Katės – socialūs gyvūnai

Tradiciškai katės nelaikomos bendravimą mėgstančia rūšimi. Legenda byloja: „katinai vaikšto po vieną“. Daug metų mokslas vieninteliais socialiais kačių pasaulio atstovais laikė liūtus, gyvenančius praidais. Vėliau pastebėta, kad gepardai taip pat turi unikalias socialines struktūras, o dabar pripažįstama, kad kačių – tiek laukinių, tiek naminių – šeimose egzistuoja socialinė struktūra.

1970-siais mokslininkai stebėjo laukinių kačių kolonijas, kur katės naudodavosi vietiniu maisto šaltiniu, toleruodamos kitas tos srities rainąsias. Vyravo teorija, kad ėdesio poreikis stipresnis už instinktą kovoti su gentainiais. Kadangi nepavyko aptikti tokio nusistovėjusio socialinio elgesio kaip šunų pasaulyje, nuspręsta, kad katės nėra socialūs gyvūnai. Tačiau paklauskite to kačių augintojų. Daug kačių turinčiuose namuose pastebėti visai kitokie dalykai – hierarchinės struktūros, giminiški ar draugiški ryšiai ir t.t.

Jeigu auginate daugiau negu vieną katę, turbūt pastebėjote, kad jų pasaulyje yra tam tikros taisyklės. Viena katė viršesnė, o kitos jai paklūsta. Taip pat kiekviena jų turi savo mažą "teritoriją". Jeigu turite vieną laisvai gyvenančią katę, galite pastebėti, kad net tarp jos ir kaimynų yra tam tikri nusistovėję ryšiai. Nors kai kurios katės mėgsta vienišesnį gyvenimo būdą, dauguma (ypač po kastracijos) sugeba gyventi mažomis grupėmis. Be to, gyvendamos su žmonėmis katės prisitaikė būti socialesnėmis.

Katės mėgsta trintis į draugus, taip siekdamos kvapų susimaišymo ir sustiprėjusių ryšių. Tokie trynimaisi leidžia nuspėti katės socialinę padėtį – pagal tai, kaip dažnai kitos katės glaustosi su ja. Viršesnės katės sulaukia daugiau dėmesio. Tai reikia atsiminti, ypač jeigu tokioje mažoje bendruomenėje netyčia atsiranda problemų.

Iš esmės galima teigti, kad kačių socialinio elgesio lankstumas labai platus – jos geba gyventi pavieniui, kolonijomis ir namuose su žmonėmis bei kitomis rūšimis.

Kaip formuojasi grupės

Kačių socialinę elgseną lemia jų skaičius teritorijoje ir maisto šaltinių prieinamumas. Katės – nepaprastai prisitaikanti rūšis, galinti gyventi socialinėmis struktūromis paremtose grupėse. Katės geba sudaryti mažas grupeles (tai būdinga laisvai laikomoms naminėms katėms) arba išlaikyti atskiras teritorijas (tokį gyvenimo būdą mieliau renkasi laukinės katės).

Sulaukėjusios katės mėgsta sudaryti mažas kolonijas, paremtas maisto šaltiniais (kolonijų dydis priklauso nuo ėdesio kiekio). Jose formuojasi nedidelės bendradarbiaujančių kačių ir kačiukų grupelės. Tokiose grupėse nesiformuoja tarpusavyje priklausoma hierarchija kaip šunų pasaulyje, tačiau tarpusavio santykiai sudėtingi. Ryšiai tarp kai kurių kačių būna stipresni – tai nulemia giminingumas, amžius, lytis ir t.t. Katės mėgsta išsirinkti draugus, su kuriais praleidžia daugiau laiko.

Motiniškos grupės

Katėms būdinga nusistovėjusios socialinės struktūros ir sudėtinga matriarchatinė valdymo sistema (panašiai kaip liūtų praiduose). Galima su pagrindiniu ėdalo šaltiniu susijusi didelė centrinė patelių kolonija ir mažesnės apie ją susiformavusios periferinės grupės.

Pagrindinis kačių socialinis vienetas - karalienė (motina) ir jos kačiukai. Atjunkymas galimas 5 - 8 savaitę, tačiau priklausomai nuo aplinkybių kačiukai su mama gali išbūti ilgiau. Stabiliose laukinių kačių grupėse kačiukai bus su motina ar grupe pirmus 12 – 13 savo gyvenimo mėnesių. Patinai laimės ieškoti svetur patrauks sulaukę socialinės brandos (2 – 4 metų). Įdomu ta, kad nors katės lytiškai subręsta anksti (nuo 6 mėn.), aktyvus dauginimasis didesnėse socialinėse grupėse gali būti slopinamas.

