Nesvarbu, ar naudojate priemones nuo erkių, ar ne – grįžus iš pasivaikščiojimo atidžiai apsižiūrėti turite ne tik patys, bet ir patikrinti augintinius. Žinoma, didžiausia tikimybė erkę pasigauti yra miške ar brūzgynuose, tačiau net didmiesčių gyventojai neapsaugoti nuo šio „malonumo“, nes daug erkių slepiasi ir aukštesnėje žolėje.
Tikrindami šunį, daugiausia dėmesio skirkite jo ausims, pažastims ir papilvei. Jei nepastebėjote nieko įtartino – puiku, tačiau jei aptikote erkę, teks imtis priemonių. Jei šių aštuoniakojų pabaisų paniškai bijo visa Jūsų artimieji ir niekas nedrįs erkės traukti lauk, greičiausiai teks važiuoti pas veterinarą. Jei nesate tokie jautrūs, erkės atsikratyti galite patys. Svarbu ją ištraukti kuo greičiau – paprastai jei ji turi kokį nors užkratą, perduoda jį per pirmas 24 – 48 valandas.
Erkės traukimui naudojami pincetai ar specialūs aparačiukai (pastarieji itin palengvina šią procedūrą). Jei šuo neramus, tegul jį kas nors palaiko ir nuramina.
Pirmiausia pasistenkite erkę suimti kuo arčiau odos ir lėtai sukite prieš laikrodžio rodyklę, kol ją ištrauksite (jokiais tepalais – nei sviestu, nei aliejum nei dar kuo nors ypatingo įsisiurbimo vietos tepti negalima). Svarbiausia – jokių staigių judesių, būkite ramūs ir per stipriai nespauskite pinceto. Ištrauktą erkę geriausia būtų sunaikinti, ją galite pačirškinti žvakės, žiebtuvėlio ar dujinės viryklės liepsnoje. Po erkės ištraukimo procedūros patepkite įsisiurbimo vietą dezinfekuojančia priemone. Jei norite ištirti, ar erkė nebus kuo nors užsikrėtusi, įkurdinkite ją sandariame stiklainyje ir gabenkite į laboratoriją. Po procedūros nusiplaukite rankas ir nepamirškite pagirti šuns už kantrybę ir supratimą.
Kartais atsitinka taip, kad erkės traukimas nepavyksta – jos menką ar jau išpurtusį kūnelį laikote rankoje, o galva lieka šuns odoje. Klykti ir panikuoti neverta – kas atsitiko, tas atsitiko. Vėlgi turite porą variantų: vienas jų – lėkti pa veterinarą ir prašyti, kad jis pašalintų galvą, arba ramiai laukti, kol organizmas su pūliais pats pašalins svetimkūnį.
Išlupę erkę nepamirškite kada ji įsisegė. Jei po kurio laiko šuniui pablogės, erkės įsisiurbimo datos žinojimas gali palengvinti „įtariamųjų“ paieškas. Visada turite sunerimti, jei šuniui atsiranda niežulys ar skausmas, dingsta apetitas, jis darosi apatiškas, karščiuoja, šlubuoja ar šlapinasi su krauju.
