Gyvūnų koronavirusai

1960-taisiais metais aptikti koronavirusai - grupė virusų, sukeliančių žinduolių ir paukščių ligas. Žmones jie paprastai susargdina lengvomis kvėpavimo takų infekcijomis kaip senas geras peršalimas, tačiau retesnės formos (Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (ARRS), sunkus ūminis respiracinis sindromas (SŪRS) bei dabar plačiai beskambąs COVID-19) gali baigtis ir prasčiau. Kitoms rūšims jų sukeliamos ligos skiriasi - vištos serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, karvės ir kiaulės  viduriuoja ir t.t. Susipažinkime su populiariausių naminių gyvūnų – šunų ir kačių – koronavirusinėmis infekcijomis.  

Šunų koronavirusas CCoV

Šunų koronavirusas CCoV sukelia labai užkrečiamą žarnyno ligą ir pirmą kartą buvo aptiktas Vokietijoje 1971 m. Virusas dauginasi plonosiose žarnose ir sukelia jų gleivinės ląstelių žūtį. Iš pradžių manyta, kad jis sukelia sunkią virškinimo trakto ligą, tačiau išties jis atsakingas už labai lengvus ar net besimptomius atvejus. Bėda ta, kad koronavirusu užsikrėtę šunys tampa pažeidžiamesni parvovirusinės infekcijos ir bėdos prasideda „pasigavus“ abu virusus. Šiems virusams veikiant drauge, simptomai būna sunkesni negu tais atvejais, kai jie darbuojasi pavieniui.  Deja, retkarčiais vis dar pasitaiko mirtimi pasibaigiančių atvejų net nesant užsikrėtimui parvovirusu. Tai gali būti susiję su dideliu virusų mutacijų greičiu.

Inkubacinis periodas – 1-3 dienos. Liga labai užkrečiama, plinta per užkrėstas išmatas, užsikrėtęs šuo paprastai virusą platina 6-9 dienas, o kartais ir 6 mėnesius. Simptomai – viduriavimas, vėmimas, anoreksija. Diagnozuojama išmatose aptinkant viruso daleles. Nuo paties viruso vaistų nėra, tad paprastai gydoma dėmesį sutelkus į simptomus – reikalingi vaistai nuo viduriavimo, sunkiau sergantiems šunims kovai su dehidratacija prireikia intraveninių skysčių. Gaišimai reti. Virusą naikina daugelis įprastų dezinfekavimo priemonių.

Kadangi, kaip jau minėta, koronavirusu užsikrėtę šunys tampa pažeidžiamesni parvovirusinės infekcijos, tam tikroms šunų grupėms rekomenduojama vakcina (DA2PPC). Paprastai skiepijami šuniukai bei suaugę šunys, kuriems didesnė apsikrėtimo rizika, pvz., dalyvaujantys parodose. Deja, Lietuvoje šios vakcinos neturime.

Šunų kvėpavimo takų koronavirusas CRCoV

Įrodymai apie šio šunų kvėpavimo takų ligas sukeliančio koronaviruso tipo egzistavimą atsirado neseniai. Jis panašus į galvijų bei žmonių koronavirusų padermę OC43. Pirmas CRCoV šunų plaučių mėginiuose aptiktas Jungtinėje Karalystėje 2003 metais. Žinoma, kad juo šunys serga Europoje (dažniausiai -  Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Graikijoje, Italijoje) ir Japonijoje. 2006 m. JAV ir Kanadoje atliktas serologinis tyrimas parodė, kad apie 50 proc. tirtų šunų turėjo antikūnų prieš  CRCoV – vadinas, buvo persirgę pačia infekcija. Saskačevane atlikto retrospektyvinio tyrimo duomenimis, šis virusas ten galėjo egzistuoti ir 1996 metais.

Šunų kvėpavimo takų koronavirusas sukelia ūmią kvėpavimo takų infekciją ir yra dalis virusų bei  bakterijų „komandos“, susijusios su infekcine šunų kvėpavimo takų liga, plačiai žinoma kaip „šunidžių kosulys“. Vienas atskirai CRCoV taip pat gali sukelti šunidžių kosulį, tačiau paprastai jis veikia drauge su kitais patogenais. Rizika užsikrėsti didesnė tada, kai daug šunų laikomi vienas arti kito uždarose patalpose (pvz., patalpose esančiuose veislynuose, prieglaudų patalpose, parodose ir t.t.). Infekcijai jautrūs bet kokio amžiaus ir veislės šunys. Neįrodyta, kad CRCoV gali užsikrėsti kitos gyvūnų rūšys ar žmonės.

