Babeziozė - į maliariją panaši liga, sukeliama babezijomis vadinamų kraujyje parazituojančių pirmuonių. Parazitą 1888 m. aptiko rumunų bakteriologas Victor Babes, jis aprašė jo sukeliamos ligos simptomus avims (teisybės dėlei verta paminėta, kad vyrukas manė, jog tai – bakterijos).
Šunis ir šakalus parazituojantys Babesia gibsoni pirmą kartą identifikuoti 1910 m. Indijoje. Apie pirmąjį atvejį JAV pranešta 1968 m., tačiau susirgęs šuo buvo bulterjeras iš Malaizijos, ten infekciją ir pasigavęs. 1991 m. Pietų Kalifornijoje pranešta apie 11 babezijomis užsikrėtusių šunų. 1999 m. raportuota, kad beveik visi Šiaurės Karolinoje Babesia gibsoni užsikrėtę šunys buvo pitbulterjerų tipo atstovai – lig šiol šių šunų populiacija stipriai kenčia nuo babeziozės. Manoma, kad tai susiję su tuo, jog parazitai gali būti perduodami šunims pjaunantis ar kelių šunų gydymui naudojant tuos pačius instrumentus.
Apie babezijas
Parazitinių pirmuonių, priklausančių Babesia genčiai, žinoma apie 100 rūšių. Šunis puola dvi iš jų – Babesia canis ir Babesia gibsoni. Babesia canis atstovai didesni (apie 4-5 mkm ilgio) ir laikosi poromis, o Babesia gibsoni mažesni (1-2.5 mkm diametro), apvalūs ar žiedo formos, laikosi pavieniui. Babesia canis paplitę Europoje, Pietų Afrikoje, Azijoje ir Amerikoje. Babesia gibsoni aptinkami Pietų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, naujausių pranešimų duomenimis, jų pasitaiko ir JAV.
Babesia canis turi tris porūšius – B. canis canis, B. canis vogeli ir B. canis rossi. Šios atmainos skiriasi patogeniškumu, geografiniu paplitimu ir mėgstamomis erkių rūšimis, tačiau yra identiškos pagal aprašymą. Tiesa, naujausi tyrimai įlieja šiek tiek painiavos – jų duomenimis, iš tiesų ši trijulė gali būti labai artimos rūšys.
JAV dažniausiai pasitaiko mažo patogeniškumo B. canis vogeli. Dauguma JAV šiais parazitais užsikrėtusių šunų yra nešiotojai be akivaizdžių ligos simptomų. B. canis vogeli laikomi endeminiais pietryčių JAV – ypač tarp greihaundų. Didelio patogeniškumo tipas Babesia canis rossi aptinkamas Pietų Afrikoje. Babesia canis canis aptinkami Europoje ir kai kuriose Azijos šalyse, jis tarpinio patogeniškumo.
Kaip užsikrečiama babezioze
Į šuns organizmą babeziozę sukeliantys pirmuonys patenka kraujasiurbių erkių dėka. Šios mažos, bet pakankamai aršios voragyvių atstovės aktyviausios balandžio – rugsėjo mėnesiais (svarbu, kad vidutinė paros temperatūra būtų apie 5 ˚C), ypač pasireikšti jos mėgsta šiltu oru po lietaus. Dažniausiai erkės slepiasi aukštoje žolėje ir krūmuose.
Užkrėstos erkės seilių liaukose gausu Babesia atstovų. Įsisiurbus tokiai erkei šie pirmuonys patenka į jos aukos kraują, užpuola eritrocitus (raudonieji kraujo kūneliai, organizme gabenantys deguonį), ten bręsta ir dauginasi. Kad infekcija patektų į organizmą, nuo erkės įsisiurbimo dažniausiai turi praeiti 1 – 2 paros. Laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo trunka (6) 10 – 21 d.
Jei neinfekuota erkė įsisiurbia užsikrėtusiam šuniui, iš jo „pasiskolina“ ir ligos sukėlėjų. Tokia motinėlė padeda iki 3000 babezijomis užkrėstų kiaušinių.
Babeziozės simptomai
Babezijos dauginasi eritrocituose - raudonuosiuose kraujo kūneliuose, juos ardo ir sukelia hemolizinę anemiją (mažakraujystę). Dėl gausaus eritrocitų nykimo kaulų čiulpai nespėja prigaminti naujų, taigi raudonųjų kūnelių vis mažėja, gyvūno būklė su laiku sunkėja. Laiku nepastebėjus pirmųjų požymių, babeziozė šuniui gali tapti mirties nuosprendžiu.
Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys daug parazitų ar paveikti kitų infekcijų.
Ligos eiga gali būti žaibinė, ūmi arba lėtinė. Žaibinės babeziozės atveju šuo labai greit nusilpsta ir gaišta. Pastebimas smulkių kraujagyslių uždegimas, hipoksija (audiniams ima trūkti deguonies).
Dažniausiai šunims pasitaiko ūmi babeziozės forma. Jos požymiai – karščiavimas (41 – 42 laipsnių temperatūra laikosi 2-3 dienas), mieguistumas, vangumas, apatija, mažakraujystė, trombocitų kiekio sumažėjimas kraujyje, blužnies padidėjimas, limfmazgių padidėjimas, gelta (kai dalis į bilirubiną suskaidyto hemoglobino gleivines nudažo geltona spalva), hemoglobino buvimas šlapime (šlapimas būna tamsios spalvos), vėmimas, viduriavimas.
Galimas raumenų silpnumas ar net paralyžius. Šuo gali sunkiau kvėpuoti, svirduliuoti. Rečiau pasitaiko tokie požymiai kaip pilvaplėvės ertmėje susikaupęs skystis, periferinė edema, išopėjimas, stomatitas, gestroenteritas, CNS pakenkimai, ūminis inkstų nepakankamumas, raumenų pažeidimai. Inkstų, kepenų ligomis ar širdies nepakankamumu sergantiems šunims liga vystosi greičiau.
Lėtine forma sergantys šunys būna liesi, vangūs, neėdrūs, dehidratavę, blyškiomis gleivinėmis. Negydant dauguma suaugusiųjų gaišta.
Babeziozė diagnozuojama pagal būdingus simptomus ir kraujo, šlapimo tyrimus. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geresnė prognozė, tad pastebėjus nerimą keliančius simptomus būtina skubiai kreiptis į veterinarą. Gydymui naudojami pirmuonis veikiantys vaistai, papildomai gali būti taikomos skysčių infuzijos (lašelinės), duodama vitaminų, kraujodarą skatinančių vaistų, siekiant apsisaugoti nuo antrinių infekcijų - antibiotikų. Esant reikalui gali tekti atlikti kraujo perpylimą.
Gydomų šunų organizme eritrocitų skaičius didėti pradeda tik po mėnesio, o visai atsistato po 2 – 3 mėnesių, tad bent pirmas 2 – 3 savaites šuns nerekomenduojama apkrauti aktyvia veikla. Rekomenduojama praėjus kuriam laikui nuo pasveikimo ištirti šuns inkstų, kepenų funkcijas.
Pasveikęs gyvūnas 1 – 2 metams gali įgyti imunitetą, tačiau tas labai nepatvarus, tad šuo gali vėl užsikrėsti (arba liga gali atsinaujinti į organizmą net nepatekus užkrato). Nors antibabeziniai vaistai sumažina kraujyje cirkuliuojančių parazitų kiekį, joks gydymas nepanaikina pernešėjo stadijos.
Babeziozės profilaktika
Efektyviausia priemonė siekiant, kad šuo nesusirgtų babezioze – vengti kontakto su erkėmis. To siekdami šeimininkai šunis turi kasdien apžiūrėti. Pašalinus įsisiurbusią erkę per pirmas 24 valandas, babezijos neturėtų patekti į kraują. Taip pat šunų apsaugai naudojami specialūs preparatai – lašiukai, antkakliai, purškalai, pudros ar natūralios priemonės.
Yra sukurtos ir vakcinos nuo babeziozės – Prancūzijoje platinama vakcina PIRODOG (gamintojas firma Merial), taip Lietuvoje galima rasti tokią pat vakciną NOBIVAC PIRO (gamintojas firma Intervet), kuri registruota centralizuotai, visoje Europoje, dėl to jos tyrimai atlikti plačiau. Deja, ji "saugo" tik nuo B. canis, be to, nemažai imunologų ir veterinarų ginčija vakcinos veiksmingumą, nes babezijos – bjaurūs padarai, jie parazituoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose, dėl to pagaminti efektyvią vakciną – reiškia pagaminti vaistą, kuris juos suardo Tai nėra labai jau pageidautina.Abiejų vakcinų veikimo principas – suaktyvinti organizmo jėgas, kad jis pats susidorotų su infekcija. Tai nėra 100 proc. efektyvi apsauga.
