Kai kurios sporto rūšys turi palyginti aiškius reikalavimus, kokie šunys joms geriausiai tinka. Kiekvienai veiklai yra tam tikri treniravimo metodai, kuriantys unikalius fizinius poreikius. Paprastai vertinama šuns bendras kūno tipas, dubens ir priekinių galūnių struktūra.
Šunų kūno tipas
Dar 1947 m. W. Sheldon išpopuliarino somatotipo (bendro kūno tipo) teoriją. Jis teorizavo, kad žmogaus kūną galima suskirstyti į kategorijas – somatotipus, pagrįstus individo aukščio ir svorio santykiu. Tie tipai yra ektromorfas, mezomorfas ir endomorfas. Panašus skirstymas galimas ir šunims:
Ektomorfai. Jiems būdinga nedidelis kaulingumas, lyginant su ūgiu jie lengvi, apibūdinami kaip liekni ir ilgakojai, pasižymi ilgesniu žingsnio ilgiu, lengvai šokinėja, tinka sprintui ir šuoliams. Tipinės veislės – greihaundai, saliukiai, vipetai.
Mezomorfai. Vidutinio dydžio, kaulingi, gerai išvystytais raumenimis. Dauguma šunų, kurių sporte reikalingas greitis ir vikrumas, yra mezomorfai. Tai auksaspalviai ir Labradoro retriveriai, borderkoliai, bigliai, australų aviganiai, amerikiečių Stafordšyro tejerai, Stafordšyro bulterjerai, belgų aviganiai.
Endomorfai. Jie sunkūs, turi mažiau greičio ir vikrumo. Jiems priskiriami ir chondrodistrofiniai nykštukai trumpomis galūnėmis kaip Klamberio spanieliai ar taksai, nors šie šunys dažnai skiriami į kitą – anacholimorfinių – grupę, bei stambiai sudėtos veislės kaip buldogai ar mopsai. Kai kurie tyrėjai stambesnio sudėjimo šunis kaip amerikiečių buldogai ar senbernarai taip pat priskiria endomorfams.
Šunų vertinimas pagal kaukolės formą
Šunų tipas vertinamas ir pagal cefalinį indeksą. Cefalinis arba kaukolės indeksas yra santykis tarp didžiausio kaukolės ilgio ir pločio:
Brachicefaliniai šunys. Kaukolės ilgis trumpesnis už plotį, viršutinei ir šoninei kaukolės dalims būdinga apvali forma. Stafordšyro bulterjerai, rotveileriai, mopsai, amerikiečių Stafordšyro terjerai. Dauguma jų kilę iš veislių, naudotų kovoms ar griebimo darbui.
Mezocefaliniai (mezaticefaliniai) šunys. Kaukolės ilgis ir plotis vienodi. Sibiro haskiai, Labradoro ir auksaspalviai retriveriai, belgų aviganiai, australų aviganiai, borderkoliai.
Dolichocefaliniai šunys. Kaukolės ilgis didesni už plotį. Šie šunys dažniausiai specializuoti bėgti. Vipetai, dobermanai, greihaundai.
Ne visi šunys vienodai gerai pasirodo tose pačiose veiklose
Analizuojant šešių šunų našumą standartizuotose svorio tempimo varžybose, pastebėta, kad brachicefaliniai šunys stipresni už dolichocefalinius net atsižvelgiant į kūno masės įtaką. Tikėtina, kad tai atspindi anatominius duomenis, kylančius dėl funkcinio kompromiso tarp jėgos ir ištvermės.
Skirtingose varžybose pirmauja skirtingų tipų ir sudėjimo šunys. Tai šiek tiek priklauso ne tik nuo tinkamiausio tipo atitinkamai veiklai, bet ir nuo regiono, jame paplitusių veislių. Vikrumo varžybose populiariausi šelčiai, borderkoliai, Belgų aviganiai, kamuoliuko gaudyme – borderkoliai, australų aviganiai, lėkščiasvydyje – borderkoliai, australų aviganiai. Visi šie šunys – mezomorfinio sudėjimo mezocefalinėmis galvomis. Šunų jėgos sporte populiariausi mezomorfinio kūno tipo šunys brachicefalinėmis galvomis (amerikiečių pitbulterjerai, amerikiečių Stafordšyro terjerai, Stafordšyro bulterjerai). Mezomorfiniai šunys mezocefalinėmis galvomis (belgų aviganiai malinua) jėgos sporte dažniau dalyvauja šuolių rungtyse. Ektomorfiniai ir endomorfiniai šunys Europoje vykstančiose šunų jėgos sporto varžybose dalyvauja retai.
Manoma, kad didesnėms veislėms, sunkiems šunims geriau varžytis ne šuolių, o svorio tempimo rungtyse, kadangi šis sportas taip neapkrauna jų sąnarių. Nors svorius gali tempti dauguma šunų, turintiems trapius kaulus kaip italų levretės ši veikla taip pat nerekomenduojama. Analizuojant vežimėlius tempiančius arklius, nustatyta, kad svarbiausi svorio traukimui atrinktų gyvūnų kriterijai – stiprūs kaulai, vidutinis dydis ir jėga. Greičiausiai svorio tempui tinkamiausi vidutinio dydžio moezomorfinio sudėjimo šunys brachicefalinėmis galvomis, o šuolių rungtimis – mezomorfinio sudėjimo šunys mezocefalinėmis galvomis.
