Katės yra teritoriniai gyvūnai – namuose esantys plotai joms suteikia saugumo ir kontrolės jausmą. Valdas jos ženklina ženklais ir cheminiais signalais. Tokia aplinka padeda jaustis saugiai, o kiekvienas svetimas žmogus arba staigus aplinkos pokytis gali būti suvokiami kaip grėsmė. Be to, katės – vieninteliai namų gyvūnai, kilę iš vienišų medžiotojų. Dėl to jos iš prigimties itin saugosi galimų pavojų ir dažnai į nepažįstamuosius reaguoja atsargumu ar net baime.
Kačių prisirišimas taip pat skiriasi. Trečdaliui jų būdingas vadinamasis saugus prieraišumo stilius – jos aktyviai bendrauja su savininku, dažnai ieško kontakto ir mažiau panikuoja atėjus svečiams. Kitos gali būti neramios ir, nors trokšta palaikymo, naujos situacijos jas sutrikdo, arba vengiančios, kai atsiriboja ir vengia kontaktų. Taigi vienos į svečius reaguos drąsiau ir smalsiau, o kitos slėpsis.
Streso fiziologija
Stresas įjungia dvi sistemas – simpatinę ir hipotalamo–hipofizės–antinksčių (HPA) ašį. Trumpalaikio streso atveju išsiskiria adrenalinas ir noradrenalinas, sukeliantys vadinamąjį kovok ar bėk atsaką. HPA ašis savo ruožtu skatina kortikotropino ir kortizolio gamybą. Kačių atveju stresinėse situacijose trumpam ženkliai padidėja kortizolio kiekis kraujyje. Adrenalinas ir kortizolis organizme laikinai sustabdo nereikalingas funkcijas (ėdimą, virškinimą) ir sutelkia energijos gelbėjimosi atsakui.
Esant ūmiam stresui katėms padidėja širdies ritmas, padažnėja kvėpavimas, pakyla kūno temperatūra, didėja gliukozės koncentracija kraujyje. Jei streso šaltinis ilgalaikis, gali sutrikti HPA ašis ir atsirasti tokių sveikatos problemų kaip opos, imuninės funkcijos nusilpimas ar virškinimo sutrikimai. Ilgalaikė įtampa siejama su nuolatiniu nerimu ir gali lemti tokius elgesio sutrikimus kaip padidėjusi agresija, apatija, netinkamas tualetų naudojimas.
Net subtilūs požymiai gali parodyti, kad katė jaučia įtampą. Pvz., ji gali uodegą laikyti arčiau kūno ar pakišusi po savimi. Nervingai trukčiojanti uodega rodys susierzinimą ar tą patį nerimą. Susigūžusi, prisiplojusi prie žemės katė bando būti kuo mažesnė. Grėsmės akivaizdoje ausys dažnai nukreiptos į šonus arba pasistumia žemyn. Gali išsiplėsti vyzdžiai, akys būti plačiai atmerktos. Nerami katė gali vaikštinėti ar bėginėti po namus ar, atvirkščiai, palįsti po kokia lova ir nekontaktuoti su niekuo. Kartais nesaugiai pasijutusi katė gali gintis agresyviai.
Slėptuvių nauda
Katės instinktyviai mėgsta slėptis. Ne tik švenčių sezono metu, bet ir kasdien patartina namuose turėti bent kelias saugias nišas – kartonines dėžes, būdeles, lovas su užuolaidėlėmis ir pan. Tyrimai patvirtina, kad jei prieglaudoje atsidūrusios katės turi galimybę pasislėpti dėžėje, naujoje aplinkoje prisitaiko greičiau.
Slėptuvių variantų yra labai daug. Paprasčiausias ir pigiausias sprendimas - kartoninės dėžės. Jos suteikia suteikia jaukumo ir saugumo jausmą, o katės jas labai mėgsta. Plastikiniai ar mediniai nameliai (pvz., iglu tipo) yra uždaros ir lengvai išvalomos konstrukcijos, taip pat suteikiančios pakankamai privatumo. Sofos ir baldų pagalba galima sukurti uždengiamas nišas, kuriose katė jausis lyg urvelyje. Aukštai įrengtos tamsesnės erdvės (pvz., pakabinamos užuolaidos kampuose, galimybė atsidurti lentynose, laipynės katei taip pat taip pat suteiks daugiau erdvės būti nepastebėtai. Tokios aukštos vietos katėms labai svarbios. Evoliuciniu požiūriu jos yra plėšrūnės, mėgstančios iš viršaus stebėti teritoriją. Kur nors užsilipusi katė jaučiasi saugiau, gali lengviau kontroliuoti aplinką. Vertikalūs plotai leidžia pabėgti nuo baisių dirgiklių ir sumažina stresą. Galbūt nuo spintos svečius stebinti katė jausis saugiai ir nestresuos.
Priešventinis pasiruošimas
Katės vertina stabilią rutiną. Vienodai slenkančios dienos suteikia saugumo ir mažina neapibrėžtumo jausmą. Net nedideli pokyčiai kaip kitu laiku negu įprasta pateikta vakarienė gali sukelti stresą. Tvarkaraščio pasikeitimai katę veikia kaip grėsmė, dėl to augintinė gali pradėti elgtis neįprastai (mažėja apetitas, prasideda vėmimas, tualeto nemalonumai). Taigi net švenčių metu bandykite kiek įmanoma laikytis įprasto režimo. Stenkitės katę šerti įprastu laiku, laikykitės žaidimų, priežiūros ritualų.
Bent parą iki atvykstant svečiams paruoškite atskirą ramų kambarį, į kurį katė galėtų pasitraukti (geriausia atokiame namų gale). Šiame kambaryje turi būti guolis su katės kvapu, slėptuvė, tualetas, vanduo ir mėgstamiausų žaislų. Tai leis gyvūnui saugiai jaustis savo erdvėje. Iš ramybės zonos ji gali išeiti kada nori.
Stenkitės, kad svečių atvykimas katę kuo mažiau gąsdintų. Neleiskite jiems vaikytis katės, glostyti per prievartą. Jie gali pasiūlyti skanėstų ar žaislų jei katė priartėja, o jeigu jai baisu ir nenori jokio kontakto palikite augintinę ramybėje.
Galite išbandyti feromonų difuzorių (pvz., FELIWAY®). Jie nuolat skleidžia kačių snukio feromonų analogą, kuris giliai atpalaiduoja ir mažina nerimą. Tokie difuzoriai sumažina nerimo elgesį. Difuzorių įjunkite likus bent parai iki šventės ir naudokite visą vakarėlio laiką.
Katės - itin teritoriniai, aplinkos pokyčiams ir nepažįstamiems žmonėms jautrūs gyvūnai, todėl švenčių šurmulio metu būtina iš anksto joms kurti saugią, prognozuojamą aplinką. Geriausia turėti slėptuvių (įskaitant aukštai esančias vietas), kiek įmanoma išlaikyti stabilų dienos režimą ir, jei reikia, naudoti papildomas priemones (pvz., feromonų difuzorius), kad būtų sumažintas stresas.
