Katėms, gyvenančioms tik patalpose, yra mažesnė rizika būti sužalotoms transporto priemonių ar kitų gyvūnų, nukentėti dėl agresyvių sąveikų su kitomis katėmis, susirgti infekcinėmis ligomis. Iš esmės gyvenimas tik patalpose yra gan saugus. Tačiau ne visos katės geba prisitaikyti prie tokio gyvenimo būdo, ir joms gali padidėti tam tikrų elgesio ar sveikatos problemų rizika. Norint sėkmingai katę laikyti tik patalpose, reikia patenkinti visus aplinkos ir socialinius poreikius, o kiekvieno gyvūno savijauta turi būti nuolat stebima. Nuspėjamumas, žinomumas, kasdienybė ir kontrolės jausmas yra pagrindiniai veiksniai, mažinantys stresą. Jei bus patenkinti katės saugios aplinkos bei socialiniai poreikiai bei jai suteikta pakankamai vietos ir išteklių, greičiausiai ji prisitaikys prie gyvenimo vien patalpose, ypač jei toks gyvenimo būdas jai bus įprastas nuo ankstyvo amžiaus.
Svarbiausi dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį katę laikant patalpose:
Saugi erdvė: joje galima be baimės ilsėtis, atsipalaiduoti ir miegoti. Taip pat turi būti įrengtas apžvalgos taškas – aukščiau esanti erdvė, pvz., galimybė įlipti į knygų lentyną, kas vienu metu sudarys sąlygas slėptis ir suteiks kontrolės jausmą. Slėpimasis yra esminis kačių elgesys – atėmus jo galimybę, galimas stresas bei ligos. Namuose, kuriuose gyvena daugiau nei viena katė, šuo ar į saugią erdvę galintis įsiveržti žmogus, svarbu, kad katė negalėtų jaustis užspeista, todėl į saugią erdvę turi vesti daugiau nei vienas įėjimas. Kiekvienai namuose gyvenančiai katei turi būti skirta bent viena saugi ir nuo kitų atskirta vieta.
Keli atskiri pagrindiniai ištekliai: atsižvelgiant į tai, kad teritorija grindžiama išteklių prieinamumu, katėms reikalingos prieigos prie visų pagrindinių išteklių, nerizikuojant realia ar įsivaizduojama žalos rizika. Pagrindiniai ištekliai yra maistas, vanduo, tualetas (kraiko dėžutė), vieta draskymui ir žaidimams, taip pat vietos, kur jos gali stebėti, ilsėtis ir miegoti. Nors yra socialiai draugiškos, katės medžioja bei maitinasi vienos. Negalima pamiršti, kad natūraliai katėms yra rizika tapti grobiu, todėl namuose, kur gyvena kelios rainosios, uždegtos tualeto dėžės gali prisidėti prie nerimo, susijusio su galimo užpuolimo tuštinantis rizika. Išteklių atskyrimas sumažina konkurenciją ir pasalų tikimybę. Geriausia, kai kiekvienas išteklių šaltinis būna atskiroje vietoje ir ne kurios nors katės „savame kampelyje“. Be to, katėms turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti išteklių. Tam reikia dviejų ar daugiau šėrimo vietų, vandens dubenėlių, tualetų ir kt. Tualeto dėžės turi būti didelės - bent 1,5 karto didesnės už katės ilgį ir švarios. Atskiros katės turi skirtingus pageidavimus kraikui bei jo kiekiui. Kadangi dirvožemis ir smėlis yra natūralūs tualeto pagrindai, dauguma kačių mieliausiai priima į smėlį panašius ar smulkaus molio pakratus. Tualeto dėžės turi būti paskirstytos visame namuose, apsaugotos nuo netikėtų garsų šaltinių (pvz., skalbimo mašinos). Dėžutes reikia valyti kasdien (kuo dažniau), o kas savaitę rekomenduojama jas išplauti.
Gėrimo stotis gali sudaryti įvairūs dubenys, vazos ir fontanai. Vanduo turėtų būti šviežias. Saugioje namų aplinkoje esančių dubenėlių kraštą katės ūsai gali liesti, tačiau nesaugioje aplinkoje ar veterinarijos klinikoje rekomenduojami būti platūs ir plokšti indai – katės savo ūsais jaučia oro judėjimą ir esant įtampai jos jaučia poreikį būti budriomis. Naudojant dubenį, ribojantį galimybę pajausti aplinką, katė gali jo vengti. Tais atvejais, kai katės giminingai susijusios ir priklauso tai pačiai socialinei grupei, jos gali dalytis ištekliais, tačiau vis tiek vandens indas neturėtų stovėti šalia maisto, o kiekvienai katei reikia bent vienos atskiros šėrimo stoties.
„Profesiniai poreikiai“: katės turi žaisti ir medžioti. Medžiojimas sudaro didelę jų dienos dalį. Katės turėtų galėti įsitraukti į visus grobuoniškos veiklos aspektus: surasti, persekioti, vytis, užmušti, paruošti ir suėsti savo grobį. Buitinėje situacijoje tai pasireiškia žaidimais ir maitinimusi. Jei šie poreikiai nebus patenkinti, katės gali nuobodžiauti, frustruoti ir nutukti. Katės žaidžia atskirai ar su savininku, tačiau retai grupėje, nebent augo kartu. Įsitikinkite, kad žaidžiant tarp kačių bus pakankamai asmeninės erdvės (> 3 metrai) arba parinkite skirtingą žaidimų laiką. Naujų daiktų, tokių kaip dėžės ar krepšeliai, tyrinėjimas taip pat stimuliuoja, o skirtingos katės gali teikti pirmenybę tam tikriems žaislams. Leidimas „medžioti“ maisto indą arba maitinimosi žaislai yra psichiškai stimuliuojanti veikla.
