-
Agresija - sudėtingas bruožas, kuriam įtakos turi daug veiksnių. Dažniausiai pabrėžiami aplinka bei auklėjimas svarbūs, tačiau negalima pamiršti ir genetikos. Elgesys yra labai niuansuotas, jį sunku aiškiai skirstyti į kategorijas lyginant su tokiais bruožais kaip morfologinės savybės ar ligos. Tačiau galima pastebėti tam tikras elgesio tendencijas, susijusias su šunų morfologiniais bruožais, greičiausiai dėl to, kad juos veisėme tam tikroms funkcijoms. Perspektyviausi genai, jungiantys išvaizdą ir elgesį, susiję su dydžiu, kūno mase, kaukolės forma ir ausų formomis. Regime didelius skirtumus...
-
Šunų elgesio problemos dažniausiai susijusios su nerimu. Tarp įprastų nerimo sutrikimų savo vietą po saule rado ir siejami su agresija. Impulsų kontrolės agresija kiek įdomesnis atvejis, kadangi ji sunkiai suprantama, įvairiai interpretuojama, o anksčiau dalis jos išraiškų laikyta dominavimo agresija.
Impulsyvumas – polinkis veikti iš karto, nesvarstant, negalvojant. Žmonių pasaulyje impulsyvumas dažniausiai siejamas su tokiais sutrikimais kaip impulsyvi agresija, piromanija, patologinis lošimas. Veterinarijoje impulsyvumas paprastai susijęs su agresyviu elgesiu ir gali būti apibrėžtas kaip...
-
Vidrūšinė šunų agresija namuose gali ne tik varginti savininkus ar trikdyti kasdienį gyvenimą, tačiau ir tapti potencialiai pavojinga tiek šeimininkui, tiek augintiniams. Paprastai prie šių problemų pripratę veislių, kurių atstovams dažna tokio tipo agresija (dažniausiai tai būna pitbulterjerai) savininkai – daugeliu atveju jie prie to prisitaiko ir imasi atitinkamų saugumo priemonių, pvz., išeidami iš namų šunis uždaro atskirai. Tačiau išties toks elgesys paplitęs tarp įvairių šunų ir kelia tikrai daug problemų.
Paprastai namuose vidrūšinė šunų agresija siejama su poromis ar...
-
Pasaulyje pilna šunų – ir dalis jų pasižymi kokiomis nors elgesio problemomis. Nekeista, kad mokslininkai vis dažniau pradeda jas tyrinėti. Jau anksčiau pastebėta, kad dažniausiai šunų elgesyje šeimininkus neramina per dažnas lojimas, netinkami tuštinimosi įpročiai, destruktyvumas, agresija ir baimė. Jau žinome, kad 20 – 50 % šunų yra jautrūs garsams, o 20 – 25 % jų bijo svetimų žmonių, šunų ar situacijų. Išsiskyrimo nerimo sukeltos problemos būdingos 14 – 20 % šunų. Tai pat pastebėta, kad garsams jautrūs šunys dažniau kenčia ir nuo išsiskyrimo nerimo.
Problemiškas elgesys, ypač agresyvumas...
-
Įniršio sindromas, arba idiopatinė agresija – sunki ir reta šunų elgesio problema, pakankamai dažnai klaidingai diagnozuojama ir painiojama su kitomis agresijos formomis. Problema plačiai tyrinėta 1970 – 1980 metais ir vienu metu bet koks staigios, sprogstamosios agresijos epizodas buvo žymimas kaip „įniršio sindromas“ - ypač jei pasireikšdavo spanielių tipo atstovams.
Manoma, kad įniršio sindromas gali būti paveldimas. Australijoje atlikto įvairių agresijos rūšių tyrimo metu idiopatinė agresija sudarė 0.9 proc. visų agresijos atvejų. Tradiciškai šios agresijos „nešiotojais“ vadinami anglų...
Agresija - sudėtingas bruožas, kuriam įtakos turi daug veiksnių. Dažniausiai pabrėžiami aplinka bei auklėjimas svarbūs, tačiau negalima pamiršti ir genetikos. Elgesys yra labai niuansuotas, jį sunku aiškiai skirstyti į kategorijas lyginant su tokiais bruožais kaip morfologinės savybės ar ligos. Tačiau galima pastebėti tam tikras elgesio tendencijas, susijusias su šunų morfologiniais bruožais, greičiausiai dėl to, kad juos veisėme tam tikroms funkcijoms. Perspektyviausi genai, jungiantys išvaizdą ir elgesį, susiję su dydžiu, kūno mase, kaukolės forma ir ausų formomis. Regime didelius skirtumus...
Šunų elgesio problemos dažniausiai susijusios su nerimu. Tarp įprastų nerimo sutrikimų savo vietą po saule rado ir siejami su agresija. Impulsų kontrolės agresija kiek įdomesnis atvejis, kadangi ji sunkiai suprantama, įvairiai interpretuojama, o anksčiau dalis jos išraiškų laikyta dominavimo agresija. Impulsyvumas – polinkis veikti iš karto, nesvarstant, negalvojant. Žmonių pasaulyje impulsyvumas dažniausiai siejamas su tokiais sutrikimais kaip impulsyvi agresija, piromanija, patologinis lošimas. Veterinarijoje impulsyvumas paprastai susijęs su agresyviu elgesiu ir gali būti apibrėžtas kaip...
Vidrūšinė šunų agresija namuose gali ne tik varginti savininkus ar trikdyti kasdienį gyvenimą, tačiau ir tapti potencialiai pavojinga tiek šeimininkui, tiek augintiniams. Paprastai prie šių problemų pripratę veislių, kurių atstovams dažna tokio tipo agresija (dažniausiai tai būna pitbulterjerai) savininkai – daugeliu atveju jie prie to prisitaiko ir imasi atitinkamų saugumo priemonių, pvz., išeidami iš namų šunis uždaro atskirai. Tačiau išties toks elgesys paplitęs tarp įvairių šunų ir kelia tikrai daug problemų. Paprastai namuose vidrūšinė šunų agresija siejama su poromis ar...
Pasaulyje pilna šunų – ir dalis jų pasižymi kokiomis nors elgesio problemomis. Nekeista, kad mokslininkai vis dažniau pradeda jas tyrinėti. Jau anksčiau pastebėta, kad dažniausiai šunų elgesyje šeimininkus neramina per dažnas lojimas, netinkami tuštinimosi įpročiai, destruktyvumas, agresija ir baimė. Jau žinome, kad 20 – 50 % šunų yra jautrūs garsams, o 20 – 25 % jų bijo svetimų žmonių, šunų ar situacijų. Išsiskyrimo nerimo sukeltos problemos būdingos 14 – 20 % šunų. Tai pat pastebėta, kad garsams jautrūs šunys dažniau kenčia ir nuo išsiskyrimo nerimo. Problemiškas elgesys, ypač agresyvumas...
Įniršio sindromas, arba idiopatinė agresija – sunki ir reta šunų elgesio problema, pakankamai dažnai klaidingai diagnozuojama ir painiojama su kitomis agresijos formomis. Problema plačiai tyrinėta 1970 – 1980 metais ir vienu metu bet koks staigios, sprogstamosios agresijos epizodas buvo žymimas kaip „įniršio sindromas“ - ypač jei pasireikšdavo spanielių tipo atstovams. Manoma, kad įniršio sindromas gali būti paveldimas. Australijoje atlikto įvairių agresijos rūšių tyrimo metu idiopatinė agresija sudarė 0.9 proc. visų agresijos atvejų. Tradiciškai šios agresijos „nešiotojais“ vadinami anglų...