Natūralus šėrimas (vadinamasis RAW) vis labiau populiarėja, tačiau dažnai yra neteisingai interpretuojamas („aš irgi šeriu RAW, verdu košes kasdien“), apipinamas mitais („taigi nuo žalios mėsos šuo piktas bus“), paverčiamas ypatingai sudėtingu procesu („šitoj porcijoj trūksta B grupės vitaminų ir yra šiek tiek per daug geležies, hmmm, reikia patikrinti tas 20 lentelių kur turiu ir dar perskaičiuoti šuns kūno svorį“)“ ar pernelyg supaprastinamas („cha, 5 metus duodu tik jaučio nuopjovas ir viskas ok, o ką?“). Kalbant trumpai drūtai, šiame šėrime galioja vos keli pagrindiniai principai:
1. Maistas pateikiamas žalias
2. Būtina įvairovė
3. Šeriami mėsingi kaulai (kaulinga mėsa, o ne „kaulai su trupučiu mėsos“)
4. Pirma susipažinkit su teorija, tada imkitės praktikos
5. Tai nėra raketų mokslas (išskyrus atvejus, kai šunys serga inktų, kepenų, širdies ligomis - tokiu atveju arba laabai domėkitės racionu ir klausykite veterinaro, arba teks rinktis specilaizuotą sausą maistą).
Ieškantiems daugiau informacijos rekomenduojamos šios grupės: RAW ir BARF mityba šunims, BARF šunų šėrimas atsižvelgiant į biologinę rūšį, Šunų šėrimas pagal RAW (orientuota į „Prey model“ atstovus). Taip pat lietuvių kalba yra išleista knyga apie šėrimą BARF – „BARF šėrimas žaliu ėdalu atsižvelgiant į biologinę rūšį“. Na, o norint išsamiau susipažinti su natūralaus žalio maisto koncepcija – ganėtinai trumpas įvadinis kursas.
P.s. jei kas nors turi ką pasakyti (mato kažkokią neteisybę, nesupranta ar turi naujesnės informacijos ir t.t.) – mielai rašykit.
Kas yra BARF ir PREY MODEL?
RAW šėrimą galima skelti į dvi kryptis – plėšrūno modelio („Prey Model“) ir BARF.
RAW šėrimą galima skelti į dvi kryptis – plėšrūno modelio („Prey Model“) ir BARF.
BARF šifruojamas labai įvairiai, dažniausiai kaip „Biologically Appropriate Raw Food“. BARF koncepcija – viso sumedžioto ir neapdoroto gyvūno suvartojimas. Kadangi retas šuns šeimininkas turi galimybę sušerti visą gyvūną, jie priversti sudarinėti racioną numatydami įvairias atskiras sudedamąsias dalis. BARF atstovai mano, kad šuo – oportunistinis mėsėdis, tad šunys gauna ne tik žalios mėsos, tačiau ir daržovių, grūdinių produktų, vaisių, žolelių ir papildų (paprastai kuo natūralesnių). Šis modelis populiaresnis tarp sportinių šunų.
Šeriant „plėšrūno modeliu“, mėsa nepjaustoma – šuniui sudaromos sąlygos kramtyti, graužti ir pan., kas yra naudinga dantims. Papildai nerekomenduojami, nors kartais šunims duodama žuvų taukų. Prey Model atstovai šunis linkę šerti vien žalia mėsa – paprastai rekomenduojama, kad racioną sudarytų 80% raumenų mėsos, 10% kaulų mėsoje, 10% subproduktų.
BARF atveju šuo gauna 80 proc. gyvuliniųės kilmės ir 20 proc. augaliniųės kilmės produktų (jei šuo gauna grūdinių produktų, augalinė dalis gali sudaryti 25-30 proc.) BARF atstovai atlaidžiau žiūri į smulkintą mėsą. Smulkintas maistas pasitelkiamas esant tam tikroms sveikatos problemoms, jis lengvai maišomas su daržovėmis, neretai duodamas labai rajiems šunims, kurie didelį gabalą linkę praryti-atryti-praryti-atr
Kartais komercinis ėdalas maišomas su žaliu (toks šėrimo būdas gan populiarus auginant sportinius ar darbinius šunis). Jei nėra sveikatos problemų, dėl tokio šėrimo nenutiks nieko blogo, tačiau rekomenduojami du atskirai šėrimai – pvz., sausas maistas ryte, mėsa – vakare. Komerciniam ėdalui suvirškinti reikia daugiau laiko, tad sumaišius šias dvi skirtingas ėdalų rūšis šuniui gali pūsti pilvą, jį gali pykinti, užkietėti viduriai ar atsirasti kitų virškinimo problemų.
