Fiziniai pratimai nuo artrito kenčiantiems šunims

Artritas – labiausiai paplitusi vyresnio amžiaus šunų sveikatos problema. Nuo jo kenčia 1 iš 5 šunų. Artritas reiškia sąnarių uždegimą, kurį gali sukelti bendras sąnarių susidėvėjimas ar traumos. Ši problema dažnai susijusi su klubo sąnario displazija ar net ankstesnėmis tam tikrų sričių operacijomis. Klubai, keliai, nugara ir alkūnės – dažniausiai artrito paveikiamos sritys.

Osteoartritą galima valdyti labai efektyviai, jeigu jis diagnozuojamas anksti ir šuo gyvena pakankamai aktyviai. Tam į pagalbą pasitelkiami vaistai, papildai, fizioterapija, masažas bei tokie maži dalykai kaip pastangos, kad augintiniui nebūtų šalta ir slidžių paviršių vengimas.

Dažniausi požymiai, rodantys, kad augintinis kenčia nuo sąnarių ligų, yra šlubavimas, judesių apsunkimas (pvz., lipant į lovą ar iš jos). Šuo gali ilgiau miegoti, tapti ne toks pakantus kitiems gyvūnams ar mažiems vaikams. Dėl artrito šunys cypia retai – dažniau tai perspėja apie kitas problemas. Kai kurie šunys gali laižyti kojas, sąnarius ar pėdas, nors tai gali rodyti ir odos sudirgimą. (Daugiau apie tai – str. „Šuo pernelyg aktyviai laižo priekines kojas?“)

Šlubavimą lengviau pastebėti, kai jis pasireiškia priekinėse kojose. Taip yra dėl to, kad 60% šuns svorio „neša“ priekis. Šlubuojantis gyvūnas kūno nenaudoja darniai – jis tik siekia apsaugoti skausmingą vietą. Tai lemia eisenos, laikysenos ir svorio paskirstymo pokyčius. Šlubuojantys šunys linkę piktnaudžiauti tam vienais raumenimis ir nepakankamai naudoti kitus. Tai vadinama kompensacija, kuri gali sukelti kitų sąnarių ar raumenų pažeidimus.

„Pernaudoti“ raumenys būna trumpi, stori ir dėl to jie nusilpsta bei  žaloja nervus, tempia sąnarius ir kaulus, sukelia disbalansą ir dar daugiau skausmo. Per mažai naudojami raumenys paprastai būna tiesiamieji. Paprastai jie palaiko kūną stovint ir yra svarūs bendram stabilumui. Nusilpę jie negali atlikti savo funkcijos ir stabilizuoti sąnarių. Dėl to labai svarbu ištaisyti šį jėgos ir ilgio disbalansą leidžiant organizmui dirbti kaip priklauso.

Kompensacijos pavyzdžiui galima pasitelkti klubo sąnario skausmus. Paprastai nemalonus jausmas atsiranda šuniui tiesiant koją atgal. Tad šuo skaudančiais klubais tausoja užpakalines galūnes ir linkęs piktnaudžiauti juosmens raumenimis. Didesnis juosmens raumenų darbas lemia krypuojančią eiseną. Aplink klubo sąnarį esantys raumenys silpsta ir lemia dar didesnį nestabilumą, kas savo ruožtu didina skausmą. Kuo daugiau skausmo, tuo daugiau kompensacijos – ir dar daugiau silpimo. Tačiau ne viskas prarasta - apie klubo sąnarį vis dar  yra potenciali raumenų masę, kurią galima palaikyti ir stiprinti. Tai suteiktų daugiau paramos skausmingai sričiai ir sustabdytų kenksmingą silpimo ciklą.

Šunų savininkų klaida, kad jie pernelyg pasitiki vaistais – artrito neįmanoma išgydyti, tačiau jį galima valdyti. Šiuo atveju yra du pagrindiniai dalykai, kuriuos tenka spręsti: skausmas ir raumenų silpimas. Būtina sulaužyti tą silpnumo – skausmo ciklą. Iš  fizinės pusės tam skirti specialūs pratimai.

Žinoma, pradėjus treniruotes, negalima nutraukti nuskausminančių ir antiuždegiminių vaistų. Kai augintinis sutvirtės, galima sumažinti jų dozes. Pratimus priklausomai nuo konkretaus atvejo parenka specialistai, tačiau Lietuvoje, deja, jų nėra daug.

