Tyrimai padeda atskleisti šunų elgesio problemas

Baimė, padidėjęs jautrumas triukšmui, hiperaktyvumas ir impulsyvumas - dažnos šunų elgesio problemos. Blogiausia tai, kad jos turi didelę įtaką tiek šuns, tiek jo šeimininko gerovei. Tokios bėdos dažnai atsiranda kaip paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys, todėl jas tirti sunku. Naujų užuominų apie biologinę šios problemos pusę gali suteikti metabolomika,  arba medžiagų apykaitos tyrimai.

Metabolomikos tyrimai tarp šunų labai reti, tad mokslininkai iš Helsinkio Universiteto, Folkhälsan tyrimų centro bei Rytų Suomijos Universiteto Metabolomikos centro atliko impulsyvių bei hiperaktyvių šunų kraujo analizę. Jos metu pastebėtas ryšys tarp keturkojų hiperaktyvumo ir sumažėjusio kraujo fosfolipidų kiekio. Šuo atveju tyrėjai jau žinojo ko tikėtis, kadangi rėmėsi žmonių tyrimais – tarp kelių panašią problemą turinčių asmenų pastebėtas sumažėjęs kraujo lipidų ir riebiųjų rūgščių kiekis. Tačiau nežinoma, kodėl taip yra – reikia atlikti daugiau tyrimų. Kol kas šis atradimas palaiko esamą teoriją, kad žmonių ir šunų ligos panašios.

Beje, šunų amžius, lytis ar sotumo jausmas elgesiui bei metabolitams nedarė didelės įtakos. Tyrimo metu siekiant kontroliuoti mitybos veiksnius, visi šunys dvi savaites iki bandymų ėdė tokį patį maistą.

Vienas įdomiausių atradimų - neigiama koreliacija tarp hiperaktyvaus elgesio ir triptofano (būtinosios aminorūgšties) metabolitų. Šie metabolitai gaminami tik tada, kai žarnyno bakterijos apdoroja su maistu gautą truptofaną. Vadinasi, hiperaktyvių šunų žarnyno bakterijos skiriasi nuo normaliai besielgiančių keturkojų.

Kodėl tai svarbu? Prieš keletą metų pastebėta, kad tarp smegenų ir žarnyno egzistuoja ryšys. Žarnyno sienelėse esanti vadinamoji enterinė nervų sistema kontroliuoja virškinimą ir vaidina svarbų vaidmenį ir mūsų fizinei bei psichinei savijautai. Ji gali veikti kartu su galvos smegenimis, padeda pajusti išorines grėsmes ir daro įtaką tam, kaip bus sureaguota. Daug informacijos, žarnyno siunčiamos į galvos smegenis, veikia savijautą, nors sąmonės net nepasiekia.

Žarnyno mikroflora veikia neuromediatorių (pvz., tokių, kurie reguliuoja nuotaiką bei elgesį) kūrimą. Žinoma, iš kitos pusės reakcija į stresą smegenyse gali daryti neigimą poveikį žarnyno mikrobiotui. Vadinasi, dar negalima pasakyti, ar tas naujausias atradimas yra hiperaktyvumo priežastis, ar pasekmė.

Verta paminėti ir tai, kad šiemet Lohi mokslininkų grupė išleido straipsnį apie bailių šunų metabolomiką, kur atskleidė bailių ir nebailių šunų kraujo skirtumus. Aptikta trylikos metabolitų (tokių kaip hipoksantinas ar keletas fosfolipidų, dalyvaujančių truptofano ar lipdų metabolizmo procesuose) skirtumai. Tačiau šiuo atveju taip pat reikia atlikti dar daugiau tyrimų.


Fatal error: Allowed memory size of 268435456 bytes exhausted (tried to allocate 925696 bytes) in /home/aleksann/domains/vetvila.lt/public_html/includes/database/database.inc on line 2139