Kuo šerti?
Tinka praktiškai visi gyvūnai, kurie bėgioja, plaukioja ar skraido. Šeriant šunį RAW, jam tinka:
kiaušinis, jautiena, triušis (ar jo dalys), višta, kalakutas, putpelė, fazanas, antis, žąsis, kiaulė (taip, viskas su ja gerai – ypač jei šuo alergiškas), avis, ožka, elnias, briedis, stirna, žiurkė, voverė, pelė...
Žuvis: menkė, dorada, lašiša, skumbrė, didysis jūrinis ešerys, ledjūrio menkė, jūrinė lydeka, šprotas, upėtakis, europinė lydeka, mažesniais kiekiais (šios žuvys turi daugiau fermento tiaminazės, naikinančio vitaminą B1, tačiau šeriant šiomis žuvimis ilgesnį laiką poveikiui kompensuoti galima tiesiog duoti alaus mielių ar B grupės vitaminų) – tunai, silkės, ančiuviai, sviestažuvės, sykai, stintos, starkiai, karšiai...
Subproduktai: kepenys (bet kokios rūšies; nors jos filtruoja kenksmingas medžiagas, tačiau jų nekaupia – šios linkusios kauptis riebaliniame audinyje), inkstai (bet kokios rūšies), nevalyti skrandžiai (kartais skiriami prie „normalios“ mėsos ir gali drąsiai sudaryti 15 – -20 proc. gyvūninės kilmės produktų dalies, tačiau dėl mažo baltymų kiekio jie nepakeis raumenų mėsos), širdis (turi tiek raumens, tiek subprodukto savybių, tad jos nerekomenduojama šerti dideliais kiekiais - iki 20 proc.raciono), blužnis, plaučiai (nelabai vertingas produktas maistine prasme, bet labai tinka rajiems šunims, kuriems reikia numesti kelis kilogramus), gerklos (tik pasistenkit pašalinti skydliaukę), smegenys, liežuviai (dėl jų pasakyti sunku - vienur juos vadina subproduktu, kitur skiria prie normalaus raumens, gali būti, kad taip įvyko dėl to, jog žmonių maisto pramonėje jie laikomi "subais")... Nors subproduktai – vitaminų bomba, nepersistenkite su jais (jie sudaro 15 poroc. raciono). Organai turi neįtikėtinai daug maistinių medžiagų - vitaminų ir mikroelementų, tačiau per didelis jų kiekis sukelti viduriavimą. Kai kurie žmonės kasdien duoda po truputį organų mėsos, kiti – kas kelias dienas. Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas.
Jei šuo šeriamas laukiniais gyvūnais, geriau jų mėsą kuriam laikui užšaldyti. Jei norite maitinti laukiniais graužikais (žiurkėmis, pelėmis) ar kiškiniais gyvūnais (kiškiais), užšaldykite juos mėnesiui. Taip pat graužikų galite gauti iš tiekėjų (pasiklausinėkite tarp roplių augintojų), o triušių – iš ūkininkų, šiuo atveju mėsos nereikia taip ilgai šaldyti. Mėsos ir jos produktų apdorojimas žemoje temperatūroje gaminio nesterilizuoja, bet dauguma mikroorganizmų žūva. Mikroorganizmai tampa nebeveiksnūs, nes sutrinka medžiagų apykaita ir pažeidžiama ląstelių struktūra. Minimali šaldymo temperatūra mėsai - -12 laipsnių, žuvims - 18 laipsnių.
