Hipotiroidizmas – tai dažniausiai šunims nustatomas hormonų sutrikimas, atsirandantis kai skydliaukė nepagamina pakankamai tiroidinio hormono, vadinamo tiroksinu. Taip nutikus organizme pažeidžiami daug vidaus organų, o išoriškai pasireiškiantys ligos požymiai priklauso nuo labiausiai pažeisto organo.
Katėms ši problema nėra aktuali, joms dažniau pasireiškia priešingas susirgimas, vadinamas hipertiroidizmu, kurio metu tiroksino gaminasi per daug ir jis veikia visus vidaus organus.
Anatomija
Skydliaukė – tai nedidelė liauka gerklėje, maždaug toje vietoje, kur pas žmonės yra taip vadinamas „Adomo obuolys“. Skydliaukę sudaro dvi skiltys, kurias galima apčiuopti kruopščiai apčiupinėjus gerklę.
Greta skydliaukės nuotraukoje taip pat galima matyti prieskydinę liauką (toliau kairėje) ir limfmazgį (apačioje).
Fiziologija
Skydliaukės vaidmuo organizme yra įsisavinti jodą ir jį paversti dvejais pagrindiniais tiroidiniais hormonais: tiroksinu (T4) ir trijodtironinu (T3). Susidarę T4 ir T3 patenka į kraują ir veikia visų organizmo ląstelių medžiagų apykaitą.
Šių hormonų kiekį organizme kontroliuoja pagumburio ir kankorėžinės liaukos (epifizės) sekreto medžiagos, taip vadinami išlaisvinantieji faktoriai. Skydliaukės atveju smegenyse gaminasi išlaisvinantysis faktorius, vadinamas skydliaukę stimuliuojančiu hormonu (TSH). Būtent TSH kiekis kraujyje ir nurodo skydliaukei, kiek tiroksino reikia pagaminti. Tarp pagumburio, kankorėžinės liaukos ir skydliaukės yra labai glaudus grįžtamasis ryšys, užtikrinantis, kad kiekviena organizmo ląstelė gautų reikiamą kiekį T4 ir T3.
Kraujyje cirkuliuojantis tiroksinas veikia beveik visus organus. Svarbiausias jo vaidmuo yra kontroliuoti medžiagų apykaitą, taip pat jis būtinas organizmui augti.
Ligos priežastys
Pirminės (atsirandančios natūraliai)
Pirminis hipotiroidizmas būdingas beveik visiems susirgimo atvejams. Jis pasireiškia dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
Limfocitinis tiroiditas (skydliaukės uždegimas)
Ši priežastis, dar žinoma kaip autoimuninis tiroiditas, atsiranda, kuomet organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš skydliaukę, kurie suardo skydliaukės audinio dalį ir į kraują išsiskiria mažiau tiroksino. Tai viena dažniausių pirminio hipotiroidizmo priežasčių.
Šios rūšies hipotiroidizmas gali prasidėti ankstyvame amžiuje, tačiau ligos požymiai atsiranda tik tuomet, kai pažeidžiama didžioji skydliaukės dalis ir organizmas nebegali kompensuoti nuostolių.
Idiopatinės
Kartais priežastis lieka neaiški, tuomet liga vadinama idiopatine.
Antrinės
Antrinis hipotiroidizmas būdingas tik nedideliam procentui atvejų. Jis atsiranda kuomet pradeda trūkti TSH, arba kaip kai kurių vaistų vartojimo ar ligų antrinė paseka.
Kita
Yra ir kitų hipotiroidizmo priežasčių, tačiau jos atsiranda labai retai.
Simptomai
Tiroksinas veikia daug vidaus organų, dėl to jo trūkumas gali sukelti labai įvairius simptomus. Klasikiniai požymiai yra nuobodulys, mieguistumas, nutukimas, panašus į rują elgesys. Nors nemažai hipotiroidinių šunų tokie požymiai nepasireiškia.
Hipotiroidizmą svarbu diagnozuoti kuo anksčiau, nes sergantis šuo gali nerodyti jokių požymių ilgą laiką, o gydant kiekvieną ligą geriausi rezultatai gaunami ją pradėjus gydyti kuo anksčiau. Hipotiroidizmui šis teiginys yra ypatingai svarbus.
