Turime daugybę šunų sporto programų ir filosofijų, daugumos jų esminė varomoji jėga – išteklių paskirstymo kontrolės koncepcija. Jos esmė – žmogus nuolat kontroliuoja visą įmanomą prieigą prie gyvūno išteklių. Kiekvienu net menkiausiu šuns gyvenimo gabalėliu manipuliuojama tol, kol tas pradeda „centruotis“ ties šeimininku. Tai ir suteikia tą išsvajotą sportinį šunį. Iš esmės remiantis šia logika sportuoti galima su bet kokiu šunimi – net nesvarbu, ar jam tinka toks gyvenimo būdas.
Deja, negalima pamiršti, kad kalba eina ne apie mašinas. Šuo - ne bolidas, kurį pakanka švariai laikyti garaže, šveisti, tiuninguoti, pakeisti jo padangas, o tada galų gale išsivaryti į lenktynes. Šunys turi smegenis. Jie turi protus. Taip pat jie turi jausmus, norus, poreikius ir emocinį gyvenimą. Jiems būtini tokie dalykai kaip maistas, vanduo, socialinis gyvenimas... tačiau mūsų žmogiškame pasaulyje jie nesugeba pilnai pasirūpinti savimi. Nekeista, kad kontroliuojame jų gyvenimus – tačiau neverta tuo piktnaudžiauti.
Štai pavyzdys: šunų vikrumo varžybų dalyvis nusprendė, kad yra pasirengęs kitam varžymosi lygiui. Jis išsirinko naują sportinį šunį – „intensyvesnės“ veislės atstovą. Iš pat pradžių su šiuo „atsinaujinimu“ jis nusprendė dirbti disciplinuotai, kad naujasis malinka-boerder-kelpi-kažkas perimtų šeimininko gyvenimą ir taptų vienu iš išsvajotų „šunų-kamikadzių“. Tad nuo pat pirmų dienų naujasis šuniukas buvo atidžiai „programuojamas“. Jis daug laiko paleisdavo narve, jam neleista pernelyg ilgai laisvai tyrinėti pasaulį. Šio šuns gyvenimas buvo sunkus, nors treniruotėse jam ir ėjosi puikiai. Kai kurie dalykai jį domino pernelyg stipriai, kiti buvo per daug siaubingi. Jis nebegalėjo funkcionuoti be įsakymų. Jis reaguodavo į užuominas, tačiau kartais jam pasaulis tapdavo pernelyg garsiu. Kadangi gyvūno jausmai neįdėjo į programą, bailus šuo varžybose nepasirodydavo taip kaip tikėtasi. Šeimininkas niekaip negalėjo suprasti kur suklydo. Dresuotojai ir knygos akivaizdžiai teigė, kad pagal teorinę formulę jis dirbo idealiai. Deja, realybė buvo visai kitokia. Šuo tapo netikusių sprendimų auka.
Pavojus kyla tada, kai kuriant programą neatsižvelgiama į šuniuko emocinę būseną. Tokia programa neužbaigta ir jos negalima laikytis. Tobulumas – nepasiekiamas tikslas. Visiškai kontroliuoti kitą būtybę į ją neatsižvelgiant negalima, o savarankiškumo, savikontrolės ir laisvės atimti neįmanoma. Dėl to geriau jaunam šunyčiui vietoj treniruočių gausos skirti daugiau laisvės. Daug naudingiau skatinti jo pasirinkimą laiką leisti su mumis – tačiau turime būti tikri, kad tai šuns pasirinkimas, o ne manipuliavimas juo. Visi trokšta, kad įsigytas naujas sportinis šuniukas būtų tobulas. Norima greito, lengvai kontroliuojamo šuns. Klaida – kaskart, kai šuniukas aptinka kažką įdomaus ir nesusijusio su šeimininku, bandyti atkreipti jo dėmesį į save. Tikras ryšys negali egzistuoti esant griežtai kontrolei. Ryšys su šunimi yra svarbiau negu galios jam turėjimas.
Elgesys – keičiamas dalykas, o štai sugadintus santykius ištaisyti yra daug sunkiau. Norite būti svarbus šuniui? Būkite jo saugia vieta, žinokite jo poreikius, susivienykite. Atminkite ir tai, kad padarysite klaidų, tačiau esant geram ryšiui su šunimi jos nieko labai nesugadins.
