Kačių tualeto problemos

Katės pasižymi itin stipriu potraukiu švarai. Tai viena priežasčių, kodėl jos tokios populiarios kaip augintiniai. Kadangi katės geba savarankiškai susitvarkyti su namuose padėtomis kraiko dėžutėmis, tai leidžia savininkams ramiai eiti į darbą ar mėgautis laisvalaikiu nesirūpinant, kad gyvūnui tuoj sprogs pūslė. Dauguma katiniukų nuo mažų dienų puikiai naudojasi tualetais namuose ir dėl šios priežasties jų auginimas paprastesnis negu šuniukų.

Tačiau kartais, deja... katė pradeda tualeto reikalus atlikinėti kitur. Ji atsisako tūptis į dėžutę, ir pasirenka lovą, spintą ar kilimą. Keisčiausiose vietose dovanėles randantys šeimininkai tikrai nesidžiaugia, o katėms tokie polinkiai gali baigtis namų praradimu.

Reikaliukų darymas netinkamose namų vietose – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kačių savininkai kreipiasi į profesionalus. Nors dažnai netinkamas šlapinimasis ar tuštinimasis tapatinamas su žymėjimu namuose, tai dvi skirtingos problemos, kurias ir spręsti reikia skirtingai. Šį kart visą dėmesį sutelksime būtent į kates, pasiklydusias tualeto reikaluose.

Kaip ieškoti kaltų

Pirmiausia, norint spręsti bet kokią elgesio problemą, reikia išsiaiškinti, kas ją galėjo sukelti ir surinkti apie tai kuo daugiau informacijos. Šiuo atveju tenka derinti žinias apie fizinę bei psichologinę kačių sveikatą ir suprasti jų elgesio principus. Visada išlieka ligos tikimybė, tad ankstyva diagnozė labai svarbi.

Ieškant šlapinimosi namuose priežasties reikia atkreipti dėmesį į pagrindinius įtariamuosius:

  • Kačių idiopatinis cistitas (KIC, FIC).

  • Kitos sveikatos problemos.

  • Žymėjimas (tiek šlapimu, tiek išmatomis) - dažniausiai šlapimo purškimas ant vertikalių paviršių.

  • Tuštinimasis (labai normalus fiziologinis reiškinys), susijęs su pagrindiniais aplinkos ir socialiniais veiksniais.

Siekiant gerai suprasti problemą, reikia atkreipti dėmesį į:

  • fizinę aplinką tiek namuose tiek už jų ribų;

  • socialinę aplinką (kačių tarpusavio santykiai, santykiai su žmonėmis bei kitomis gyvūnų rūšimis jei tokių yra);

  • vietas, kuriose atsiranda šlapimas ar išmatos, taip pat šlapimo žymių plotą;

  • naujoves (naujos katės ar kito gyvūno atsiradimas namuose, kurio nors žmogaus išvykimas, darbo laiko pasikeitimas, remontas, pokyčiai kaimynystėje ir t.t. - netgi nereikšmingomis atrodančios smulkmenos).

Rekomenduojama vesti dienoraštį, kuriame chronologiškai žymimas netinkamas katės elgesys, vietos.

Kai kuriais atvejais prireikia ne tik apsvarstyti katės įpročius, tačiau ir įvertinti aplinką. Tam gali tekti apsilankyti namuose, stebėti vaizdo įrašus ar analizuoti gyvenamosios vietos planą. Gyvenamosios vietos planai pasitelkiami siekiant gauti daugiau informacijos apie fizinę aplinką ir kačių išteklių vietas jose. Plane galima sužymėti kraiko dėžutes. Jos turi būti išdėstytos toli nuo tokių išteklių kaip maistas, vanduo ar poilsio vietos. Išimtis gali būti katės, kenčiančios nuo skausmo ar senjorės. Plane galima sužymėti ir vietas, kur katės dažniausiai palieka „dovanėles“.

Katei priimant netinkamus sprendimus dėl tualeto, atsižvelgiant į surinktą informaciją, teks:

  • gydyti ligą;

  • spręsti emocinius motyvus;

  • optimizuoti kraiko dėžutę.

Tai žymi ar šlapinasi?