Mėsa neturi būti labai liesa, ypač sportuojančiam šuniui. Šeriant natūraliai, riebalai yra pirminis energijos šaltinis. Dėl to jų kiekis mėsoje turi sudaryti 15 – 25 proc. Ilgą laiką šeriant liesa mėsa, šuo bus priverstas energiją gaminti iš baltymų, o organizmui toks būdas pernelyg sudėtingas ir neveiksmingas. Verta atsiminti, kad oda ir tešmenys nėra geras riebalų šaltinis, kadangi ten daug jungiamojo audinio (kolageno) ir mažai riebalų. Augaliniai aliejai (išskyrus kokosų) taip pat nėra geras šaltinis, jų paskirtis kitokia. Riebalai į racioną (ypač jei šį reikia pariebinti, kas dažnai nutinka su sportiniais ir darbiniais šunimis) įvedami pamažu (iš esmės protinga adaptacija trunka 2 – 3 mėnesius). Jei po liesos mitybos šuo gaus didelį riebalų kiekį, jam gali išsivystyti kasos uždegimas, atsirasti stiarėja. Be to, ruošiantis šunį riebiai šerti ilgesnį laiką, būtina atsiminti, kad prireiks daugiau divalentinių katijonų medžiagų (kalcio, geležies, cinko, vario, mangano) – jie bus prasčiau įsisavinami, ypač kalcis.Nebūtina stengtis, kad kiekvienas šėrimas būtų subalansuotas. Jei mėgstate analizuoti, maistinių medžiagų kiekį skaičiuokite mėnesiu ar savaiteii. Nėra blogai, jei kurį laiką šuo ės vienodą maistą (pvz., gausite daug pigios jautienos).
Vadinamoji detoksikacija yra ne organizmo „valymasis“, o prisitaikymas prie naujo raciono (pasitaiko, kad perėjus prie šėrimo RAW, nuo kelių dienų iki kelių savaičių pastebimos neigiamos reakcijos kaip pablogėjusi kailio būklė, akių ir ausų problemos ir t.t.). Neretai panašių reakcijų tarp jautresnių šunų galima pamatyti ir keičiant sauso maisto rūšis. Būtina nesupainioti šių reakcijų su alergija ar jautrumu maistui.
Žali mėsingi kaulai (ŽMK)
Žali mėsingi kaulai turi sudaryti 10 -15 proc. viso raciono. Venkite šuniui duoti didelius atraminius kaulus – į juos lengvai galima išsilaužyti dantis. Kaulai turi būti mėsoje – tai tausoja šuns skrandį. Neduokite daug kaulų vienu metu – užkietės viduriai (tas balansas atrandamas su laiku, be to, kiekvienam šuniui gali būti individualus). Jeigu gavote „sriubų rinkinių“, kuriuose ant kaulų nėra daug mėsos, kartu paruoškite ir mėsos porciją. Nerekomenduojama kaulų su mažesniu mėsos kiekiu duoti vakarinio šėrimo metu, kadangi naktį virškinimo procesai sulėtėja ir kaulų likučiai gali dirginti žarnyną.
Kalbant apie tai, kokius kaulus duoti, dauguma renkasi vištą. Višta tinka visa ar dalimis – nereikia bijoti jos kūne esančių kaulų, kadangi dauguma šių paukščių užauga greitai ir tie gležni kauleliai, praryti su visu kumpiu, nepadarys žalos. Šeriant kalakutu, geriausia rinktis kaklus ar uodegas. Kalakutų šlaunikauliai dideli ir panašesni į atraminius kaulus. RAW ilgesnį laiką šeriami šunys neturi jokių bėdų ėsdami antį ar žąsį. Tokių gyvūnų kaip jautis netiks atraminiai kaulai, kulninės.
Jei šuniui dėl kokių nors priežasčių kaulų duoti negalima, jo racioną teks papildyti kalcio papildais (šuniui negalima nuolat duodi maltų kiaušinių lukštų, kurie, nors ir laikomi natūraliu dalyku, gali sukelti skrandžio problemas).
Augaliniai produktai
Šeriant BARF, augalinės kilmės produktai sudaro svarbią raciono dalį. Jie turi būti šiek tiek apdoroti, nes šuo neturi pakankamai jų virškinimui reikalingų fermentų. Daržoves reikia susmulkinti ar truputį patroškinti – tačiau termiškai apdorotos daržovės praranda daugiau naudingų medžiagų. Grūdines kultūras galima išvirti ar gerai išmirkyti. Daug kas linkę daržoves ir vaisius sumalti ir užšaldyti nedidelėmis porcijomis. Duodant tik daržovių ir vaisių, jie sudaro 20 proc. raciono, duodant ir grūdų – 30 proc.
Šeriant BARF, augalinės kilmės produktai sudaro svarbią raciono dalį. Jie turi būti šiek tiek apdoroti, nes šuo neturi pakankamai jų virškinimui reikalingų fermentų. Daržoves reikia susmulkinti ar truputį patroškinti – tačiau termiškai apdorotos daržovės praranda daugiau naudingų medžiagų. Grūdines kultūras galima išvirti ar gerai išmirkyti. Daug kas linkę daržoves ir vaisius sumalti ir užšaldyti nedidelėmis porcijomis. Duodant tik daržovių ir vaisių, jie sudaro 20 proc. raciono, duodant ir grūdų – 30 proc.