Odos danga
Odos pakitimai yra dažniausias hipotiroidizmo požymis. Tipiniai odos simptomai pasireiškia simetriniu kailio plikimu (alopecija) išilgai stuburo, nors išplikimai gali ir nebūti visiškai simetriški. Kailis būna plonas ir neblizga, plaukai lengvai išslenka, atauginėja lėtai ir šuo šeriasi dažniau, nei įprasta. Kartais plaukų danga tampa panaši į mažo šuniuko. Alopecija, jei ji pasireiškia, dažniau būna trinamose vietoje ir ant uodegos.
Oda gali būti vėsi liečiant ir tamsesnė, nei normaliai (hiperpigmentacija). Kartais galima pastebėti odos sustandėjimą, taip vadinamą lichenifikaciją. Hiperpigmentacija ir lichenifikacija paprastai atsiranda problemos negydant ilgesnį laiką. Oda gali tapti riebi dėl seborėjos ar uždegiminė – dėl antrinės bakterijų ar mikroskopinių grybų infekcijos. Šios antrinės komplikacijos taip pat gali sukelti kasymąsi (niežulį) ir pakitusį odos kvapą.
Hipotiroidizmu sergančių šunų odos pažeidimai būna panašūs į kitas odos problemas, labiausiai turbūt į alergiją.
Šio terjero kaklo oda hiperpigmentuota. Hipotiroidizmas nėra vienintelė galima tokio vaizdo priežastis.
Gali būti pažeistos ir ausys, dėl ko jos gali plikti, atsirasti uždegimas ir infekcijos.
Nervų sistema
Gali atsirasti ir neurologinių požymių, pvz., nuobodulys, nuotaikų kaita, raumenų nykimas veido srityje, veido paralyžius, galvos palenkimas, dezorientacija, raumenų silpnumas ar paralyžius, šlubavimas. Labai retai gali pasireikšti traukuliai ir gyvūnas gali nugrimzti į komą. Su hipotiroidizmu susijusios dvi specifinės ligos: stemplės išsiplėtimas (megaoesophagus) ir gerklų paralyžius. Gyvūnas gali prarasti uoslę ir skonį.
Šiame paveikslėlyje katė yra stipriai užlenkusi galvą. Tokią būklę sukelti gali daug priežasčių ir dauguma jų yra labiau tikėtinos, nei hipotiroidizmas.
Regos organai
Ragenoje gali pradėti kauptis riebalų (lipidų) sankaupos, ragena gali išopėti. Taip pat gali pakisti ašarų gamyba, pradėti keistis vidinės akies struktūros.
Kuomet šuns akyse gaminasi per mažai ašarų, drėkinančių rageną, prasideda liga, vadinama sausuoju keratitu (keratitis sicca). Akyje kaupiasi lipnios, tąsios išskyros ir jos gali tapti daugelio problemų priežastimi.
Virškinimo traktas
Hipotiroidizmu sergantys šunys gali viduriuoti, vemti ar jiems užkietėti viduriai.
Širdies ir kraujagyslių sistema
Gali atsirasti širdies susitraukimo stiprumo, dažnio ir ritmo pakitimų, taip pat aterosklerozė.
Aritmiją paprastai nesunku nustatyti elektrokardiograma (EKG). Nuotraukoje parodyta II dantelio EKG, atlikta gyvūnui, kurio širdis plaka 106 kartus per minutę.
Imuninė sistema
Nepakankamas tiroksino kiekis neleidžia imuninei sistemai efektyviai kovoti su infekcijomis, ypač su odos bakterijomis (išsivysto antrinė pioderma). Nuslopinta imuninė sistema taip pat turi įtakos suaktyvėti poodinėms erkėms (demodekozei).
Kraujo organai
Dažniausiai pastebimas požymis yra anemija. Anemija nėra liga, tai ligos simptomas. Ji atsiranda sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių kiekiui. Gyvūnas gali daugiau kraujuoti dėl menkiausios traumos, sumažėti baltųjų kraujo kūnelių dėl kaulų čiulpų supresijos, taip pat sumažėti trombocitų kiekis.