Būtina išsiaiškinti, katė šlapinasi ar žymi. Vien šlapimo dėmių buvimas nieko neįrodo. Žymėjimo metu katei būdinga tam tikra poza (paprastai ji tai daro stovėdama), be to, šlapimu bus bandoma padengti kuo didesnį plotą. Šlapindamasi įprastai, katė bus pritūpusi. Žymint šlapimu padengiami vertikalūs objektai, o katės dažniau tuštinasi ant horizontalių paviršių. Tačiau tai nėra nekintanti taisyklė – katės yra katės, ir ketvirtadalis horizontaliose vietose esančių šlapimo dėmių gali būti susiję su žymėjimo elgesiu. Dėl to vertinant, ar katė žymi, ar tuštinasi, reikia atsižvelgti į jos pozą, šlapimu padengtą plotą ir vietą, kur jis atsirado.

Nors nepageidaujamas tuštinimosi elgesys patalpose susijęs tiek su šlapimu, tiek su fekalijomis, daugiausia bėdų kyla dėl šlapinimosi. Nustatyta, kad išmatų atsiradimo rizika nepriimtinose vietose penkis kartus didesnė tada, kai pranešama apie blogus šlapinimosi įpročius, lyginant su objektų žymėjimo atvejais.

Nepamirškite patikrinti sveikatos

Idiopatinis cistitas (KIC, FIC) - dėl nežinomos priežasties kilęs šlapimo takų uždegimas, nors manoma, kad svarbus jo atsiradimo veiksnys yra stresas. KIC galimybę reikia apsvarstyti visada, kadangi su šlapinimusi susijęs skausmas gali sukelti neigiamą sąsają su tualeto vieta ir būti susijęs su vėlesniais bandymais reikaliukus daryti kitose vietose. Turi būti apsvarstytos ir tokios sveikatos problemos kaip lėtinis skausmas ar ligos, sukeliančios polidipsiją bei poliuriją. Kitos medicininės aplinkybės apima su amžiumi susijusias problemas, hipertiroidizmą, kognityvinę disfunkciją, neurologinius bei jutimo sutrikimus.

Įprasti kačių tualeto reikalai

Norint išspręsti nepriimtino tuštinimosi elgesį, reikia suprasti, kaip įprastai katės mėgsta tvarkyti tualeto reikalus. Vietos pasirinkimas tokiems veiksmams gali būti nulemtas daugybės aplinkybių – socialinių, fizinių, emocinių ar sveikatos. Normaliomis sąlygomis katė tuštinimuisi ieškos ramios ir nuošalios vietos, kur jai niekas netrukdys. Pasirinkusi patinkantį substratą, ji suformuos įdubą, reikalus atliks į ją, o tada viską užkapstys.

Jei katė namuose pakeitė tualeto vietą, reikia patikrinti - galbūt jos dėžutė stovi ten, kur jai nemalonu tuštintis. Juk mes, žmonės, taip pat mėgstame turėti šiek tiek privatumo, ir daugumai būtų gan nemalonu tūptis vidury parduotuvės ar virtuvėje. Kartais katėms nepatinka kraiko medžiaga, arba pati dėžė - jos dydis, uždengta/atvira, ir t.t. Taip pat svarbu ir tai, kaip dažnai ji išvaloma.

Kitų kačių įtaka

Įrodyta, kad didesnis kačių skaičius namuose susijęs su netinkamu tuštinimosi elgesiu, taip pat didesnis gyventojų skaičius turi didesnę įtaką žymėjimo dažnumui. Galimybė išeiti laukan susijusi su retesniu šlapinimusi namuose ir gali būti susijusi su rečiau naudojamomis kraiko dėžėmis bei dėl to padidėjusia švara – kitaip tariant, katės mielai renkasi galimybę reikaliukus padaryti lauke.

Yra teorija, kad ten, kur gyvena daug kačių, vienos katės išmatos bei šlapimas tualete gali sukelti aversinį kvapo signalą, dėl ko kita tos vietos pradės vengti. Išsiaiškinta, kad išties katei įtaką daro ne ankstesnio dėžutės naudotojo tapatybė, o pats taršos buvimo faktas.

Nors namuose gali gyventi kelios katės, tai nereiškia, kad visos jos priklausys tai pačiai socialinei grupei. Idealiu atveju jos geriausiai jaučiasi su genetiškai susijusiais individais, todėl didžiausia draugystės tikimybė bus brolių ir seserų grupėse. Jei su negiminingais (nesusijusiais) individais katės supažindinamos pakankamai anksti, jos taip pat greičiausiai sutars. Dėl to esant didesniam kačių skaičiui namuose, reikia žinoti, ne tik kiek jų yra, ir bet ir kelios socialinės grupės ten susiformavusios. Tam reikia atidžių stebėjimų ieškant būdingų elgesio bruožų, pvz, viena kitą prausiančios ir galvomis nuolat pasitrinančios katės greičiausiai priklausys tai pačiai socialinei grupei ir dalinsis tais pačiais ištekliais. Spoksojimas, vengimas yra pasyvios socialinės įtampos požymiai ir rodo priešiškumą.