Svarbu, kad daržovės sudarytų didesnę dalį augalinės dalies, būtų bent 3 rūšių, o vaisiai – bent 2 rūšių. Nepamiršti kasdien į racioną įtraukti lapinių daržovių. Vengti ankštinių (sukelia dujų kaupimąsi virškinimo trakte), svogūnų ir porų (dideliais kiekiais), bulvių (pažaliavusių), žalios paprikos (turi solanino), neprinokusių pomidorų (turi solanino), kopūstinių daržovių (didelių kiekių, nes gali sukelti dujų kaupimąsi; siekiant išvengti šio poveikio jas galima truputį pagarinti).
Vaisiai turi būti prinokę ar pernokę, rekomenduojama nulupti jų odeles ir pašalinti kauliukus ir sėklas. Vengti vynuogių, šeivamedžio uogų, dumplūnių, svarainių ir vyšnių.
Grūdai duodami tais atvejais, jei nepastebima netoleravimo reakcijų. Grūdai dažniau mėgstami tarp sportinių gyvūnų augintojų. Tinka burnočiai, bolivinės balandos, soros, miežiai, avižos, kukurūzai, rugiai, grikiai, soros, ryžiai ir t.t. Dribsnius galima užmerkti ir palikti per naktį, bet geriausiai grūdinės kultūros pasisavinamos juos išvirus. Nerekomenduojama mėsos ir grūdų šerti vienu metu, kadangi dėl tokio mišinio gyvūnui gali pūsti vidurius. Šeriant grūdais, didesnę augalinės dalies sudaro grūdinės kultūros ir daržovės, na ir kokia 20 proc. - vaisiai.
Kaip pradėti?
Jei šuo sveikas, perėjimas rekomenduojamas staigus, be pasiruošimo. Tiesiog sustabdyti seną racioną ir pradėti naują. Galima- 1 - 2 dienas neduoti gyvūnui ėsti (šuniukui praleisti vieną maitinimą). Pirmiausia pasirinkite vieną mėsos šaltinį (pradedant BARF – ir 1 rūšies daržoves). Pačioje pradžioje esate vietoje, kur pusiausvyra nenaudinga ir beprasmė. Turite pralaukti šį laikotarpį. Skubėjimas sukels problemas (tokias kaip viduriavimas).
Jei šuo sveikas, perėjimas rekomenduojamas staigus, be pasiruošimo. Tiesiog sustabdyti seną racioną ir pradėti naują. Galima- 1 - 2 dienas neduoti gyvūnui ėsti (šuniukui praleisti vieną maitinimą). Pirmiausia pasirinkite vieną mėsos šaltinį (pradedant BARF – ir 1 rūšies daržoves). Pačioje pradžioje esate vietoje, kur pusiausvyra nenaudinga ir beprasmė. Turite pralaukti šį laikotarpį. Skubėjimas sukels problemas (tokias kaip viduriavimas).
Daugelis žmonių pradeda su vištiena, nes ji lengvai virškinama, ją lengva įsigyti ir ji palyginti nebrangi. Tačiau galima pradėti ir su kita mėsa – jautiena ar netgi kiauliena (tik rinktis ne pačią riebiausią mėsą – kad nesutriktų kasos veikla, riebalų kiekis pratinimo metu neturėtų viršyti 10 proc.). Tada parinkite gabalą, tinkantį šuniui. Beje, norma turi būti perpus mažesnė, negu sako rekomendacijos. Jei šuo neėda (pvz., maitintas kotletais su padažu, o badas – ne jūsų nervams) ar viduriuoja, pirmus kartus mėsą galima truputį apkepti/apvirti ar nuplikyti. Po įvadinio laikotarpio mėsą kepkite vis trumpiau, kol ji liks visai žalia.
Po kelių dienų, jei nėra virškinimo sutrikimų, galite duoti kitą mėsos šaltinį. Duokite savaitę prisitaikymui kiekvienam naujam maisto elementui prieš pereinant į kitą. Po kurio laiko vesti subproduktus, vėliausiai – kaulus (minkštus, pvz., vištienos kaklus). Jei naujas produktas sulaukia pasipriešinimo, išbandykite vieną ar dvi bado dienas.