Reprodukcijos sistema
Veisiamos kalės gali neįprastai rujoti, likti bergždžios, naujagimiai šuniukai gali būti negyvybingi, gaišti. Patinams gali pasireikšti sėklidžių atrofija, prastos kokybės sperma ar spermos visiškai gali nepasigaminti.
Endokrininė sistema
Negana to, kad organizme būna per mažai tiroksino, hipotiroidizmą neretai komplikuoja cukrinis diabetas (diabetes mellitus) bei Adisono liga (hipoadrenokorticizmas).
Kaulų ir raumenų sistema
Tiroksinas būtinas jauniems gyvūnams kaulams normaliai susiformuoti.
Strėlytės nuotraukoje rodo kaulų augimo zonas, kurių dėka kaulai ilgėja. Viršutinė strėlytė rodo šlaunikaulio (femur) galą, apatinė – blauzdikaulio (tibia) pradžią.
Diagnozė
Tiroksinas įtakoja daugumą organų ir žinant, kad dauguma odos pažeidimų atrodo panašiai, nustatant diagnozę reikia turėti omenyje daug ligų: Kušingo sindromą, odos alergijas, poodines erkes (Sarcoptes, Demodex) bei mikroskopinių grybų sukeliamas odos ligas.
Prieš galutinai diagnozuojant hipotiroidizmą, būtina gyvūną kruopščiai ištirti. Susidūrus su bet kokia liga, diagnostikos principas yra užtikrinti, kad diagnozė būtų nustatyta kuo tiksliau ir kad nebūtų pražiūrėta liga, kuri gali pasireikšti gyvūnui laikui bėgant.
1. Įtarimas
Hipotiroidizmas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, nors dažniau jis pastebimas vidutinio amžiaus ir vyresniems šunims, ypač didesnių veislių.
Kai kurių veislių šunims hipotiroidizmas pasireiškia dažniau, nei kitoms:
• Čiau čiau
• Vokiečių dogams
• Airių vilkogaudžiams
• Kokerspanieliams
• Auksaspalviams retriveriams
• Pudeliams
• Anglų buldogams
• Šnauceriams
• Bokseriams
• Taksams
• Vokiečių aviganiams
• Dobermanams pinčeriams
• Kurtams
• Airių seteriams
• Seniesiems Anglijos aviganiams
• Miniatiūriniams šnauceriams
• Erdelterjerams
Patinams ir kalėms hipotiroidizmas pasitaiko vienodai dažnai, lytis įtakos neturi, kastruotiems ir sterilizuotiems gyvūnams susirgti rizika yra didesnė.
2. Istorija
Hipotiroidizmą galima įtarti kuomet gyvūnui pasireiškia bet kurie aukščiau išvardinti simptomai, ypač odos. Svarbu prisiminti, kad kai kuriems šunims ankstyvoje ligos fazėje jokių ligos požymių nepasireiškia. Tai yra dar viena priežastis kasmet atlikti sveikatos patikrinimą, o 8 metų ir vyresniems šunims bei katėms – papildomai dar ir kraujo tyrimą dėl skydliaukės hormonų.
Sunerimti verčiantis simptomas būtų odos infekcijos, kurios pasikartoja nutraukus gydymą antibiotikais.
3. Fizinė apžiūra
Rutininės klinikinės apžiūros metu galima aptikti:
• Ausų problemas
• Sulėtėjusį širdies darbą arba sutrikusį ritmą
• Kūno temperatūra gali būti žemesnė, nei įprasta
• Blyškias gleivines dėl anemijos
• Padidėjusius limfmazgius dėl antrinių bakterinių infekcijų
• Simetrišką alopeciją
• Bendrus odos būklės pakitimus
4. Diagnostiniai tyrimai
Nėra testų, kurie tiksliai nustatytų hipotiroidizmą, nebent tik skydliaukės biopsija.