Sulaukėjusiose kolonijose patelės būna tokios artimos, kad auklėja ir žindo viena kitos kačiukus, o tie visų auginami kooperatyviai. Kadangi šiose kolonijose kačiukus prižiūri kelios katės, jų socialiniai ryšiai formuojasi nuo mažų dienų. Motinos taip pat sujungia jėgas kovodamos su įsibrovėliais, įskaitant ir patinus, siekiančius nudaigoti kačiukus (jie tikisi, kad po to katė galės vėl daugintis).

Patinai

Patinai paprastai nėra mažųjų kolonijų dalis, paprastai jie laikosi periferijoje. Patino gyvenama sritis gali sutapti su kelių patelių grupių teritorijomis. Patinų teritorijos taip pat gali persidengti ar iš dalies sutapti, o jų dydis proporcingos maisto prieinamumui ir patelių tankumui. Tikėtina, kad viršesni patinai turi didesnes teritorijas.

Agresija

Patelių kolonijose agresija nėra paplitusi - jų artimi ryšiai  padeda palaikyti draugiškus santykius. Agresija dažnesnė tuo metu, kai patinai pasiekia lytinę brandą ir išvejami, arba kai patinai ir patelės patruliuoja teritorijose. Atrodo, katės turi santykinai ribotą gebėjimą vizualiai perduoti signalus, tad jos mažiau pajėgios parodyti taikesnius ketinimus, tad konfliktų metu atsiranda didesnė peštynių tikimybė.

Patinai retai piktai elgiasi su katėmis, tačiau patelės, išskyrus rujos laikotarpį, bus nedraugiškos su pernelyg arti slankiojančiais katinais. Nepaisant to, stebimas ir draugiškas jų bei patinų elgesys, pvz., pasisveikinimas patrinant galvas, ypač jei patelė ir patinas pažįstami. Vyresni patinai sąveikauja skirtingai, dažniausiai tai agonistinė sąveika, vengimas ar tolerancija.

Teritorijos

Katės linkusios turėti medžioklės teritoriją, kurios ribos leistų išvengti konfliktų. Ribų ženklinimui jos naudoja žymėjimą. Tai padeda veiksmingai bendrauti ir sumažinti tiesioginius konfliktus. Jei svetima katė įsiveržia į teritoriją, ji išprovokuoja agresyvų elgesį - šnypštimą, urzgimą, o jei tai neefektyvu, - ataką. Laukinėse teritorijose galimos neutralios sritys, kuriose katės sveikinasi ar nepiktai bendrauja.

Svarbi katės teritorijos dalis - pagrindinė sritis arba guolis, kur ji jaučiasi pakankamai saugi miegoti, ėsti, žaisti ir mėgautis socialinėmis sąveikomis kai tam yra galimybė. Net vien namuose laikomos katės „valdo“ tam tikras zonas. Pvz., viena prižiūri sofą, o kita mėgsta fotelį, ir dažnai jos stengiasi nelįsti į kitos karalystę.

Kai kuri nors iš kačių nugaišta, jos senąją teritoriją aneksuoja kita, dažniausiai iš viršesniųjų tarpo. Kartais pasikeičia ir tam tikri elgesio modeliai. Pvz., baili katė gali prisiimti aukštesnę vietą hierarchijoje ir pakoreguoti savo elgesį, kad šis atitiktų aukštesnį statusą. Problemų kyla, kai namuose atsiranda naujokė, kuriai tenka „atriekti“ kažkiek teritorijos. Vadinasi, senbuvės turi koreguoti savo ribas.

Katės ir žmonės

Katės prisiriša prie žmonių. Tyrimai rodo, kad dauguma kačių pageidauja sąveikos su žmonėmis, o maistas joms yra tik antroje vietoje. Eksperimentai parodė ir tai, kad katės aktyviau reaguoja į šeimininko balso įrašą, lyginant su nepažįstamaisiais. Kai pamato artimą žmogų, katės kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis padidėja – toks pat atsakas būdingas ir šunims.



Fatal error: Allowed memory size of 268435456 bytes exhausted (tried to allocate 921600 bytes) in /home/aleksann/domains/vetvila.lt/public_html/includes/database/database.inc on line 2139