Išrankaus šuns raciono keitimas gali užtrukti ir pareikalauti kiek išradingumo. Šunys gali puikiai susidoroti su alkiu ir badauti kelias dienas. Su geriau įmitusiais šunimis tai gali trukti ilgiau – iki kelių savaičių, tačiau paprastai labai puikiai suveikia dvi ar trys dienos be maisto. Jei šuo per valandą nesuėda vištos skerdenos, tiesiog paimkit ją ir padėkit į šaldytuvą iki kitos dienos. Trečią dieną alkanas šuo seks kiekvieną šeimininko judesį - ir bus pasirengęs eksperimentuoti.
Viso pereinamojo laikotarpio metu būtina stebėti šuns savijautą ir išmatas. Iš pradžių šuo gali viduriuoti, vėliau, įvedus kaulus, kai kuriems pernelyg užkietėja viduriai. Kai kuriais atvejais pereinamuoju laikotarpiu kaulus gali tekti pakeisti į kaulų miltus.
Kaip sušerti RAW?
Tai priklauso ir nuo šuns. Pvz., mėsa gali būti užšaldyta, dalinai užšaldyta ar atšildyta. Kai kurie šunys neėda atšildytos organų mėsos ir ryja tik sušaldytą. Šaldyti mėsingi kaulai gerai kramtomi, ypač tinka šunims, kurie dar tik mokosi kramtyti ar kurie maistą pernelyg greit nuryja. Sušalusią mėsą geriausia atitirpinti šaldytuve (ne taip „krenta“ jos kokybė). Verta atsiminti, kad iki galo neatšilusi mėsa retkarčiais gali sukelti viduriavimą.
Tai priklauso ir nuo šuns. Pvz., mėsa gali būti užšaldyta, dalinai užšaldyta ar atšildyta. Kai kurie šunys neėda atšildytos organų mėsos ir ryja tik sušaldytą. Šaldyti mėsingi kaulai gerai kramtomi, ypač tinka šunims, kurie dar tik mokosi kramtyti ar kurie maistą pernelyg greit nuryja. Sušalusią mėsą geriausia atitirpinti šaldytuve (ne taip „krenta“ jos kokybė). Verta atsiminti, kad iki galo neatšilusi mėsa retkarčiais gali sukelti viduriavimą.
Geriausia duoti ėsti didelį mėsos gabalą. Jei šuo jo viso negali suėsti, palikite kitam kartui, dar geriau, jei yra galimybės šuniui jį kur nors užkasti ir mėsą „išnokinti“. Ėsdami šunys linkę pateplioti, tad paskirkite tam vietą (daug kas šeria narve, lauke, balkone, arba skiria tam specialų patiesalą).
Šerdami šunį, tas gyvūno dalis, kurios apaugusios plunksnomis ar kailiu, galite arba duoti, arba pašalinti. Tai priklauso nuo šuns pomėgių ir patirties (pirmą kartą tikrai nepatariama šuniui duoti visos plunksnuotos vištos), taip pat skrandžio stiprumo – kai kurie nuo kailio apsivemia.
Kada ir kaip dažnai šunį šerti?
Tai priklauso nuo jūsų dienotvarkės ir augintinio. Rekomenduojama būti šalia šuns, kol jis ėda. Dauguma šeriančių RAW šunis maitina vakare, tačiau paprastai rekomenduojama, kad šėrimo laikas skirtųsi. Deja, šiais laikais to pasiekti labai sunku.
Kalbant apie šėrimo dažnį,žmonės jį renkasi pagal savo pomėgius/nuomonę - vieni šeria kas 2 dienas, kiti 2 kartus dienoje (populiariausia - 1 kartas dienoje). Šeriant rečiau, duodamas didesnis ėdalo kiekis.
Sulaukęs daugiau kaip vienerių metų amžiaus šuo drąsiai gali badauti visą dieną. Laukiniams plėšrūnams taip pat įprasta ilgesnį laiką neprikimšti pilvų. Išvakarėse prieš badavimą šuo prišeriamas, o kitą dieną nieko negauna. Vieni žmonės kartais duoda lengvus pusryčius. Paprastai savaitėje pasninkui skiriama viena diena, kai kas tai praktikuoja dažniau. Yra kas vietoj bado dienos padaro „daržovių ir vaisių“ dieną.
Kokį kiekį mėsos šuniui duoti?