Kaip ir kiti kvėpavimo sistemos patogenai, virusas labai užkrečiamas ir plinta tiesioginio sąlyčio su kitais šunimis metu ar kontaktuojant su užteršta aplinka bei žmonėmis. Virusu gali būti užteršti paviršiai, pašaro ir vandens dubenėliai, antkakliai, pavadėliai, žmonių, lietusių sergančius šunis, rankos ir t.t.

Daugumai šunų būdinga lengva ligos forma, pasireiškianti kosuliu/čiauduliu ir išskyromis iš nosies. Kai kuriems pasitaiko subklinikinė infekcija be požymių, tačiau jie vis tiek gali užkrėsti kitus šunis. Nedidelei daliai gali išsivystyti plaučių uždegimas, ypač jei tuo pačiu „prilipo“ ir kiti kvėpavimo sistemos patogenai. Inkubacinis laikotarpis nežinomas, tačiau tikėtina, kad kelios dienos. Klinikiniai ligos požymiai išnyksta po 1 - 2 savaičių, priklausomai nuo to, kokie kiti infekcijų sukėlėjai lydėjo ligą.

Šunų kvėpavimo takų koronavirusas genetiškai ir antigeniškai skiriasi nuo šunų žarnyno koronaviruso, tad diagnozei reikalingi specialūs tyrimai. CRCoV negalima diagnozuoti remiantis klinikiniais požymiais, kadangi šunidžių kosulį sukelia daug  virusinių ir bakterinių patogenų.

Specifinio gydymo nėra, pasitelkiamas palaikomasis gydymas atsižvelgiant į simptomus. Jei atsiranda antrinės bakterinės infekcijos požymių, prireikia antibiotikų. Norint sumažinti infekcijos plitimą, reikia izoliuoti užsikrėtusius šunis, tačiau karantino laikas nežinomas, nes nežinoma, kiek ilgai užsikrėtęs šuo platina virusą. 

Šiuo metu vakcinos, kuri užkirstų kelią infekcijai ar sumažintų simptomus, nuo CRCoV nėra. CRCoV nėra susijęs su šunų žarnyno koronavirusu, tad vakcina nuo pastarojo nebus veiksminga. Po infekcijos atsiranda antikūnai, kurie sumažina pakartotino užsikrėtimo riziką ar bent sumažina klinikinę išraišką vėl užsikrėtus. Tokio imuniteto trukmė nežinoma.

Kačių koronavirusas FeCoV

Kačių koronavirusas turi dvi skirtingas formas – FECV (kačių enterito koronavirusas) ir FIPV (kačių infekcinio peritonito virusas). Virusas perduodamas per išmatas, prarijus virusą po kontakto su užsikrėtusiomis katėmis, kraiko dėžutėmis ar žeme, kurią kitos katės naudojo tuštinimuisi. Katės gali save pakartotinai užkrėsti besiprausdamos ar valgydamos po pasinaudojimo kraiko dėžute. Iki 40 proc. kačių užsikrės šiuo virusu kažkuriuo gyvenimo metu ir didžioji dalis kačių šeimininkų apie tai nesužinos. Aplinkoje, kur gyvena kelios viena dėžute besinaudojančios katės, užsikrėtimo tikimybė gerokai didesnė lyginant su namais, kur gyvena viena katė.

Kačių žarnyno koronavirusas atsakingas už virškinimo trakto epitelio ląstelių infekciją, kuri neturi daug išorinių požymių ir dažniausiai būna lėtinė, o jos požymis – viduriavimas. Kai kurios katės virusui atsparios ar gali tapti nešiotojomis. Įgytas imunitetas būna trumpas ir galimas pakartotinis užsikrėtimas po kelių savaičių. Kai kurios katės niekada nepasveiksta ir nuolat išskiria virusą. Virusas nėra pavojingas tol, kol dėl mutacijų iš FECV nevirsta į FIPV. O va pastarasis jau bjaurus, jis sukelia mirtiną nepagydomą kačių infekcinį peritonitą, kurio gydymas yra simptominis ir paliatyvus.

