Šuniuko skeletą sudaro daugiau kaip 320 kaulų. Kai kurie tų kaulų turi net 5 augimo plokšteles. Kuo daugiau kaule briaunų ir plokštumų, tuo daugiau bus ir augimo plokštelių - geri to pavyzdžiai būtų dideli, plokšti kaukolės kaulai, mentė, dubuo ir slanksteliai. Tai reiškia, kad norint, jog šuniukas turėtų sveiką ir stiprų kūną, tinkamai išsivystyti ir „užsidaryti“ teks daugiau kaip 700 augimo plokštelių.
Dauguma sąnarių (kaklo, pečių, alkūnės, nugaros, klubų, kulnų) sudaryti iš kelių kaulų, su keliomis augimo plokštelėmis, kurios vystosi ir bręsta skirtingu tempu. Augant šuniuko skeletui, jo kaulai, raumenys, sausgyslės ir raiščiai vystosi skirtingais tempais. Pirma tįsta kaulai, tada taikosi minkštieji audiniai. Augimo spurto metu minkštieji audiniai stengiasi valdyti ir išlaikyti kaulus, kurie vienoje ar kitoje sąnario pusėje būna kažkiek per ilgi. Toks asimetriškas vystymasis lemia tai, kad šuniukas viename ar kitame kūno taške nebus visiškai subrendęs kol jam sueis 18 - 24 mėn.
Intensyvus augimas reiškia disbalansą ir didesnę sužalojimų riziką. Juk sąnariai nestabilūs, augimo plokštelės vystosi, kaulai dar negali susidoroti su didelėmis jėgomis, kurias judesio metu sukuria raumenys. Viena iš tokių jautrių zonų yra pečių zona – žastikaulis ir mentė nustoja augti apie 10 mėn. šuniukui, iki tada šuolių ar staigių stabdymų metu patiriamos apkrovos gali neigiamai paveikti priekinės kūno dalies vystymąsi. Šunų priekio sąnariai skiriasi nuo žmonių – mes turime daugiaašius rutulinius pečių sąnarius, o šunų priekines galūnes šalia kūno laiko tik minkštos jungtys (raumenys ir sausgyslės). Šunys neturi ir raktikaulių. Nepamirškime ir kitų jautrių zonų – jų stuburo slanksteliai visiškai sustoja augti tik apie 18 mėn. amžiaus, o dubens kaulai gali vystytis iki 2 metų. Kai kurie raumenys gali būti jautresni negu kiti – tarkim, šunų kirkšnies raumenys yra judriausioje kūno dalyje, pritvirtinti prie ilgiausiai besivystančių skeleto dalių, tad jų traumos gali atsiliepti vėliau. Būtent dėl to planuojant aktyvias šuniuko veiklas, būtina atsižvelgti į jo sudėjimą (kūno tipą)ir amžių.
Ne visada traumas sukelia pernelyg intensyvūs bėgiojimai, aukšti šuoliai ar kritimai. Negalima pamiršti ir jauno šuns vystymosi metu atsirandančių fiziologinių pokyčių. Fizinė veikla daro įtaką raumenų jėgai, ištvermei ir lankstumui. Negalima gyvūnui duoti tik jėgos pratimų ir pamiršti lankstumo bei tempimo pratimus. Esant per dideliam raumenų tonusui, jie gali perspausti sausgysles ir raiščius (kurie prie krūvio nespėja taip greitai prisitaikyti), taip sukeldami mikrotraumas. Tokiu atveju šuniuko organizme atsiranda surandėjusio audinio sričių, kur sumažės lankstumas ar atsiras funkcinis silpnumas. Pernelyg apkrauti jungiamieji audiniai laikui bėgant iššauks nesubalansuotus kompensacinius judesius ir galų gale viską lydės traumos.
Iki užsidarys augimo plokštelės, šuniukams nerekomenduojama intensyvi ištvermės veikla. Iki 6 mėnesių geriausi – trumpi pasivaikščiojimai, prižiūrimi žaidimai, propriocepcijos užsiėmimai (kaip ėjimas ant žemės gulinčių kopėčių tarpais, vaikščiojimas skirtingais paviršiais, ėjimas atgal ir t.t.). Jei šuniukas nėra pernelyg audringas, naudinga žaisti „meškerę“ (flirtpole). Dauguma pratimų atliekami žaidimo forma, taip pat šuniui be rimtų apkrovų dedami ateities sporto ar darbo pagrindai.
6 – 15 mėn. amžiaus šuniukai gali atlikti pasikartojančius pratimus kaip sėst- stot, tarnauti, duoti penkis, šliaužti, apsiversti, lipti į kalvas, traukti virvę, pradėti tampyti nesunkius svorius. Šiuo laikotarpiu galima pradėti šuolių treniruotes, tačiau kliūtys negali viršyti šuniuko alkūnės aukščio. Taip pat šunytis gali būti mokomas risnoti tinkamo dydžio žingsniu (daugiausia čia pasitelkiamas cavaletti). Nuo 15 mėn. laipsniškai įvedami rimtesni jėgos pratimai ir vystoma ištvermės veikla.
