Šinšilos yra labai unikalūs padarėliai smulkių naminių gyvūnėlių pasaulyje. Šinšilos atrodo taip, lyg būtų kažkas tarp voverės, žiurkės ir triušio... Šie gyviai – neįtikėtinai mielai atrodantys kailio kamuoliukai.
Šinšilų elgesys
Šinšilos nėra tokios draugiškos ir socialios kaip žiurkės ar šeškai, nors teisingai socializuojant ir mokant, gali elgtis meiliai. Tačiau šinšila nebus „rankinis“ augintinis. Labai mažai žmonių gali sėdėti laikydami šinšilą glėbyje ir valandų valandas ramiai žiūrėti televizorių.
Jūs greičiausiai neišmokinsite šinšilos tuštintis tam skirtoje dėžutėje, kas pavyksta su šešku, triušiu, žiurke ar jūrų kiaulyte. Šinšila neišmoks ir tokių smagių triukų, kokie galimi su žiurkėmis. Tad jei ieškote mielo, dresuojamo ir itin socialaus smulkaus gyvūnėlio, įsigykite žiurkę, o jei norite mielo, pusiau nepriklausomo gyvūnėlio, šinšila Jums greičiausiai patiks.
Tiesa, neverta panikuoti ir laikyti šį gyvūną atšiauriu šaltu vienišiumi – šinšilą galima ir į rankas paimti, ir priglausti, ir paglostyti, ir su ja pažaisti, tačiau nelabai ilgai. Šinšilos gali smalsiai pribėgti prie narvo durelių, kai ten prisiartins žmogus ir netgi maloniai atsukti skruostą pakasymui ar džiugiai įsiropšti į ištiestą delną, tačiau dažniau jos trokšta bėgioti ir šokinėti aplink, o ne meiliai sėdėti apsikabinus.
Kalbant apie visišką vienatvę, šinšiloms ji irgi nepatinka. Labai gerai, jei šiuos gyvūnėlius laikote poromis. Dviejų berniukų ar dviejų mergaičių laikymas abu poros narius padarys laimingesnius – juk jie turės nuolatinį žaidimų draugą ir pastovų dėmesį. šinšilų priežiūra
Šinšilų mityba
Šinšiloms reikalingas specialus kokybiškas granuliuotas maistas. Visa kita gali būti tik skanėstai, o ne pašarai. Taip pat šinšiloms kasdien reikia duoti šieno.
Kaip skanėstus šinšiloms galima siūlyti džiovintus vaisius (obuolius, papajas, avietes, mėlynes), nesūdytas saulėgrąžų ar moliūgų sėklas. Galima įsigyti ir specialių vitaminizuotų skanėstų.
Šinšilos būstas
Šinšilos narvas turi būti erdvus ir aukštesnis už savo plotį. Prisiminkite, kad šinšila kilusi iš Andų kalnų, o ne iš lygumų. Šinšiloms būtina vieta šokinėjimams, joms reikia briaunų ir lentynų.
Kaip ir kitiems mažiems gyvūnams, šinšiloms negalima duoti pušies ar kedro medžio drožlių, kadangi jose daug aromatinių medžiagų ir aliejų. Jautruolėms šinšiloms tokios medžiagos gali sukelti sveikatos problemų.
Narvą valykite ne rečiau kaip kartą savaitėje, visada patikrinkite, ar grindys nedrėgnos. Nepalikite šlapių medžiagų narve, kad ten neužsiveistų pelėsiai.
Iš šinšilos narvo ištraukite visą plastiką, kadangi gyvūnas greičiausiai jį kramtys. Šinšilos kramto viską, o prarytas plastikas gali sudraskyti šių gyvūnų virškinimo traktą.
Nepamirškite...
Šinšilos labai subtilūs gyvūnai, turi jautrią kvėpavimo ir skeleto sistemą. Niekada nepurkškite jokių kvėpiklių tame kambaryje, kur gyvena šinšila.
Šinšilos yra aktyvūs kramtytojai, jų dantys auga visą gyvenimą, tad jos visą laiką turi ką nors kramsnoti. Šinšiloms galima pasiūlyti pemzos, medienos plokščių, kabančių medinių žaislų (tiks tie, kur būna skirti papūgoms)...
Imdami šinšilą, nespauskite jos stipriai. Stipresnis spustelėjimas gali sulaužyti šinšilos šonkaulius.
