, nutaikytas į odą, sausgysles, raiščius, fascijas ir raumenis. Manoma, kad masažas gerina kraujotaką, mažina patinimą, didina audinių išsiplėtimą, mažina audinių sukibimą, didina randų mobilumą, šalina trigerio taškus, skatina raiščių ir sausgyslių gijimą, didina ROM, malšina skausmą, lengvina raumenų spazmus, lengvina ar slopina neuroraumeninę veiklą. Šios metodikos taikymas turi būti kruopštus ir metodiškas, remtis aiškiais specifiniais gydymo tikslais. Masažo technikos pasirinkimas priklauso nuo gydymo tikslų, raumenų, raiščių ar fascijų dydžio ir formos, patologinės audinio būklės.
Propriocepcijos pratimai
Propriocepcija – gebėjimas jausti įvairių kūno dalių (įskaitant galvą, pėdas, ir kojas) erdvinę orientaciją, kad atitinkamai būtų galima koreguoti judesius. Po traumų ar operacijų šis pojūtis sumažėja, dėl ko pakinta ir neuromotorinė kontrolė. Propriocepcijos pratimai padeda išvengti atkryčio ir antrinės disfunkcijos.
Šunys gali pagerinti savo propriocepcinius gebėjimus, taip sumažindami traumų tikimybę ir pagerindami gebėjimą be nuovargio ilgiau vykdyti sudėtingas užduotis. Sveikiems sportiniams šunims aukštas propriocepcijos lygis stiprina nervų ir raumenų kontrolę bei funkcinį sąnarių stabilumą, taip sumažindamas sužalojimų riziką. Sužeistiems pacientams šios srities treniruotės svarbios siekiant išvengti pakartotinių sužalojimų.
Ištvermės darbas
Tikslas – padidinti treniruočių trukmę ir intensyvumą gerėjant paciento fizinei būklei. Ištvermės pratimų dėka didėja aerobinis pajėgumas, o ne raumens skaidulų diametras. Ilgalaikis fizinis krūvis gali būti pagrindinis svorio mažinimo komponentas siekiant išvengti raumenų masės mažėjimo dėl apribotų kalorijų.
Jėgos lavinimo pratimai
Jėgos pratimai atliekami maksimaliai ar beveik maksimaliai susitraukiant raumenims, su palyginti nedaug kartojimų, dėl kurių laikui bėgant galima raumenų hipertrofija. Dėka šių pratimų padidėja raumenų skaidulų dydis, buferinė talpa, glikogeno koncentracija, o taikant labai intensyvias treniruotes pagerėja aerobinis deguonies tiekimas.
Skeleto raumenims būdinga daug prisitaikymo reakcijų, šie pokyčiai – lėti. Žirgų tyrimų duomenimis, daugeliu atvejų skeleto raumenų adaptacijai prireikia 16 savaičių, o netreniruojant šios adaptacijos išsilaiko 12 sav.
Sprogstamieji intervaliniai pratimai
Greičio pratimai svarbūs paskutinėse pratimų programos fazėse, jie negalimi kol audiniai tinkamai nesugijo ir neišvystyta atitinkama raumenų jėga bei ištvermė – kitaip gali grėsti trauma. Didėjant greičiui ar pagreičiui didėja ir apkrovos galūnėms. Tapimas greitesniu reiškia didesnę jėgą ir naujų traumų atsiradimo riziką. Dėl to greičio pratimai galimi tik perėjus visą reabilitacijos procesą nuo lėtų pasivaikščiojimų. Risčia, bėgimas ir darbas bėgtakiu – būdai greičiui padidinti. Čia taikomas intervalinis arba „piramidinis“ mokymas.
Pliometriniai pratimai atliekami greitai, iš ištempto raumens būsenos, t.y. iš statinės padėties. Juose dideliu greičiu atliekama daug pakartojimų. Pliometrika žymiai padidina raumenų jėgą, tačiau šunų pliometrines treniruotes organizuoti sunku.
