Sąvoka "savaitgalio karys" - terminas, kurį puikiai galima naudoti siekiant apibūdinti žmones, visą darbo savaitę kiurksančius biuruose ar automobiliuose, labai mažai judančius ir tada savaitgaliais išlendančius į sporto sales, krepšinio, teniso aikšteles, bėgimo takus ir t.t. Aktyviai sportuodami tas 1 – 2 dienas savaitėje jie nepajunta jokio teigiamo poveikio – kaip tik atvirkščiai, dažnai netgi susižaloja ir šlubuoja namo. Taip yra todėl, kad nei jų kūnai, nei protai nėra pasiruošę atlaikyti intensyvios veiklos.
„Savaitgalio kariai“ dažnai kenčia nuo ilgalaikių, pasikartojančių raumenų skausmų – sportas jiems neatneša laukto malonumo ar naudos. Traumos dažnėja augant sportininkų amžiui ir fiziniam krūviui.
Daugybė šunų taip pat yra „savaitgalių kariai“ ir dėl to dažnai kenčia nuo traumų. Mūsų keturkojai kompanionai – puikūs sportininkai, jie sutverti gyventi aktyviai, tačiau jų veiklą ribojame mes, dirbdami nuo ryto iki vakaro ir nerandantys laiko reguliariems aktyviems pasivaikščiojimams. Gyvenant „žmogišku“ tempu, šunys daugiau dėmesio gauna tik savaitgaliais. Po tingios, ramios savaitės jie ištempiami į parką, vaikosi kamuoliukus, sportuoja, patiria dideles apkrovas. Ir kas gi atsitinka? Žinoma, jie susižaloja. Kadangi šunys – kantrūs sutvėrimai, dauguma esant nedideliam skausmui neparodys, kad kažkas negerai. Tokios aktyvios savaitgalio veiklos neparuoštam ir gerai savo kūno nejuntančiam šuniui tik padidins traumos ir ją sekančio diskomforto riziką, retai duos apčiuopiamą naudą.
Siekiant išvengti nemalonumų, galima rinktis kelis variantus. Prima, gyvūnas turi kasdien pakankamai judėti. Bent 2 kartus savaitėje mankšta turi būti intensyvesnė. Paprastumo dėlei aktyvesnius epizodus galima paskirstyti taip, kad vienas būtų savaitgalį, o kitas savaitės viduryje. Trumpi, lėti pasivaikščiojimai nėra blogai, tačiau šuniui būtina palakstyti greičiau, kad sutvirtėtų minkštieji audiniai. Fiziškai pasiruošęs šuo atlaikys ir savaitgalius, kada skirsite jam daug dėmesio.
Jeigu Jūsiškė darbo savaitė išties labai užimta, galite samdyti šuns išvedžiotoją ar trenerį, kuris užsiimtų su gyvūnu, arba įsigyti specialų bėgimo takelį.
Jeigu neturite galimybės su augintiniu užsiiminėti ir nenorite ar negalite samdyti trenerio, teks rinktis trečią, tačiau labai liūdną alternatyvą – apriboti ir savaitgalio užsiėmimų tempą. Tai – tikrai prastas pasirinkimas, visai apribojantis ir taip menką vargšo šuns aktyvumą, tačiau bent jau padės išvengti traumų ir jas lydinčio diskomforto.