Kraujo tyrimai
Skydliaukės tyrimas
Kraujyje cirkuliuojančio tiroksino kiekį veikia daug faktorių. Vyksta ir natūralus jo kiekio svyravimas, dėl ko neįmanoma paimti mėginio, tvirtai leidžiančio nustatyti tokią diagnozę. Laikui bėgant buvo sugalvota daug įvairių tyrimų, kurie padeda nustatyti tinkamą tiroksino kiekį kraujyje. Pagrindinis tikslas yra diagnozuoti atvejus, kuomet problema nėra tokia ryški ir tuo pačiu nepersistengti diagnozuojant hipotiroidizmą.
Prie įprasto kraujo tyrimo galima pridėti papildomą rodiklį – T4 tyrimą. Jei šis rodiklis nepakitęs, visi kiti rodikliai normoje, šuniui hipotiroidizmo greičiausiai nėra.
Šis skydliaukės tyrimas RIA (radioimunotyrimu) yra ties aukščiausia normos riba. Šis šuo tikrai neserga hipotiroidizmu.
Jei skydliaukės hormonų kiekis yra mažas ar ties žemiausia normos riba, galimi du scenarijai.
Pirmasis scenarijus vadinamas „sergančios skydliaukės“ sindromu arba neskydliaukės liga (angl. nonthyroidal illness, NTI). Šiuo atveju skydliaukė funkcionuoja normaliai, tačiau egzistuoja veiksniai, neleidžiantys jai į kraują išskirti pakankamai tiroksino. Tai gali būti vaistai, pvz., kortizonas, valiumas, konvulsijas malšinantys vaistai ir sulfonamidai. Kai kurios ligos, pvz., Kušingo sindromas, cukrinis diabetas, lėtinis inkstų nepakankamumas, kepenų ligos ar Adisono liga taip pat gali sukelti NTI. Sureguliavus šiuos veiksnius ar pradėjus gydyti pagrindines ligas, akivaizdūs hipotiroidizmo požymiai susitvarko savaime ir papildomai duoti tiroksino nereikia.
Antruoju atveju skydliaukė negali išskirti pakankamai tiroksino dėl vienos iš priežasčių, išvardintų skiltyje „Ligos priežastys“. Tokį hipotiroidizmą jau reikia papildomai gydyti tiroksinu.
Kaip atskirti tikrąjį hipotiroidizmą nuo „sergančios skydliaukės“ sindromo? Tam galima atlikti kitą, laisvo T4 kiekio tyrimą kraujyje. Jei jo kiekis mažas ir požymiai, ligos istorija bei klinikinė apžiūra atitinka ligos požymius, galima diagnozuoti hipotiroidizmą.
Šio šuns T4 kiekis yra mažas, taigi tikėtina, kad jis serga hipotiroidizmu.
Odos biopsija
TSH tyrimas
Tai patikimiausias tyrimas norint patvirtinti hipotiroidizmo diagnozę. Juo atmetami kai kurie veiksniai, slopinantys tiroksino gamybą skydliaukėje. Deja, yra pakankamai sunku rasti gyvūninės kilmės TSH. Jį galima pakeisti rekombinantiniu žmogaus TSH, tačiau dėl didelės kainos gali pradingti noras tai daryti.
Skydliaukės biopsija
Galima imti tiesioginį skydliaukės biopsijos mėginį. Šis tyrimas atliekamas retai, nes yra pakankamai kitų tyrimų, kurie nėra tokie invaziniai.
Radioaktyviojo jodo sudavimas
Radioaktyvusis jodas gali būti naudojamas norint nustatyti skydliaukės ribas. Jis dažniau naudojamas katėms, kurioms įtariamas hipertiroidizmas.
5. Atsakas į gydymą
Vienas iš diagnostinio proceso principų yra stebėti, ar paskirtas gydymas iš tikrųjų koreguoja problemą. Hipotiroidizmo atveju tai gali tikti, bet gali ir ne. Kai kuriais atvejais nelieka nieko kito, kaip tik pasirinkti gydymą vaistais. Tai reikia daryti tuomet, kai skydliaukės tyrimai yra įtartini (normalūs, bet ties žemutine normos riba), nerandama jokių kitų ligų požymių ir šuns simptomai atitinka hipotiroidizmo diagnozę.