Draskymasis: tai būtina veikla ne tik dėl nagų galandinimo ir valymo, bet dėl tempimo pratimų bei kvapų žymių palikimo. Jei katė niokoja baldus, galima pakirpti nagus ar naudoti specialius apsauginius antnagius. Lipni juosta gali būti atgrasymo priemonė nuo kai kurių paviršių. Esant būtinybei, nepageidaujamose vietose gali būti įrengti judesio detektoriai, susieti su atgrasančiu garsu, tačiau jie turi būti naudojami atsargiai, o už norimą elgesį būtina katę paskatinti. Geriausia, jei bus įrengtos specialios draskyklės. Geriausia draskymo veiklai - sunkūs nejudantys stulpai, padengti kilimu, sizaliu, rotangu arba gofruotu kartonu (pastarieji gali būti ant grindų ar pritvirtinti prie sienos).
Vizualinė stimuliacija yra svarbi katėms; bent vienoje saugaus poilsio zonoje (palangė, laipiojimo platforma, spintelė) turėtų būti vaizdas į lauką. Paukščių, pelių ir voveraičių vaizdo įrašai skatina regos, taip pat klausos stimuliaciją ir gali būti naudingi, ypač kai nėra galimybės stebėti tikro lauko. Smagus, daug pojūčių aprėpiantis užsiėmimas – į tuščia vonelę patalpintas teniso kamuoliukas, su kuriuo augintinė gali žaisti. Specialios žolelės suteiks tekstūruotą skonio stimulą, o vartymasis ant minkšto, katžole pabarstyto kilimėlio stimuliuos lytėjimo pojūčius.
Stimuliacija kvapais. Katės naudojasi uosle suvokdamos pasaulį kur kas aktyviau nei žmonės, tad gerbkite šį pojūtį. Taip pat katės bendrauja per feromonus. Žmonių sukurta aromatinė aplinka - tiek apgalvota, tiek netyčinė - gali labai paveikti kates. Oro gaivikliai, valymo priemonės, kvepalai ir kvapnus kačių tualeto kraikas mums gali būti malonūs, bet nepatikti katei. Kvapai iš išorės, atnešti ant batų ar lankytojų, katei gali atrodyti grėsmingi. Apribokite kvapnių produktų naudojimą ir palikite avalynę bei pirkinių krepšius šalia įėjimo, kad sumažintumėte suvokiamas grėsmes. Katžolė (Nepeta cataria), sausmedis (Lonicera tatarica), valerijono šaknis (Valeriana officinalis) ir sidabražolė (Actinidia polygama) yra malonūs uoslės stimuliatoriai. Namuose ar klinikoje gali būti naudinga naudoti pažįstamai kvepiančius drabužius ir patalynę. Venkite visos katės patalynės skalbimo iš karto – stenkitės užtikrinti kvapo tęstinumą. Naujus daiktus (pvz., baldus), atvežtus į namus, reikėtų patrinti audiniu, prie kurio katė lietėsi kvapo liaukomis. Šios liaukos, gaminančios įvairius feromonus, yra ant skruostų, aplink snukį, ant uodegos ir uodegos pagrindo bei tarpupirščiuose. Kai katė trindamasi skruostu ar braižydama pažymi paviršių, ten nusėda jos kvapas. Tokie ženklai neturėtų būti nuplauti. Tvirtų (vertikalių ar horizontalių) braižymo paviršių buvimas visuose namuose (ypač prie įėjimo) padeda užtikrinti „saugumą“ ir leidžia išvengti žymėjimo šlapimu. Sintetiniai feromonai, atkartojantys skruostinius feromonus, gali būti naudingi didesniam saugumo jausmui.
Socialinis pasaulis: nuoseklumas ir nuspėjamumas yra raktas į teigiamą žmogaus ir katės sąveiką. 2 – 8 savaičių amžiaus katiniuko socializacija yra labai svarbi, kad vėliau jis sėkmingai gyventų su žmonėmis. Šiuo laikotarpiu katės turėtų būti veikiamos mažiausiai keturiais prižiūrėtojais ir švelniai supažindinamos su daugeliu trumpų, teigiamai sustiprintų patirčių. Žmonių dėmesys labai svarbu, tačiau katės dažnai teikia pirmenybę dažnam, bet ne pernelyg intensyviam bendravimui. Be to, katės mėgsta pasirinkti socialinio kontakto laiką ir vietą. Kuo daugiau savininkas atsakys į katės dėmesį, tuo stipresnis ryšys bus. Iš pradžių užuodusios žmogų, dauguma kačių nori būti glostomos aplink galvą ir kaklą, o ne per visą kūną. Jei katė nusprendžia atsitraukti, nereikėtų tęsti kontakto. Žinoma, katės yra individualios asmenybės, o kai kurios nori tvirtesnių žaidimų. Bet kokiu atveju susipažindami su kate, glostykite tik galvą ir skruostus. Fiksuotas akių kontaktas (spoksojimas) katėms atrodo kaip grėsmingas elgesys. Kai kurios katės nori būti glostomos ar šukuojamos, kitos - labiau linkusios žaisti.
Kačių valymasis: kasdien jos praleidžia daugiau nei 3,5 valandos valydamos kailiuką, ir tai akivaizdžiai yra svarbus elgesys. Kai katė neturi draugės, kurią galėtų prižiūrėti ar būti jos valoma, įsikišti tenka šeimininkui. Kaip ir glostant, nebent pati katė reikalauja kitaip, šukuojant šepečiu patartina apsiriboti galvos ir kaklo sritimis.