Užpakalinių galūnių srities palaikymui naudingi „sėsti – stoti“ pratimai. Jų metu šuo turi visiškai ištiesti kelius ir riešus. Paprašykite šuns atsistoti abi užpakalines kojas pilnai pastatant į stovimą poziciją. Šunims, kurie sėda labiau į vieną pusę, reikės pagalbininko, kontroliuojančio kojų padėtį. Visada reikia paskatinti šunį, jeigu tas sėda ir stojasi naudodamas abi kojas. Pratimas pradedamas nuo 3 – 5 pakartojimų kasdien ir palaipsniui didinamas iki 3 „setų“ po 10 – 12 atsisėdimų.

„Gulti – sėsti“ taip pat padės užpakalinėms galūnėms. Šuo turi visiškai atsigulti „sfinkso“ padėtyje. Atsistokite prieš jį ir snukio aukštyje laikykite skanėstą. Ženkite žingsnį atgal ir liepkite jam stotis – o šis tai turi padaryti be tarpinio atsisėdimo. Gult – stot – gult turi būti atliekamas taip, kad kojos visą laiką būtų toje pačioje padėtyje, o kūnas judėtų virš jų (kai kas šiam pratimui naudoja aplinkos apribojimus kaip iš kelių lentų pagamintos „tvorelės“). Pratimas pradedamas nuo 3 – 5 pakartojimų, kasdien ir palaipsniui didinamas iki 3 „setų“ po 10 – 12 atsigulimų.

Izometrinių raumenų susitraukimą lavins, raumenų jėgą didins bei bendrą jėgą ir pusiausvyrą vystys stovėjimas ant trijų kojų. Šuniui ramiai stovint, pakeliama priešinga skausmingai sričiai galūnė. Jeigu tai užpakalinė koja, ji patempiama kiek atgal, jei priekinė – pirmyn. Virš žemės ji laikoma 5 – 10 s ir tada šuniui vėl leidžiama pilnai atsistoti. Pratimas per dieną kartojamas 3 – 5 kartus. Po truputį laikui bėgant jis ilginamas iki 30 s ir 8 pakartojimų.

Stovėjimas ant dviejų priešingų kojų skirtas lavinti bendrai raumenų jėgai ir pusiausvyrai. Jis skiriamas, kai šuo jau atidirbęs stovėjimą ant trijų kojų. Tam reikia ištiesti vieną priekinę ir vieną užpakalinę kojas ir laikyti jas virš žemės 5 – 10 s. Tada šuniui leidžiama pailsėti. Tai kartojama 3 – 5 kartus. „Lygis“ po truputį keliamas tol, kol šuo taip išbūna 8x30 s tris kartus dienoje. Nepamirškite, kad pratimą reikia kartoti su abiem pusėmis.

Balanso ir propriocepsijos pratimai gerina koordinaciją. Neretai pratimams pasitelkiami „balanspadai“. Šiuo atveju būtina atsiminti, kad pratimų sudėtingumas ir trukmė ilginami po truputį.

Jei yra galimybė, galima šuniui duoti bėgti cavaletti –  lazdeles, viena nuo kito nutolusias atstumu, lygiu šuns aukščiui ties pečiais. Kokiame aukštyje jie bus, priklauso nuo šuns dydžio ir sąnarių grupės, į kurią taikomasi. Pvz., jei pagaliukai dedami riešo aukštyje, pratimas lavins kelius ir čiurnas. Jeigu jie bus dedami alkūnės lygyje, lavins alkūnes. Per šią kliūtį šunį veskite lėtai, kad šis nešokinėtų per lazdas. Pažengusiems atvejams cavaletti galima įrengti ant kalvos, keisti pagaliukų aukštį. Jei nėra galimybės įsirengti tokio treniruoklio, galima šunį vedžioti po aukštą žolę ar tiesiog sukruti kliūčių ruožą iš to, kas yra namuose, įskaitant šluotas, pagalves ir žaislus.

Ėjimas į kalvą ar nusileidimas nuo jos, lipimas laiptais taip pat gali pagerinti įvairius judesius.  

Nuo sąnarių ligų sergančiam šuniui reikia koreguoti vedžiojimų trukmę. Geriau rinktis ne vieną ilgą ėjimą, o kelis trumpesnius. Tai mažins „susidėvėjimą“, o šuo pasivaikščiojimu labiau mėgausis. Paprastai anksčiau buvusį įprastą pasivaikščiojimą tenka padalinti į 3.