Tai priklauso nuo šuns. Rekomendacinė norma – 2-3 proc. (kartais iki 4 proc.) šuns kūno masės. Aktyvesniam ar turinčiam greitesnę medžiagų apykaitą šuniui reikia daugiau maisto. Labai aktyvus šuo artėja prie 3, lėtesnis – 2 proc. Yra dar viena skaičiuoklė – atsižvelgiant į tai, kiek sveria šuo. 1 – 2 kg masės šuniui duodama 10 proc. nuo kūno masės, 3 – 4 kg – 7 proc., 5 – 8 kg – 5 proc., 9 kg – 3 proc., 11 kg ir daugiau 2 proc. Įgudę šėrikai vien užmeta akį į mėsos gabalą ir orientuojasi pagal šuns fizinę formą.
Šuninga kalė ir šuniukai
Šuningai kalei šerkite visą skerdeną ar žalius mėsingus kaulus. Vitaminų ir mineralų papildai gali padaryti žalos. Nuo 5 vaikingumo savaitės maisto normą rekomenduojama padidinti 10 proc., o paskutiniame trimestre maisto poreikis padidėja apie 1,5 karto. Paskutines 2 savaites kalę šerti 3 kartus dienoje - tuo metu padidėja spaudimas skrandžiui dėl pilve augančių vaisių. Paskutinėmis dienomis duoti lengvai virškinamus produktus ir, siekiant išvengti vidurių užkietėjimo, mažiau kaulų.
Šuningai kalei šerkite visą skerdeną ar žalius mėsingus kaulus. Vitaminų ir mineralų papildai gali padaryti žalos. Nuo 5 vaikingumo savaitės maisto normą rekomenduojama padidinti 10 proc., o paskutiniame trimestre maisto poreikis padidėja apie 1,5 karto. Paskutines 2 savaites kalę šerti 3 kartus dienoje - tuo metu padidėja spaudimas skrandžiui dėl pilve augančių vaisių. Paskutinėmis dienomis duoti lengvai virškinamus produktus ir, siekiant išvengti vidurių užkietėjimo, mažiau kaulų.
Pirmąją savaitę po gimimo kalei reikia daugiau kalcio, tad padidinti mėsingų kaulų kiekį. Didžiausias kalcio poreikis bus 3 – 4 sav. Laktacijos metu būtina energijos suteikiantys produktai ir daugiau riebalų. Pirmąsias 4 maitinimo savaites kalę šerti 2 – 3 kartus dienoje dideliais kokybiškos riebios mėsos kiekiais, BARF`istai – ir lapinėmis daržovėmis, vaisiais, taip pat grūdais, kurie skatins pieno gamybą.
3 sav. - tinkamas laikas šuniukui pradėti duoti žalio maisto gabalėlius arba faršą. Iki 3 sav. amžiaus šuniukams nereikia kietų maisto dalių. Vėliau mažyliai mėsą čiulpia, o po 6 savaičių jau turi aštrius dantis, kuriais gali draskyti. Kartu prie smulkintos mėsos šuniukams visada duokite skerdenų. Kai šuniukai geba mėsą plėšyti, šėrimą smulkinta mėsa nutraukite. Galima duoti bet kokios rūšies mėsą, tačiau viename šėrime neturėtų būti daugiau kaip dvi mėsos rūšys.
Kadangi šuniukams svarbu gauti pakankamai kalcio, kaulai duodami kasdien. Per daug kaulų šuniukams negalima duoti, tai, kaip ir jų trūkumas, sukelia sveikatos problemas. Iki 10 mėn. šuniukams negalimos bado dietos.
4 – 6 savaičių amžiaus šuniukus užtenka primaitinti 2 – 3 kartus dienoje, kadangi jie vis dar čiulpia mamos pieną. 7 – 8 sav. amžiaus šuniukai nujunkomi. Tada BARF`istai pradeda su mėsa maišyti trintus vaisius ir daržoves, duoti kiaušinių. Šuniukai pradeda ėsti mėsingus kaulus (pvz., sutraiškytus vištų kaklus), kadangi su pienu jie nebegauna kalcio.
4 – 5 mėn. amžiaus šuniukus galima šerti 3 kartus dienoje. Jei šuniukas nuolat atsisako vieno maitinimo, galima pereiti prie dviejų kartų. Šunys virš 6 mėn. amžiaus šeriami vieną - du kartus dienoje.
Šuniukai paprastai turi neblogą savireguliacijos sistemą, tad daug kas jiems duoda ėsti tiek, kiek jie nori vieno šėrimo metu. Paprastai 8 – 24 sav. amžiaus šuniukams duodama iki 8 proc. jų kūno masės, 24 – 34 sav. – 5 proc., 35 – 52 sav. – 3-4 proc.
