šunys

  • Kaulų vėžio rūšis osteosarkoma - reta, tačiau labai „agresyvi“. Ji sudaro vos 5 proc. visų šunų navikų, tačiau tai labiausiai paplitęs kaulo vėžys (sudaro 85 proc. visų šunų skeleto navikų, dažniausiai „puola“ ilguosius kaulus). Be to, šie navikai linkę metastazėmis plisti į kitus organus, dažniausiai plaučius. Dažniausias požymis – šlubavimas, atsirandantis staiga (po aktyvios veiklos) arba išsivystantis palaipsniui. Geriausia pirminį naviką pašalinti pasirenkant amputaciją kartu su chemoterapijos taikymu. Osteosarkomos priežastys beveik nežinomos. Navikai gali išsivystyti visuose kauluose...
  • „Vaikų rizika susirgti alergija ir astma sumažėja, jeigu nuo ankstyvos vaikystės jie gyvena kartu su šunimis“. Tai jau žinome – šis faktas įrodytas. Dabar mokslininkai Susan Lynch ir Nicholas Lukas teigia visiškai išsiaiškinę tokio reiškinio priežastį. Jau anksčiau skelbta, jog su didesniu dulkių kiekiu susiduriančių vaikų imuninė sistema stipresnė ir kad su šunimis augantys vaikai rečiau kenčia nuo alergijų. Bakteriologinei namų aplinkai didelę įtaką daro gyvūnų laikymas. Didesnė bakterijų įvairovė kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti lemiamas faktorius kovojant su astma ir užkertant...
  • Įniršio sindromas, arba idiopatinė agresija – sunki ir reta šunų elgesio problema, pakankamai dažnai klaidingai diagnozuojama ir painiojama su kitomis agresijos formomis. Problema plačiai tyrinėta 1970 – 1980 metais ir vienu metu bet koks staigios, sprogstamosios agresijos epizodas buvo žymimas kaip „įniršio sindromas“ - ypač jei pasireikšdavo spanielių tipo atstovams. Manoma, kad įniršio sindromas gali būti paveldimas. Australijoje atlikto įvairių agresijos rūšių tyrimo metu idiopatinė agresija sudarė 0.9 proc. visų agresijos atvejų. Tradiciškai šios agresijos „nešiotojais“ vadinami anglų...
  • Kaip šunys elgiasi, kai jų gebėjimas kontroliuoti save išsenka? Ar jie linkę įsivelti į pavojingas situacijas, ar atsitraukia? Pasak Holly Miller iš Lille Nord de France Universiteto, šunys, kuriems „pritrūksta“ savikontrolės, priima impulsyvesnius ir pavojingesnius sprendimus – kaip ir žmonės, tokiu atveju jie linkę į rizikingesnį elgesį. Siekdami išvengti pavojaus, žmonės stengiasi savarankiškai kontroliuoti savo elgesį. Kitu atveju jie pradeda elgtis impulsyviai, gali patekti į pavojingas situacijas (pvz., pėstieji neatsargiai eina per gatvę judriose vietose, paaugliai jungiasi prie...
  • „Šuo ėda žolę, turbūt lis“ – taip byloja liaudies išmintis, nors neįrodyta, kad prieš lietų šunys tą žolę ėstų dažniau. Augalus mėgsta ir laukiniai mūsų augintinių giminaičiai – vilkai, kojotai, dingai... Augalų randama maždaug 6 proc. vilkų išmatų turinio pavyzdžiuose. Net plėšrūnės katės pagarsėjusios kaip didelės tam tikrų augalų rūšių mėgėjos. Žinoma, kad leopardai taip pat kartais smaguriauja augalais, 7 proc. jų neatsisako augalinio maisto, dažniausiai žolių tipo augalų. Suprantama, dažnas susimąsto – na kodėl gi šunys ėda tą žolę, nors, atrodo, pievoje augalus rupšnojančios karvutės...
  • Dantų bėdos tampa vis dažnesne šunų sveikatos problema -  daugybė trijų metų amžiaus sulaukusių šunų kenčia nuo burnos ligų. Nors dauguma žmonių neteikia savo augintinių dantų priežiūrai daug reikšmės, jų valymas toks pat svarbus kaip ir tinkama mityba bei mankšta. Tinkamas geros šuns dantų būklės palaikymas – viena iš šeimininko pareigų. Šunų dantys Šuns dantys skirstomi į kandžius, iltis, prieškrūminius ir krūminius. Ypač gerai išsivystę iltiniai dantys, skirti plėšyti maistą ir žudyti. Kandžiai skirti kandimui ir grobio laikymui. Krūminiais dantimis mėsa plėšoma į gabalėlius....
  • Kai šuniui nuobodu, jo elgesys gali tapti nenuspėjamu ir visa griaunančiu. Turbūt teko pajausti, ką reiškia grįžus namo rasti „padarytą“ naują remontą, apkramtytus batus, sudraskytas knygas arba grindis, nusėtas tualetinio popieriaus „konfeti“. Šunims reikia skatinimo, kuris verčia juos improvizuoti ir susigalvoti „naujus žaislus“iš to, ką randa, kad nebebūtų nuobodu. Gyvenant šiuolaikiniu tempu, nemažai šeimininkų tai tampa dažna ir sunkia problema, tačiau yra sprendimas: duoti savo augintiniui tokius žaislus, kurie ilgam užimtų visą jų dėmesį, sutelktų energiją ir pareikalautų mąstymo –...
  • Kalytės rujoja maždaug kas pusmetį (išskyrus kai kuriuos vilkų ir šunų mišrūnus ar tokių veislių kaip čekoslovakų vilkšuniai atstovus, kurių kalės dažnai rujoja kartą metuose). Tuo metu gamtos šauksmas būna labai stiprus - šeimininkams pasivaikščiojimo metu tenka vaikyti įkyrius gerbėjus, o anksčiau buvusi paklusni augintinė stengiasi pasprukti ir skubiai susirasti „jaunikį“. Bandymas išvengti nepageidaujamo vaikingumo šeimininkui sukelia didelį stresą, tačiau galima pasirūpinti tinkama „apsauga“ ir nervintis teks mažiau. Kas yra ta ruja? Kalės lytiškai subręsta 6 – 18 mėn. amžiaus, mažų...
  • Kiekvienas šuns savininkas žino, kad dauguma šių gyvūnų linkę ryti bet kuriuo paros metu ir tiek, kiek jiems lenda. Jei šuo nuolat kramsnoja "savo malonumui", tai veda į antsvorį, nutukimą bei su tuo susijusias ligas, tokias kaip diabetas, ortopedinės problemos, širdies ir kvėpavimo sutrikimai bei sumažėjusi tolerancija šilumai. Siekiant užkirsti kelią šioms bėdoms, svarbu šunį maitinti kokybišku ėdalu, parinkti tinkamo dydžio porcijas bei optimalų šėrimo dažnumą. Šunų šėrimo dažnumas daugiausia priklauso nuo jų amžiaus ir turėtų palaipsniui mažėti nuo gimimo iki pilnametystės (išimtis -...
  • Šunys – labai žaismingi gyvūnai. Tai galima sieti su plėšria jų prigimtimi – kitaip negu žolėdžiai, kurie nuolat turi būti budrūs, kad jų kas nors neužpultų, plėšrūnai gali atsipalaiduoti ir žaisti. Šunims tokia veikla būtina – nesvarbu, ar tai daroma namie, ar lauke. Svarbiausia parinkti tinkamus žaislus – tačiau jų išrinkimas gali sukelti nemažai problemų. Kad mylimam augintiniui nupirkti žaislą būtų paprasčiau, galite pasinaudoti šiais patarimais: Žaislas turi būti saugus. Jis negali būti per mažas, kad šuo jo neprarytų. Tai pat žaislas negali turėti aštrių dalių, į kurias augintinis...