Naminių gyvūnų augintojai keturkojo kompaniono pasirinkimą grindžia jo asmenybe – tačiau, kaip ir su žmonėmis, šioje atrankoje didelį vaidmenį atlieka ir išvaizda. Garbanoti plaukai daugeliu atveju būna labai pageidautinas bruožas, tad nenuostabu, kad naminių gyvūnų savininkus bei veisėjus dažnai traukia garbanoti gyvūnai. Štai pripažįstamos jau trys tokių kačių veislės.
Serina Filler iš Vienos Veterinarinės medicinos universiteto teigia, kad ketvirtoji garbanotų kačių veislė – Selkirk reksai - genetiškai skiriasi nuo anksčiau žinotų „garbanių“veislių.
1987 metais iš kažkurios Montanos (JAV) prieglaudos išgelbėta garbanota katė susilaukė garbanotos mažylės. Kai suaugo, pastaroji buvo suporuota su persų veislės patinu. Išgelbėtos katės mutacija buvo dominuojanti – dvi geno kopijos lemia, kad katė turės garbanotą kailiuką. Rezultatas – vada kačiukų, tarp kurių buvo turinčių ir normalų, ir garbanotą kailiuką. Vėliau Selkirk reksų veisime buvo leista naudoti ir britų trumpaplaukius katinus.
Keistos išvaizdos kačiukai visiems patiko ir greitai buvo pripažinti kaip nauja veislė – Selkirk reksas. Tarptautinėje kačių asociacijoje veislė įregistruota 1994m. Šiuo metu Selkirk reksų veisėjų yra visame pasaulyje, o jų katės – pakankamai populiarios. Labai žaismingi, meilūs su vaikais, neagresyvūs kitiems gyvūnams, mėgstantys žmones Selkirk reksai – puikūs augintiniai šeimai. Be to, jie labai prieraišūs ir ištikimi, mėgsta būti nešiojami ant rankų.
Selkirk reksai gali būti trumpaplaukiai ir ilgaplaukiai. Vadoje gali gimti tiek garbanoti, tiek negarbanoti kačiukai. Garbanos ypač ryškios už ausų, ant kaklo, krūtinės ir pilvuko. Ilgaplaukius Selkirk reksus reikia dažnai šukuoti.
Kadangi mutacija dominuojanti, Selkirk rekso katės gali būti homozigotinės („neša“ dvi mutacijos kopijas) arba heterozigotinės (turi vieną mutavusį ir vieną normalų geną). Tiesą sakant, heterozigotinės katės populiaresnės - jos turi trumpesnes ausis, apvalainesnę galvą ir visiškai garbanotą kailį – kaip ir reikalauja veislės standartas. Homozigotinės katės jaunystėje linkusios prarasti dalį plaukų (tačiau plikų odos sričių neatsiranda).
S. Filler analizavo šių požymių paveldėjimo modelį tarp daugiau kaip 15 kačių bei ištyrė daugumos jų DNR. Paaiškėjo, kad veislės genų mutacija skiriasi nuo kitų pripažintų veislių mutacijų. Ši mutacija vadinama SADRE (arba Selkirk Rekso Autosomine Dominantine). 20-ties veislės atstovių genealogijų analizė parodė, kad pradinės mutacijos atsirado 8 – 9 kartas atgal, kas puikiai dera su žinoma veislės istorija.
Selkirkt kates leidžiama kryžminti ne tik veislės viduje, bet ir su persų katėmis, egzotų trumpaplaukėmis, britų trumpaplaukėmis bei britų ilgaplaukėmis. Dėl to Selkirk reksai – genetiškiai įvairi veislė su nedideliu giminingo poravimo koeficientu. Bene ryškiausiai išvaizdoje atsispindi britų trumpaplaukių kačių poveikis – jis regėti Selkirk reksų kūno formoje.
Filler tyrimas patvirtino, kad Selkirk reksai kilo iš spontaninės mutacijos, įvykusios prieš 25 metus. Kadangi mutacija dominuojanti, veislę palyginti lengva išlaikyti sveiką - ją galima kryžminti su kitų veislių atstovais ir taip palaikyti genetinę įvairovę.
Pagal ScienceDaily (Oct. 30, 2012). Tyrimas S. Filler, H. Alhaddad, B. Gandolfi, JD Kurushima, A. Cortes, C. Veit, LA Lyons, G. Brem. Selkirk Rex: Morphological and Genetic Characterization of a New Cat Breed . Journal of Heredity , 2012; 103 (5): 727 DOI: 10.1093
