Įvairiose kultūrose pasisveikinimo ar kiti gestai gali skirtis. Mes paspaudžiame ranką, o japonai nusilenkia. Kas vienoje kultūroje laikoma draugišku pasisveikinimu, kitoje gali būti į nepatogią situaciją įstumiančiu ar net nepagarbiu gestu. Tas pats galioja bendraujant skirtingų rūšių gyvūnams. Tai, ką mes laikome draugišku pasisveikinimu, gyvūnui gali atrodyti kaip grėsmė.
Kiekvienas gyvūnų augintojais labai gerai žino, kad jie nekalba mūsų kalba ir naudoja nedaug mūsų gestų, tačiau kažkodėl manome, kad jiems mūsų judesius ir gestus interpretuoti paprasta – lyg būtume ta pati rūšis. Prie šuns artėjanti, tiesiai į jį žiūrinti ir paglostyti bandanti moteris mums atrodys draugiška, o šuniui - greičiausiai pavojinga, kadangi elgiasi taip, kaip grasinantis šuo.
Kai žmonės nesupranta gyvūnų etiketo taisyklių, viskas baigiasi nesusipratimais ar net sužalojimais. Šuo, kuriam glostoma galva, gali labai išsigąsti ir apsišlapinti. Jis net gali tapti agresyvus geranoriškai nusiteikusiems nepažįstamiesiems.
Mandagumas ir sveikas protas sako, kad negalime manyti, jog mūsų žodžiai ar gestai gyvūnams reiškia tą patį ką ir mums. Ypač tai svarbu kalbant apie nepažįstamus gyvius. Gyvūnas, gyvenantis kartu su mumis, žino, kad spoksojimas į akis prieš paglostant nekelia grėsmės, tačiau nepažįstamas šuo toje pačioje situacijoje gali bandyti gintis.
Skirtingos gyvūnų rūšys mūsų elgesį gali interpretuoti labai skirtingai. Kai kurie bendro pobūdžio patarimai, galintys būti naudingi bendraujant su svetimais gyvūnais:
• Negalima spoksoti ar bandyti paliesti nepažįstamą gyvūną.
• Greiti judesiai į gyvūno pusę gali būti palaikyti pavojaus ženklu.
• Atkišti ranką gyvūnui (kad ją apuostytų) rekomenduojama tuo atveju, jei puikiai galite išgyventi ir be rankų.
• Kontakto metu nukreipkite akis į šoną.
• Garsus kalbėjimas gali būtų bauginantis, o gilus balsas skambėti kaip urzgimas.
• Geriausias patarimas – susipažinti su gyvūnų gestais ir signalais. Jei nesate tikras, kad prieš jus esantis gyvis atsipalaidavęs, nerizikuokite.