Esant kelioms socialinėms grupėms, svarbu ne tik tualetų skaičius, bet ir jų buvimo vietos. Grupių pasidalintos zonos - potencialus veiksnys, dėl kurio padidėja rizika, kad kažkas namuose tuštinsis ne vietoje. Jei šalia tualeto padidės socialinės įtampos rizika, katė tos vietos vengs ir ieškos saugesnių alternatyvų.

Jei katė turi galimybę išeiti laukan, reikia atsižvelgti ir į informaciją apie išorinę fizinę aplinką, kačių populiacijos tankį kaimynystėje, aplinkos pokyčius, galinčius sumažinti prieigą prie tuštinimosi vietų lauke. Katę gali paveikti netgi kitų kačių matymas per langą. Langai, permatomos durys gali sukelti nesaugumo jausmą ir skatinti tuštintis viduje.

Jei namuose gyvena kelių rūšių gyvūnai, ne visas patalpas ar jų vietas katė laikys vienodai saugiomis. Pvz., kai kurie šunys linkę vogti kačių kakučius – o katei matyti šunį, besiknaisiojantį jos tualete, gali sukelti nesaugumo jausmą ir kitą kartą norėdama nusičiuršti ji ieškos kitos vietos. Taip pat reikia įvertinti kačių ir žmonių santykius.

Jei katę bandyta auklėti gąsdinant (purškiant vandenį) ar mušant, arba jei kai kurie žmonės su augintine žaidė pernelyg agresyviai, tai gali suprasti kaip konfrontaciją. Kitaip sakant, namuose bus nesaugus psichologinis klimatas katės atžvilgiu, kas gali sukelti tam tikras problemas, tarp jų – ir tualeto bėdas.

Ką daryti su tualetu?

Prieš imantis vien tualeto, reikia atsiminti, jog katės gyvenama aplinka turi atitikti jos poreikius. Socialinės sąveikos su žmogumi turi būti teigiamos, nuoseklios ir nuspėjamos. Katei turi būti sudarytos sąlygos žaisti, patenkinti grobuonišką elgesį ir t.t.

Optimizuojant kraiko dėžutes, galima bandyti papildomai įrengti dar kelias, o tada vesti tuštinimosi įpročių dienoraštį. Geriausia katei suteikti galimybę rinktis, o tuos tualetus, kurių ji nenaudos ar naudos retai vėliau tiesiog pašalinti.

Dėžutė turi būti švari. Tyrimų duomenimis, kasdienis šlapimo bei kitų atliekų valymas ir pakratų keitimas bei pilnas kassavaitinis valymas ženklinimo elgesį sumažina 50 proc. Dėl to atliekas rekomenduojama šalinti 1 – 2 kartus dienoje, dėžes plauti ir molinius pakratus visiškai pakeisti kas 3 - 4 dienas, o silikoninius - kas 1 - 2 savaites. Gylis turi būti adekvatus, rekomenduojama 8 – 10 cm. Kartais galima pabandyti pakeisti kraiko medžiagą ir pažiūrėti, ar katei ji patiks. Esant kelioms katėms, katei skiriamas vienas tualetas ir dar vienas papildomai, jie turi būti skirtingose vietose, nesovėti šalia maisto ar vandens. Negalima į juos tiesti polietileno.

Mažinant vietų, kuriose katė bando tuštintis, patrauklumą, svarbu jas tinkamai išvalyti, kad neliktų kvapo. Venkite produktų, kurie kvapą tik maskuoja. Nors amoniakas ir chloras mums siejasi su švara, katės juos gali suprasti kaip šlapimo buvimą. Panašiai su citrusiniais augalais - naudojant juos su katėmis, galima sulaukti priešingos reakcijos.

Kai kuriais atvejais gali tekti apriboti katės aplinką ir neleisti jai patekti į vietas, kuri ji bando tuštintis.

 

Suprasti įprastą katės tualeto elgseną labai svarbu, kadangi tik taip namuose galima optimizuoti patalpas. Svarbu nustatyti, kodėl katė nenaudoja jai skirtų vietų ir kodėl renkasi tas, kurios nepriimtinos savininkui. Sprendžiant problemą reikia įvertinti katės poreikius ir optimizuoti aplinką.

 

Pagal Sarah Heath, Common feline problem behaviours: Unacceptable indoor elimination. Journal of Feline Medicine and Surgery, 2019