Kuo daugiau kačių namuose, tuo didesnė infekcinio peritonito atsiradimo rizika. Ši liga dažniau išsivysto katėms, kurių imunitetas silpnas – jauniems kačiukams, senoms katėms, esant imuninės sistemos slopinimui dėl kitų virusų (kačių imunodeficito ar kačių leukemijos viruso), esant stresui ir t.t. Amžius yra gan svarbus kačių koronavirusinės infekcijos pasireiškimui. Jaunesni nei 3 mėnesių amžiaus katiniukai pasižymi didesne mirtingumo rizika nei jaunos ir suaugusios katės. Didesnė susirgimo infekciniu peritonitu rizika būdinga jaunoms, grynaveislėms katėms bei sveikiems, nekastruotiems patinams. Su koronavirusu susijusios mirtys tikriausiai labiau lemiamos specifinės linijos individualiose veislėse, nei pačios veislės. Taip pat egzistuoja individualus genetinis gyvūno imlumas.

Ankstyviausi susirgimo ženklai – sutrikęs jaunų kačių augimas, blogėjanti bendra savijauta, svyruojantis karščiavimas, apetito stoka ir svorio kritimas. Galimas pilvo išsipūtimas, jis gali būti minkštas, neskausmingas ir sukaupti iki 1 l skysčio. Rečiau skysčiai gali kauptis krūtinėje, širdies maišelyje ar išsivystyti kepenų lipidozė, odos trapumo sindromas. Daugumai kačių būdingas sąnarių paviršiaus uždegimas. Universalaus vaisto nuo šios ligos nėra, nors yra preparatų, kurie padeda kai kurioms katėms. Dar neseniai ši liga reiškė užtikrintą mirtį. Veiksmingos vakcinos, deja, taip pat nėra.

Lauke virusas gali išgyventi kelias valandas, daugiausia kelias dienas, tačiau namuose jis gali tempti iki 7 savaičių. Gerai, kad jis lengvai nužudomas dauguma dezinfekavimo priemonių.

Naminiai gyvūnai ir COVID-19

Daug panikos ir klausimų sukėlė 2019 m. pasirodęs koronavirusas (2019-nCoV), dabar vadinamas sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusu-2 (SARS-CoV-2), o jo sukeliama liga – COVID-19. Žmonės pradėjo jaudintis išgirdę, kad kiti gyvūnai taip pat gali sirgti koronavirusinėmis infekcijomis, taip pat sužinoję, kad nuo jų yra skiepų bei perskaitę informaciją, kad vieno šuns organizme aptikta  COVID-19 sukėlėjų.  Nereikia panikuoti –  koronavirusai yra didelė virusų grupė, jie sukelia įvairias ligas. Alfa ir beta koronavirusai paprastai griebia žinduolius, o gama ir delta koronavirusai - paukščius ir žuvis. Šunų koronavirusas ir kačių koronavirusas yra alfakoronavirusai. Jie nėra susiję su dabartiniu betakoronavirusams priklausančio viruso protrūkiu. Iki pastarojo atsiradimo buvo žinomi tik 6 žmones galintys užkrėsti ir kvėpavimo takų ligas sukeliantys koronavirusai. Šunų koronaviruso skiepai skirti apsisaugoti nuo enterinio koronaviruso infekcijos ir nesaugo nuo kvėpavimo takų infekcijų. Nereikia naudoti šių skiepų viliantis, kad jie apsaugos nuo COVID-19. Be to, nėra įrodymų, kad COVID-19 gali užsikrėsti naminiai gyvūnai ar jį platinti, tačiau kadangi ši viruso atmaina nauja ir situacija nuolat  keičiasi, protinga imtis tam tikrų apsisaugojimo žingsnių. Dėl to COVID-19 sergantiems žmonėms rekomenduojama apriboti kontaktus ne tik su kitais žmonėmis, tačiau ir su gyvūnais (augintiniais), kol situacija apie virusą bei jo plitimą taps kiek aiškesnė. 2020 metų vasario 28 dieną buvo pranešta apie šunį Honkonge, kuriam nustatytas nežymus teigiamas naujojo koronaviruso (COVID-19) rezultatas, tačiau nežinoma, ar jis buvo užsikrėtęs koronavirusu, ar tiesiog per užterštą paviršių virusas atsidūrė jo burnoje ir nosyje. Šuo dėl visa ko šuo paimtas į karantiną, tačiau nėra jokių ligos simptomų ar įrodymų, kad jis gali užkrėsti žmones. Kol kas laikomasi nuomonės, jog naminių gyvūnų organizmuose galima rasti teigiamus mažus patogenų kiekius (kaip Honkongo atveju), tačiau jie negali nei susirgti, nei platinti ligos.