Šunys – žavūs padarai ir, žinoma, juos norisi fotografuoti – pasivaikščiojimų metu, kai jie miega ar žaidžia ir t.t. Tačiau kol vieni šeimininkai džiaugiasi įspūdingomis nuotraukomis, kitų jos būna tokios... khem... geriausiu atveju vidutiniškos. Iš esmės skirtumas tarp pakankamai mielos nuotraukos ir atvaizdo, kurį norisi įsirėminti bei paskambinti ant sienos, slypi gan paprastuose dalykuose, ir dažnai tai ne fototechnikos kaina.
Tinkama vieta ir apšvietimas – jau pusė nuotraukos
Fonas, kuriame fotografuosite augintinį, turėtų būti kontrastingas, be dėmesį nukreipiančių daiktų. Jeigu šuo šviesios spalvos, tegul stovi prieš tamsias sienas ar baldus, ant spalvingo kilimo ar žolės. Geriausių rezultatų bus galima pasiekti aplinkoje, kurioje apšvietimas natūralus ir kuri pažįstama šuniui. Jei turite kiemą, pasiimkite keletą žaislų ir eikite ten, jei kiemo nėra – išsiruoškite į ramų parką, nuošalų taką miške ir t.t. Išjunkite blykstę ir naudokite natūralų apšvietimą, taip pat laikykitės atokiau nuo tiesioginės saulės šviesos. Venkite vidurdienio saulės, kuriančios kontrastingus šešėlius. Paprastai gražiausios lauke darytos nuotraukos būna anksti ryte arba vakare, tačiau pakankamai šviesi, debesuota diena taip pat puikus pasirinkimas. Jei fotografuojate namuose, atitraukite užuolaidas, kad patalpos būtų kuo šviesesnės.
Objektyvas
Jei renkatės rimtesnę fototechniką, turėkite omenyje, jog priartinantis objektyvas, naudojamas iš didesnio atstumo, leis išgauti natūralesnius kadrus, kadangi šuo mažiau nerimaus ir kreips dėmesį į fotografą. Tai galioja fotografuojant gyvūną ir su šeimininku – žmonės, kai jaučia kad į juos nukreiptas objektyvas, dažnai būna susikaustę. Taip pat geros nuotraukos garantas – ryškios akys (kitaip sakant, „fokusas“ tinkamoje vietoje).
Dėmesys individualumui
Stenkitės užfiksuoti gyvūno individualumą. Tegul kadre būna mėgstamas žaislas. Gal augintinis nesimetriškai laiko ausis? Gal jis mėgsta pakelti leteną ko nors laukdamas? Išryškintos detalės (kaip purvinos letenos) perteikia šuns asmenybę. Gaudykite įdomias akimirkas ir pamatysite ne tik gražų, bet ir unikalų šunį.
Pakreipta galva pagyvins nuotrauką
Pakreipta šuns galva atrodys žaviai. Iš esmės tam reikia netikėto, grėsmės nekeliančio garso. Spragsėjimas liežuviu, švilptelėjimas, barbenimas, dainavimas, katės mėgdžiojimas gali paskatinti šunį smalsiai pakreipti galvą ir štai, jums telieka užfiksuoti pakreiptą galvą. Dauguma šunų tokioje pozicijoje ją išlaikys trumpai, tad pasiruoškite iškart fotografuoti.
Fotografuokite šunį jo akių lygyje
Tinkama perspektyva labai svarbu. Jei fotografuosite savo keturkojį draugą maždaug jo akių lygyje, gausite geresnę nuotrauką nei nufotografavus jį iš viršaus. Dėl to šunų fotografus dažnai matote pritūpusius ar besivoliojančius ant žemės.
Naudokite skanėstus ir daug girkite
Padarykite fotografavimąsi teigiama patirtimi. Sesija turi būti trumpa (jei numatyta ilgesnė, turite daryti pertraukas) ir tiekti daug skanėstų, dėmesio bei žaidimų.
Patreniruokite šunį idealiai nuotraukai
Labai naudinga, jei šuo geba pozuoti, pvz., bent truputį išbūti tam tikroje pozicijoje. Paprastai tai išmokstama skatinant skanėstu, taip pat augintinis gali reaguoti į gestus ir t.t. Tam tikroje pozoje, pvz., stovint ar sėdint, šuo išbūti treniruojamas palaipsniui, kaskart ilginant laiką ir už tai atitinkamai paskatinant. Šuo turi išmokti ramiai laukti kol šeimininkas atsitrauks ir padarys nuotrauką. Šunys linkę mus sekti kai nuo jų nusisukame – iš esmės puikus dalykas, bet ne per fotosesiją! Keturkojis tam tikroje vietoje išbus ilgiau jei atsitraukimo metu nenusisuksite.
Kai šuo moka ilgiau pabūti nurodytoje vietoje, jo galvos pasukimą/žiūrėjimo kryptį galima reguliuoti rodant pirštu, žaislu ar skanėstu. Jei augintinis nėra pernelyg klusnus, į pagalbą galite pasitraukti draugą, kuris padės su skanėstais ir dėmesio nukreipimu.
Fotografuodami augintinį planuokite, tačiau nepamirškite ir improvizuoti. Svarbiausia – geros emocijos!