Šis metodas turi ir savų trūkumų. Tiroksinas veikia organizmo medžiagų apykaitą, dėl to papildomai skiriamas tiroksinas suaktyvina metabolinius procesus ir gali pakoreguoti kai kuriuos simptomus, netgi suaktyvinti plaukų augimą. Tai nebūtinai reiškia, kad hipotiroidizmą atitinkantys simptomai tikrai buvo atsiradę dėl jo. Pavėlavus nustatyti teisingą diagnozę, užvėluojama paskirti tinkamą gydymą ir ligos prognozė blogėja.
Gydymas
Jei šuniui nustatomas „sergančios skydliaukės“ sindromas, jį galima gydyti koreguojant pagrindinę ligą. Galima skirti antibiotikus antrinės bakterinės infekcijos atveju, arba galima nutraukti gydymą vaistais, pvz., kortizonu.
Jei gyvūnui teisingai diagnozuojamas hipotiroidizmas, gydymas vaistu levotiroksinu (T4) paskiriamas visam likusiam gyvenimui. Levotiroksinas parduodamas įvairiais pavadinimais, Lietuvoje jo galima įsigyti Forthyron 200 ar Forthyron 400 tablečių pavidalu.
Jungtinėse Amerikos Valstijose naudojamas levotiroksinas. Geriau nesirinkti generinių levotiroksino vaistų, nes pagrindinis vaistas yra įsisavinamas geriausiai.
Vaistas yra duodamas kas 12 val. Prieš pradedant gydyti ir po 1 mėn. būtina nustatyti skydliaukės hormonų kiekį, kad tinkamai pritaikyti vaisto dozę. Tabletes reikia suduoti likus 4–6 val. iki kraujo paėmimo tyrimui. Vėliau hormonų kiekis tiriamas kas 6 mėn., kad pritaikyti vaisto dozę, nes skydliaukės išskiriamo tiroksino kiekis gali kisti. Taip pat gyvūnui senstant, jo organizmo ląstelių tiroksino poreikis po truputį keičiasi.
Pirmąją gydymo savaitę dauguma šunų tampa judresni ir aktyvesni. Per mėnesį pastebimas su medžiagų apykaita susijusių problemų nykimas, po 2 mėnesių pagerėja daugumos gyvūnų odos būklė. Jei per 3 mėnesius nepastebimas joks atsakas į gydymą naudojant tinkamą levotiroksino preparatą ir gerai paskaičiuotą dozę, būtina atlikti papildomus tyrimus ir ieškoti kitų ligų. Kad gyvūnas pilnai atsistatytų, gydymas gali užtrukti iki 6 mėn. ar net ilgiau.
Levotiroksiną galima perdozuoti. Tuomet šuo pradeda daugiau gerti ir šlapintis, būna neramus, padidėja jo apetitas. Jei įtariate, kad taip galėjo atsitikti, būtina gydymą nutraukti ir pasirodyti gydančiam veterinarui. Kas 6 mėn. atliekamas skydliaukės hormonų tyrimas leidžia šios problemos išvengti.
Gyvūnus, sergančius širdies ligomis, cukriniu diabetu ar Kušingo liga (hipoadrenokorticizmu) reikia gydyti mažesnėmis levotiroksino dozėmis (jei liga pasireiškia kartu su hipotiroidizmu). Jei vis tik tokius šunis nusprendžiama gydyti levotiroksinu, jo dozę reikia kruopščiai apskaičiuoti, kad nesukelti kitų, papildomų problemų.
JAV dar taikomas papildomas gydymas, vadinamas veterinarine neuronų korekcija (angl. Veterinary Neuronal Adjustment, VNA). Tai neinvazinis ir neskausmingas būdas stimuliuoti nervų sistemą ir padėti skydliaukei susitvarkyti su problemomis pačiai.
Profilaktika
Ši liga yra genetinio pobūdžio, taigi veisimo atranka gali sumažinti hipotiroidizmo pasireiškimą. Veisiamų gyvūnų antiskydliaukės antikūnų stebėsenos duomenis galima panaudoti jiems subrendus.
Antikūnų tyrimai siunčiami į specialias JAV Mičigano valstybinio universiteto ar Kornelio universiteto laboratorijas.
VNA naudojimas gali turėti ženklų teigiamą poveikį šiai ligai.
Šaltinis: http://www.lbah.com/word/hypothyroidism/
