Kokia šunų gyvenimo trukmė?

 

Natūralioje aplinkoje, kur gyvenimo sąlygos labiau negu nedraugiškos, nuo senatvės gyvūnai miršta labai retai. Tuo tarpu šunys, kuriais rūpinasi žmogus (kitaip sakant, jiems suteikiamas maistas, apsauga nuo priešų ir ligų), gyvena ilgiau negu laukiniai jų giminaičiai. Indijos šunys parijai laisvėje sulaukia vos 4 – 6 metų, o laikomi namie ir gerai prižiūrimi „tempia“ 12 – 16 metų.

Nuo ko priklauso šuns gyvenimo trukmė

Vidutiniškai šuo turėtų gyventi apie 13 metų, retesni egzemplioriai gali sulaukti 15 – 18 m. Kalbant apie gyvenimo trukmę, ją lemia tokie faktoriai:

Šuns dydis. Maži šunys gyvena maždaug 1,5 karto ilgiau negu dideli. Šuns, kuris sveria iki 7 kg, senatvė prasideda nuo 7 metų, vidutinio dydžio (7 – 35 kg) šuns – nuo 6 metų, o va stambus egzempliorius (daugiau kaip 35 kg) sulaukęs 6 metų gali būti laikomas tikru seniu.

Veislė. Veislė – stiprus gyvenimo trukmės rodiklis. Didesnių veislių atstovai gyvena trumpiau negu mažų. Tačiau net toje pačioje svorio kategorijoje kai kurie gyvena ilgiau už kitus. Pvz., dobermanas gali pasiekti 15 metų, o panašaus dydžio bokseris greičiausiai nugyvens 10 metų. Buldogo gyvenimo trukmė apie 7 m., o vokiečių dogo – apie 8,5 m., tuo tarpu miniatiūrinis pudelis greičiausiai gyvens 15 m. Pagal skirtingus šaltinius, grynaveisliai šunys gyvena 6,7 – 11,25 m. (ir, remiantis tyrimų duomenimis, daugelio veislių gyvenimo trukmė po truputį… trumpėja), mišrūnai - 8,5 – 14 m.

Kai kurių veislių atstovų vidutinė gyvenimo trukmė (šaltiniai Vet School Data 1980-1990, UK Kinologų klubo 2004 m. apklausos, britų savininkų 1999 apklausos, Danijos kinologų klubo 2003 m. duomenų):

Lytis. Kalės gyvena ilgiau negu patinai (priklausomai nuo veislės, 1 – 2 metais).

Sterilizacija/kastracija. Kastruoti šunys linkę gyventi ilgiau. Tai daugiausia susiję su mažesniu pavojumi susirgti vėžiu, kuris priklauso nuo lytinių hormonų. Kuo ankstesnė sterilizacija, tuo mažesnė vėžio rizika.

Gyvenimo sąlygos. Šuns „susidėvėjimą“ lemia ne tik jo dydis (veislė), bet ir tai, kaip juo rūpinamasi visą gyvenimą – tinkama priežiūra, maistas, fizinis krūvis, pakankamas bendravimas su šeimininku augintinio gyvenimą „prailgina“. Svarbiausia veiksniai – dieta, mankšta, gyvenimo sąlygos ir veterinaro priežiūra.

Individualios charakteristikos. Kaip kai kurie žmonės gimsta tvirtesnės sveikatos, taip ir ir su šunimis.

Kokybiškas gyvenimas

Kai kalbame apie laikotarpį, kurį tikimės, kad šuo nugyvens gyvas, reikia nepamiršti, kad svarbu ir šuns gyvenimo kokybė – tai yra, kiek metų jis nugyvens būdamas sveikas. Vieni šunys sveiki ir aktyvūs būna beveik visą savo gyvenimą, o kiti ilgai gali kentėti nuo įvairių ligų. Nors niekas negali prognozuoti šuns sveikatos, atrankos ir priežiūros būdu sveiko gyvenimo trukmę galima pailginti. Kai kurios veislės turi polinkį tam tikroms ligoms (pvz., displazija). Svarbu ir kam veislė sukurta bei kaip naudojama praktiškai. Darbiniams šunims reikia daugiau erdvės ir veiklos, kitaip jie kentės psichiškai bei fiziškai. Tuo tarpu namams skirtas šuo, laikomas lauke, taip pat gali susirgti. Svarbu ir pats veisėjas – daugintojai šunis kergia praktiškai neatsižvelgdami į jų sveikatą. Tokie keturkojai paprastai būna pigesni, dažniausiai neturi dokumentų, tačiau „skūpus moka du kartus“. Šuns pirkimas iš gerbiamo veisėjo gali padėti sutaupyti daug pinigų ir ašarų, tačiau vis viena 100 procentų negarantuos puikios gyvūno sveikatos ar ilgaamžiškumo. Paprastai daugiausia problemų būna su populiariausių veislių šunimis.

Tinkama mityba, pakankamas (bet ne per didelis) maisto kiekis šuns sveiko gyvenimo trukmę pratęs. Šuns mitybos reikalavimai priklauso nuo jo amžiaus, veislės ir gyvenimo būdo. Svarbu ir pratimai, kurių kiekis ir tipas priklauso nuo veislės bei individualių poreikių. Darbinėms veislėms reikia daugiau pratimų, kad tiek jų fizinė, tiek psichinė sveikata būtų gera. Blogos gyvenimo sąlygos (šuo neapsaugotas nuo šalčio, vėjo ar lietaus, nepakankamai erdvės, švaraus vandens trūkumas) susijusios su ankstyvomis ligomis. Būtina nepamiršti šunis laiku vakcinuoti, saugoti nuo parazitų, gydyti traumas.

Šuns ir žmogaus amžiaus palyginimas

Nuolat bandome šuns amžių lyginti su žmogaus. Darydami tai, turime atsižvelgti į vidutinę tikėtiną žmonių gyvenimo trukmę. Pavyzdžiui, manome, kad dauguma šunų gyvena apie 10 metų. Išsivysčiusiose šalyse žmonių gyvenimo trukmė gali siekti 80 metų, daug kur ji yra apie 66 metus. Kaip matote, „pagaminti“ tikslią konvertavimo skaičiuoklę itin sudėtinga. Plačiai priimtina nuomone laikoma, kad vieneri šuns metai prilygsta 7 žmogaus metams. Tai gali būti naudojama kaip labai grubi instrukcija, iš esmės šis skaičiavimo būdas klaidinantis. Paprastai dažniausiai pirmieji du šuns gyvenimo metai „gauna“ po 10,5 žmogaus metų (arba pirmieji „gauna“ 14 m., antrieji – 7, o likę po kokius 5). Likusiems metams duodama po 4 m., tačiau iš tiesų vienų šunų gyvenimo metai gali prilygti 10-čiai žmogaus metų, o kitų – vos 4-5-iems. Šis skaičiavimas grindžiamas tuo, kad šunys greičiausiai vystosi pirmuosius du gyvenimo metus. Tačiau dauguma veislių (ypač mažesnių) turi trumpesnę vaikystę lyginant su žmonėmis. Mažas šuo su numatoma 15 metų gyvenimo trukme psichiškai ir lytiškai subręsta sulaukęs maždaug 1 metų amžiaus, o žmogus su tikėtina 75 metų gyvenimo trukme subręsta maždaug 15 metų amžiaus. Šuo brandą pasiekia 1/15 savo gyvenimo dalį, o žmogus – 1/5.