Ar šunys pavydi?

Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo.

Mokslininkai emocijas skiria į dvi kategorijas - pirmines ir antrines. Pagrindinės emocijos kaip baimė, pyktis, pasibjaurėjimas, džiaugsmas ar nustebimas laikomos universaliomis. O antrinės kaip kaltė, gėda ar pavydas reikalauja sudėtingesnių pažintinių procesų. Anksčiau manyta, kad šunys nesugeba mąstyti sudėtingais būdais ar juo labiau pavydėti. Tikėjome, kad pavydas - žmonių socialinė konstrukcija. Tačiau gyvūnai patiria stiprius jausmus kai konkurentai bando nugvelbti jų mylimųjų dėmesį.

Kad šuo jaustų „žmogišką“ pavydą, jis turi galvoti "reikia elgtis atsargiau, kadangi šeimininkui gali pasirodyti, jog Tobis geresnis už mane... turiu imtis veiksmų ir nuo to apsisaugoti" – ir taip greičiausiai nėra. Tačiau šunys gali būti pajėgūs jausti labiau pirmapradę, momentinę pavydo formą. Su kūdikiais atliktas tyrimas - jų motinos bendravo su gyvas primenančiomis lėlėmis. Vaikai jautė pavydą. Taigi gali būti paprastesnė pavydo forma, greičiausiai liečianti ir šunis.

Šunims būdinga pavydą išreiškianti elgsena - lindimas į tarpą, nustūmimas ar „priešininko“ kramsnojimas, lojimas ir t.t. Toks atkaklus bandymas „pasirodyti“ dažnesnis šeimininkui bendraujant su kitu šunimi, o ne skaitant knygą ar kalbant telefonu. Be to, šunys gali bandyti suardyti šeimininko ir tikėtino konkurento ryšį (paprastai tai išreiškiama subtiliais ar ryškesniais nepasitenkinimo tokia sąveika ženklais).

Kai kurie šunys vos pamatę, kad kitas keturkojis gauna dėmesio, bando įsiterpti tarp jo ir šeimininko. Kiti bando nukreipti dėmesį – nešioja kamuoliuką, loja ar bėgioja. Treti sėdasi prie žmogaus ir liečiasi prie jo, bandydami parodyti, kad "šis asmuo yra mano, laikykis atokiau". Kartais pasitaiko bandymų priešininką aploti ar jam įkąsti.

Kaip spręsti šuniško pavydo keliamas problemas, kelių yra nemažai, tačiau nerekomenduojama rinktis bausmių. Fizinis pavydaus šuns elgesio taisymas gali iššaukti bandymą apsiginti ar nukreiptą kandimą. Be to, jei pavydus šuo žinos, kad priartėjus kitam jis bus nubaustas, dar labiau nerimaus dėl kito šuns buvimo.

Taigi, kaip elgtis geriausia? Naudinga abu šunis išmokinti po komandos atsigulti į vietą (guolį, kilimą ir t.t.). Tai išsklaido įtampą, yra gera kontrolės treniruotė ir padeda užkirsti kelią problemoms namuose, kuriuose gyvena po kelis šunis.

Dar vienas iš būdų - pašalinti dalyką, kurio pavydus šuo trokšta labiausiai, t.y. šeimininko dėmesį. Kai tik gyvūnas kaip nors subtiliai išreiškia pavydą, šeimininkas atsistoja ir nueina. Dingus šeimininko dėmesiui, šunys neturės dėl ko varžytis. Po kiek laiko pavydus keturkojis suvoks, kad jo elgesys veda prie šeimininko dėmesio praradimo ir pavyduliavimo epizodų turėtų sumažėti.

Kitas būdas - pavyduolį pripratinti, kad priartėjus kitam šuniui atsitinka geri dalykai (jis gauna dėmesio, skanukų, žaislų). Jei kito šuns šalia nėra, į pavydųjį nekreipiama dėmesio.

Akivaizdu, kad jei šunys bandė rimtai kovoti dėl žmogaus dėmesio, juos teks laikyti atskirai ir dirbti su profesionalais.

Nors tyrimai ir sako, kad šunims būdingos pagrindinės, pirminės pavydo formos, duomenys dar nėra galutiniai. Tai, kas mums atrodo kaip pavydas ar elementarus resursų saugojimas, gali būti kas nors kita. Juk daug metų tikėjome, kad šunys jaučia kaltę - nors išties jie tik reaguoja į mūsų elgesį.

 

Žymės: