Šunys mėgsta žaisti nuo mažų dienų. Žaidimų metu jie bėgioja, šokinėja, vaikosi, kandžiojasi, imasi ir panašiai. Žaidimo metu viskas atliekama dėl smagumo. Manoma, kad toks elgesys, itin paplitęs tarp mažų šuniukų, svarbus vėlesnio gyvenimo elgsenai. Juk žaidimai – svarbi šunų bendravimo forma.
Žaidimų dėka šuniukas išmoksta bendrauti su gentainiais, perskaityti ir siųsti kūno bei garsnius signalus, išsiaiškinti vietą hierarchinėje struktūroje... Žaisdami šunys išeikvoja energijos perteklių, bendrauja su šeimininku, mankština raumenis, sąnarius, patiria gerų emocijų, užsigrūdina fiziškai.
Kadangi šitaip šunys bendrauja tiek tarpusavy, tiek su šeimininkais, žmonėms taip pat svarbu tinkamai išmokti žaisti su keturkojais bičiuliais. Tai padės sukurti taisykles, aktualias Jūsų santykiuose su augintiniu. Be to, dresūra žaidimo forma yra labai efektyvi – pvz., prieš atiduodant žaislą, galima liepti atlikti kokią nors komandą. Svarbiausia energiją ir motyvaciją naudoti drauge su drasume ir valdingumu.
Laukinės gamtos pasaulyje dažniausiai žaidžia tik jaunikliai ir paaugliai – suaugusieji paprastai neturi laiko ir energijos tokiems banaliems užsiėmimams. Tačiau naminiai šunys, atrodo, nejaučia jokio diskomforto ir daugelis mielai dūksta iki senavės. Dažniausiai nežaidžia nesveiki ir nelaimingi šunys, taigi noras žaisti gali būti ir gyvūno gerovės barometras. Maži šuniukai greičiausiai bus audringesni, o sauaugę šunys elgis tyliau ir mėgs ramesnius žaidimus.
Šunys turi unikalų gestą – žaismingą nusilenkimą, kuris simbolizuoja, kad tuoj prasidės smagybės. Šios pozos metu snukis būna praviras, o ausys stačios. Kartais šuo gali loti ir šokinėti. Paprastai žaidime dalyvauja bent pora šunų, nors kartais šunys geba dūkti ir vieni.
Žaidimas padeda vysti socialinę elgseną tarp individų. Vienas šuniukas gali šokti ant kito, kandžioti jam snukį ir kaklą. Jei jauniklio įkandimas bus per stiprus, kitas pradės cypti ir pabėgs arba kąs atgal. Abi pusės išmoks svarbią pamoką, sekantį kartą kandikas slopins savo nasrų jėgą. Staigus vaidmens pakeitimas žaidimo metu taip pat įdomus – laikinas „pavaldinys“ staiga gali prisiimti „persekiotojo“ vaidmenį.
Jauni šuniukai turi biologinį poreikį kramtyti įvairius daiktus. Tam nereikalingas partneris, nors kartais gyvūnėliai gali varžytis tempdami virvę ar kitą daiktą. Kramtymo žaidimai ypač naudingi keičiantis dantims, kadangi jie sumažina diskomfortą be padeda greičiau atskiratyti senųjų dantų.
Persekiojimo žaidimai padeda tobulinti plėšrūno įgūdžius. Kamuolio vijimasis – viena iš šios veiklos formų. Šuniukai išmoksta medžioti – ne tik persekioti, bet ir tinkamai manevruoti, staiga stabdyti, tiksliai pašokti...
Daugelis šunų mėgsta atnešti numestą daiktą. Jums tereikia rasti pakankamai erdvės, kurioje galėtumėte mėtyti kamuoliuką. Svarbiausia, kad kamuoliukas šuniui tiktų – kad šis jį galėtų apžioti, bet nesugebėtų praryti. Jauną šunytį atnešti daiktą galite pratinti žaisdami koridoriuje – taip jis niekur negalės pasprukti ir pripras su daiktu atbėgti pas Jus. Mėtydami kamuoliuką būkite atidūs su tais šunimis, kurie labiau mėgsta daiktus graužti, o ne juos atnešti – tai gali baigtis daikto sudorojimu.
Dar viena iš smagių veiklų – virvės tempimas (tug of war). Paplitusi nuomonė, kad šuniui negalima leisti laimėti šio žaidimo, tačiau viskas labiau priklauso nuo jo temperamento. Kai kurie šunys gerai nusteikę ir iš savininko jiems nereikia jokio paskatinimo, taigi ir laimėjimas nebūtinas. Tačiau nuolankiems, savimi nepasitikintiems šunims kartais galima leisti laimėti šį žaidimą.
Virvės traukimas su šunimi yra bendradarbiavimas, o ne agresyvi konkurencija. Jei šuo laimi ir virvė lieka jo nasruose, dažniausia jis vėl kviečia šeimininką galynėtis. Virvės tempimas yra natūrali mankšta, padedanti išlieti energiją ir skatinanti ryšio formavimąsi tarp šuns ir jo šeimininko. Užsiėmimas naudojamas žaislas turi būt minkštas, lankstus, su patogia rankena, kuri padėtų išvengti netyčinių įkandimų.
Daugelis šunų mėgsta persekioti paprastus vaikšikus muilo burbulus, šokinėti į orą ir juos „pagauti“. Panašios smagybės galimos ir su balionais. Šunys gan greit išmoksta juos mušinėti nosimi, o kai kuriuos itin džiugina, kai balionai sprogsta.
Šunys mėgsta ieškoti paslėptų daiktų. Galima išmokinti, kad po komandos augintinis lėktų ieškoti paslėpto žaislo. Taip pat pasislėpti gali ir savininkas, o šiek tiek padirbėjus su šunimi, slėptis išmokti gali ir jis pats.
Kas aktyviau dirba su šunimi, gali išmokinti jį ir daugiau įvairių smagių žaidimų, pvz., varyti kamuolį ar įdėti jį į krepšį, parodyti, kurioje rankoje paslėptas skanėstas, šokinėti drauge per šokdynę, pagauti metamą diską ir t.t.
Žaidimo pradžią, pabaigą, tempą ir trukmę sprendžia šeimininkas. Jis visada gali pasiimti bet kurį šuns žaislą, o augintinis neturi teisės pykti. Jeigu šuo urzgia, būtina jį sudrausminti.
Žaidimams nenaudokite namų ūkio objektų, pvz., senų batų, diržų, kojinių... Šuo nesugebės atskirti 10 metų senumo avalynės nuo naujos ir gali į skutelius sudraskyti naujai nupirktus batus. Žaislais negali būti spygliuočių šakos, tuščios skardinės ar butelių kamščiai, lengvai trupantys daiktai, akmenys... Šunims nereikia ir dešimties skirtingų žaislių – paprastai užteks poros labiausia dominančių, kuriuos galima duoti pakaitomis.
© Autoriaus teisės priklauso UAB Vetvila.
Cituojant prašome nurodyti šaltinį. Ačiū
